Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. ir 2025 m. spalio 2 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei UAB „Stogų sistemos“ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo bei nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

6.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas jau ieškinyje turėjo pagrįsti kaip jam atsirado neturtinė žala. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje yra sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, konstatavęs, kad ieškovas neištaisė trūkumų.

11. Taigi iš šios normos analizės matyti, kad ji nėra imperatyvi, t. y. tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek teismas turi teisę, bet neprivalo įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.

12. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismas neturėjo pagrindo reikalauti, jog ieškovas nurodytų rangovus ir prašytų juos į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.

14. Asmenims, manantiems, kad jų teisės yra pažeistos neturi būti užkertamas kelias ginti jas teisme. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas; byla Nr. 38/06).

16. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. <...> Ieškinio materialinių ir procesinių reikalavimų pagrįstumo, taip pat įrodymų pakankamumo vertinimas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi pareigą patikrinti, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, tačiau teismas negali įpareigoti ieškovą pasirinkti konkretų savo teisių gynimo būdą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Iškeliant civilinę bylą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo klausimo, o tik formaliai patikrina, ar ieškovė pateikė įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-567/2022).

17. Taigi, tiek pagal CPK normas, tiek pagal teismų praktiką yra labai aiškiai išskirta, kokius veiksmus teismas gali atlikti ieškinio priėmimo stadijoje, o kokius tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. T. y., ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi tik patikrinti, ar pareikštas ieškinys atitinka formaliuosius jo turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti ieškovo pasirinkto jo pažeistų teisių gynimo būdo, teismas negali nurodyti, kaip ieškovas turėtų ginti savo teises, nes priešingu atveju asmeniui būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą dėl jo manymu pažeistų teisių gynybos. Teismas dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo (t. y. ieškinio pagrįstumo), gali pasisakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, kai išsiaiškina visas bylai reikšmingas aplinkybes (apklausia šalis, liudytojus, ištiria visus prieinamus įrodymus ir kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodytos teismų praktikos nesilaikė, nes įpareigodamas ieškovą išsamiai pagrįsti kuo jam pasireiškė neturtinė žala, ieškinio priėmimo stadijoje vertino ieškovo pasirinktą teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad jeigu ieškovas nenurodė išsamių argumentų ar nepateikė įrodymų savo teiginiams pagrįsti, tai būtų pagrindas ieškinį atmesti išnagrinėjus bylą iš esmės, tačiau šis klausimas negali būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, t. y. tai negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį.

19. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi įpareigojo ištaisyti šiuos trūkumus: į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti rangovus, atlikusius stogo dengimo darbus; patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir išsamiai nurodyti kaip pasireiškė neturtinė žala. Šių trūkumų ieškovas taisyti neprivalėjo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovui.

20. Dėl išvardintų priežasčių nėra pagrindo visiškai panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d., nes kaip minėta, dalį trūkumų ieškovas pripažino ir juos ištaisė, tačiau yra pagrindas panaikinti šios nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti rangovus, atlikusius stogo dengimo darbus, bei patikslinti ieškinio faktinį pagrindą ir išsamiai nurodyti kaip pasireiškė neturtinė žala.

21. Kadangi konstatuota, kad minėtų trūkumų ieškovas neprivalėjo ištaisyti ir dėl to teismas nepagrįstai ieškinį laikė nepaduotu bei grąžino jį ieškovui, Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovo E. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria ieškovas įpareigotas pašalinti šiuos ieškinio trūkumus: pasiūlyta į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukti rangovus, atlikusius stogo dengimo darbus; išsamiai nurodyti kaip pasireiškė neturtinė žala.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.