Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-506-924/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-04-07Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-06Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
e2S-506-924/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16404-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Edvardas Paliokas (pirm.)
Pareiškėjas
M. J.
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūko ministerijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-506-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16404-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1473-921/2020 pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius ir M. K. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Pareiškėja M. J. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo giminystės kilmės ir palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas. Taip pat pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure po A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties užvestą paveldėjimo bylą. Be to, pareiškėja prašė įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą. Kartu su prašymu pateikė pareiškimą, adresuotą Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ajam notaro biurui. Pareiškėja nurodė, kad jai tapo žinoma, jog į notarą dėl palikimo priėmimo po A. Č. mirties kreipėsi suinteresuotas asmuo M. K. T.. Nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimo vykdymas galimai pasunkėtų, nes suinteresuotam asmeniui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o tai galimai suponuotų tolimesnius teisinius ginčus dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymus dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo bei dėl įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu Kauno miesto 7-ąjį notaro biurą.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjos prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmeta dėl kelių priežasčių. Teismo vertinimu, pareiškėjos prašoma laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su iškelta ir nagrinėjama civiline byla. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ir kaip pasunkėtų sprendimo įvykdymas tuo atveju, jeigu teismas priimtų pareiškėjai palankų sprendimą. Nors pareiškėja ir nurodė, kad įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po A. Č. mirties, tačiau duomenų, patvirtinančių savo teiginius, nepateikė. Su prašymu dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pateiktas prašymas, adresuotas Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajam notaro biurui, yra nepasirašytas pareiškėjos. Be to, jame nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis buvo pateiktas Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajam notaro biurui 2019 m. spalio 11 d. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas, pareiškėjai neįrodžius ir teismui nenustačius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

4. Teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo įtraukti suinteresuotu asmeniu Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą, kadangi pareiškėja, pateikdama prašymą, nenurodė su kokiomis jo teisėmis ir pareigomis gali būti susijusi nagrinėjama byla dėl pareiškėjos prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės kilmės) nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja M. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įtraukti Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ąjį notaro biurą, (duomenys neskelbtini), į bylą suinteresuotu asmeniu, taikyti laikinąsias pasaugos priemones - sustabdyti Kauno m. (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure po A. Č. mirties užvestą paveldėjimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nesustabdžius paveldėjimo bylos, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas trečiajam asmeniui M. K. T.. Paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, jis įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, o turtą perleidus bei teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu, taip pat atsirastų nuostolių. Tokia situacija sudarytų pagrindą inicijuoti naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Ketinimą realizuoti savo paveldėjimo teises atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė ir trečiasis asmuo M. K. T.. Tai sudaro pagrindą manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt pareiškėjai palankaus, teismo sprendimo realaus įgyvendinimo.

5.2. Teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių formaliais pagrindais. Apie tai, kad yra kitų įpėdinių ir kitas įpėdinis yra kreipęsis į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, teismui yra žinoma. Prašymą notarui rengė pareiškėjos atstovas, prašymas el. paštu buvo išsiųstas pareiškėjai. Rengdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjos atstovas neturėjo pareiškėjos pasirašyto prašymo. Prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad notarui buvo išsiųstas registruotas laiškas. Pareiškėja teikia papildomai teismui duomenis, patvirtinančius prašymo notarui įteikimą.

5.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą giminystės - kilmės ir palikimo paveldėjimo tikslu. Tai reiškia, kad tiek galimas pareiškimo tenkinimas, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su Kauno m. (duomenys neskelbtini)-asis notaro biuro teisėmis ir pareigomis.

Atsiliepimas

6. Suinteresuotas asmuo M. K. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

6.1. Byloje nepateikta duomenų, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pareiškėja pareiškimu siekia nustatyti faktą, kad ji yra A. Č. dukra, tačiau objektyvių duomenų, kurie leistų daryti tokią išvadą, nėra. Byloje tėvystės faktas grindžiamas pareiškėjos prielaidomis ir spėlionėmis. Jos nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nenurodo, koks yra notaro biuro teisinis suinteresuotumas byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjos prašymai dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo bei dėl notaro biuro įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

9. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017 ir kt.).

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. J. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo giminystės kilmės ir palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas. Taip pat pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure po A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties užvestą paveldėjimo bylą.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2020 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjos prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su iškelta ir nagrinėjama civiline byla, todėl jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė negali būti taikoma, be to, apeliantė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

12. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių formaliais pagrindais, netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl neteisingai sprendė, jog nėra pagrindo manyti esant grėsmę dėl būsimo, galbūt pareiškėjai palankaus, teismo sprendimo realaus įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, byloje pateiktų procesinių dokumentų turinį, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

13. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas.

14. Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

15. Apeliacinės instancijos teismas iš pareiškėjos pareiškimo turinio bei prie jo pateiktų dokumentų nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja tikėtinai pagrindė savo reikalavimus, nes ji pateiktame procesiniame dokumente aiškiai suformulavo pareiškimo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, ir juos pateikė, taip pat nurodė aplinkybes, dėl kurių tam tikrų įrodymų ji negali pateikti. Nors suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą ir nurodo, kad pareiškime tėvystės faktas grindžiamas pareiškėjos prielaidomis ir spėlionėmis, tačiau prašomas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktas yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir neanalizuotinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje. Todėl darytina išvada, kad viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - preliminarus ieškinio pagrįstumas - nagrinėjamu atveju egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus pareiškėjos pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis neturi ir prejudicinės galios, nes pareiškimo pagrįstumas bus įvertintas tik bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme ir priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

16. Kaip minėta šios nutarties 9 pastraipoje, būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, taip pat ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškimu prašo giminystės kilmės ir palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., miręs (duomenys neskelbtini), yra jos tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė pagrįstai atskirajame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju nesustabdžius paveldėjimo bylos, bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas trečiajam asmeniui M. K. T., tokiu būdu gali būti pažeistos pareiškėjos turtinės teisės ir įstatymų saugomi interesai, t. y. išdavus paveldėjimo teisės liudijimą bei paveldėtojui įregistravus paveldėtą turtą savo vardu, jis įgytų teisę visapusiškai paveldėtu turtu disponuoti, o turtą perleidus bei teismui priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, teismo sprendimo vykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu, taip pat atsirastų nuostolių, dėl kurių atlyginimo būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai.

18. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad priešingai, nei skundžiamoje 2020 m. sausio 2 d. nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareiškimu pareikštais reikalavimais, taip pat, kad nepritaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė dėl būsimo, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

19. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju egzistuoja būtinybė išlaikyti status quo padėtį iki ginčo šioje byloje išnagrinėjimo iš esmės ir taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure po A. Č. mirties užvestą paveldėjimo bylą (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

Dėl prašymo įtraukti suinteresuotu asmeniu notaro biurą

11. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Kauno miesto 7-ąjį notaro biurą. Nurodo, kad tiek galimas pareiškimo tenkinimas, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tiesiogiai susijęs su Kauno m. 7-ojo notaro biuro teisėmis ir pareigomis, todėl teismas nepagrįstai jo neįtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu.

12. Dalyvaujančiais asmenimis civiliniame procese pagal CPK 37 straipsnio 1 dalį gali būti asmenys, turintys teisinį suinteresuotumą byla. CPK 443 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla; jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad nagrinėjant bylą pagal pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo notaras neturi nei procesinio, nei materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl neturi būti įtraukiamas į bylą kaip suinteresuotas asmuo. Ta aplinkybė, kad notarui palikimo priėmimui įforminti gali būti pateiktas teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie turto priklausymą nuosavybės teise, nesudaro pagrindo notaro vertinti kaip suinteresuoto asmens fakto nustatymo procese. Dėl nagrinėjamo fakto aplinkybių ir konstatavimo notaras suinteresuotumo neturi, o teismo sprendimu dėl jo teisių ir pareigų tiesiogiai nesprendžiama, taigi teismas nenuspręstų notaro kaip nors įpareigoti. Suinteresuotais asmenimis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo gali būti kiti asmenys, kurie gali būti suinteresuoti dėl fakto nustatymo, dėl paveldėjimo, dėl nuosavybės teisės faktų į nustatomą turtą ar kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-695/2020).

13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teismui pareiškė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo giminystės kilmės ir palikimo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs A. Č. yra jos tėvas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjama byla nėra tiesiogiai susijusi su notaro teisėmis ir pareigomis, į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje notarų biuras neturi nei procesinio, nei materialinio teisinio suinteresuotumo ir neturi būti įtraukiamas į bylą kaip suinteresuotas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės prašymą įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu notaro biurą.

14. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties dalis, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos M. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir iki civilinės bylos Nr. e2YT-1473-921/2020 išnagrinėjimo sustabdyti Kauno miesto (duomenys neskelbtini)-ajame notaro biure po A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties užvestą paveldėjimo bylą.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims bei Kauno miesto 7-ajam notaro biurui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas