Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-01-03 · Civilinė byla Nr. 2YT-1446-877/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-03
Bylos Nr.
2YT-1446-877/2018
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-01486-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Pareiškėjas
U. T.
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Civilinė byla Nr. 2YT-1446-877/2018;Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01486-2017-2;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5; 3.4.5.19; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 3 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Viktorijai Kalasūnei, Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant pareiškėjai U. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos U. T. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2017 m. liepos 17 d. patikslintu prašymu prašo atnaujinti 1995 m. gegužės 17 d. privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, registro Nr. 1-4399, įregistravimo terminą. Pareiškime nurodo, kad pareiškėja yra D. S. testamento vykdytoja. D. S. mirė 2016 m. liepos 5 d. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, D. S. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą D. S. 1995 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė V. M., tačiau šis per nustatytą terminą pirkimo sutarties neįregistravo Jonavos rajono žemėtvarkos tarnyboje valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Pareiškėja kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centras, prašydama išregistruoti parduotą žemės sklypą, tačiau pareiškėjos prašymas buvo atmestas, kadangi praleistas terminas sutarčiai įregistruoti. Pareiškėja prašo atnaujinti terminą 1995 m. gegužės 17 d. sudarytai sutarčiai įregistruoti, kadangi tik įregistravus šią sutartį valstybės įmonėje Registrų centras nuosavybė į šį žemės sklypą pereis teisėtam jo savininkui V. M., priešingu atveju žemės sklypą paveldės D. S. įpėdiniai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad jos dukra D. S. buvo nusipirkusi butą su žemės sklypo dalimi, kuriuos pardavė V. M.. Žemės sklypo dalies savo vardu V. M. neįregistravo. Po dukters mirties paaiškėjo, kad žemės sklypas ir toliau yra registruotas D. S. vardu. Žemės sklypas yra susietas su gyvenamuoju plotu (butu), norint atskirti šį žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikia visų kitų bendraturčių sutikimo.

Suinteresuotam asmeniui V. M. procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas, terminas atnaujintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 1993 m. lapkričio 13 d. susitarimą dėl gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), žemės sklypo pasidalijimo D. T. buvo skirta 306 kv. m. žemės sklypo dalis. 1994 m. vasario 10 d. M. M. pardavė D. T. 302 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Nr. 66. D. S. (buvusi – T.) (b. l. 9) ir V. M. 1995 m. gegužės 17 d. sudarė privačios žemės (miško) sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 5), kurios pagrindu D. S. už 1 500,00 Lt pardavė V. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šią sutartį patvirtino Jonavos rajono notarų biuro notarė V. N.. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. S.. D. S. 2016 m. liepos 5 d. mirė, pareiškėja U. T. yra D. S. testamento vykdytoja (b. l. 4).

Pagal sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnį, nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai sandoris, sudarytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, tačiau 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai. Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita.

1995 m. gegužės 17 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis notariškai patvirtinta, tačiau įstatymo nustatytu terminu, tai yra, per tris mėnesius, Inventorizavimo biure nebuvo įregistruota.

Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios terminui atnaujinti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad sutarties šalims buvo žinoma apie tai, kad sutartis turi būti per tris mėnesius užregistruota Inventorizavimo biure (b. l. 5). Duomenų, kad šalims būtų išaiškinta, kieno pareiga įregistruoti sutartį, byloje nėra.

Sutarties šalys praleido įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą savo vardu įregistruoti žemės sklypą, nes per tris mėnesius nuo 1995 m. gegužės 17 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė į nekilnojamojo turto registravimo įstaigą dėl sandorio įregistravimo. Dėl šios priežasties, žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), ir toliau nuosavybės teise yra įregistruota D. S. vardu. Šalys pagal sutartį savo prievoles pilnai įvykdė, D. S. jokių pretenzijų dėl parduoto turto nereiškė, daugiau kaip dvidešimt metų šiuo sklypu naudojasi V. M., pareiškėjos teigimu D. S. ne kartą ragino jį perregistruoti žemės sklypą, tačiau jokių veiksmų dėl nuosavybės teisės įregistravimo jis nesiėmė. Žemės sklypo pardavėja mirė, todėl jos testamento vykdytoja pagrįstai siekia tinkamai įforminti turto, kurį mirusioji prieš daugiau kaip 20 metų pardavė suinteresuotam asmeniui, teisinį statusą. Byloje nėra jokių duomenų, jog termino atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų pareiškėjos ar suinteresuoto asmens teises – priešingai, neatnaujinus termino įregistruoti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, teisėtas jos savininkas suinteresuotas asmuo V. M. prarastų nuosavybės teisę į šį žemės sklypą.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas, kuris įsigaliojo 2001-07-01, nenumato jokių terminų sutartims registruoti. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-114/2009).

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais yra pagrindas atnaujinti terminą 1995 m. gegužės 17 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi, notaro registro Nr. 1-4399, įgytam 811 kv. m. žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo delsė įregistruoti pirkimo- pardavimo sutartį, pareiškėja, kaip pardavėjos testamento vykdytoja, pateikdama šį pareiškimą teismui veikė suinteresuoto asmens interesais ir jo naudai, pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos- 41 Eur žyminis mokestis bei valstybės patirtos 8 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš suinteresuoto asmens (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78, 290–291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nekilnojamojo turto – 811 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1995 m. gegužės 17 d. privačios žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarčiai (notarinio registro Nr. 1-4399) įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centras.

Priteisti U. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu- 8 Eur (aštuonis eurus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė