- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1738-854/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai”
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ekspertų biuras“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai” atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybos ekspertų biuras“ dėl sutarties aiškinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Šakių šilumos tinklai” kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad atsakovė UAB „Statybos ekspertų biuras“ nepagrįstai reikalauja iš ieškovės pateikti kitokį, negu yra pateikta, atstovavimo pagrindą patvirtinantį dokumentą ir/arba išaiškinti, kad nei šalių pasirašytos 2020 m. birželio 19 d. pagrindinės sutarties CPO141785 sąlygos nei įstatymai nenumato, kad ekspertas negalėtų sudaryti ir vykdyti sutarties dėl projekto ekspertizės su asmeniu, kuris pateikia projektą nebūdamas statytoju.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovės, kuri laimėjo viešųjų pirkimų konkursą, buvo sudaryta Projekto ekspertizės sutartis ir dėl šios sutarties nuostatų aiškinimo tarp šalių kilo ginčas. Pažymi, kad ginčo dalykas – sutarties aiškinimas, nustatant, ar ieškovė (užsakovė) privalėjo pagal sutartį pateikti atsakovei (tiekėjai) jos, kaip statytojos, teises patvirtinantį dokumentą ir, jei taip, koks tai turėtų būti dokumentas. Pasak ieškovės, kadangi ginčas kilo ne iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, ieškovė reiškia ieškinį, nesusijusį su Viešųjų pirkimų įstatymo taikymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakė priimti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl sutarties vykdymo, kuri buvo sudaryta atsakovei laimėjus viešąjį pirkimą. Tarp šalių kilo ginčas dėl dokumento, pagrindžiančio atstovavimo pagrindą ir dėl sutarties vykdymo tvarkos, t.y. su kokias asmenimis bendradarbiaujant sutartis gali būti vykdoma.
5. Atsižvelgdamas į tai, kad klausimai, kurie turės būti išnagrinėti, kvalifikuotini civiliniais sutartiniais teisiniais santykiais, kurie atsirado atsakovei laimėjus viešą konkursą ir sudarius sutartį, teismas sprendė, kad ieškinys yra teismingas apygardos teismui, dėl ko ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai” atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovės ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kadangi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo tikslas yra užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (1 straipsnio 1 dalis), apygardos teismuose pirmąja instancija nagrinėtini ieškiniai turi būti susiję ne su įprastiniais sutartiniais šalių teisiniais santykiais, o su tais santykiais, kurie atsiranda dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose ar konkursuose. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui pateiktas ieškinys nėra susijęs su ieškovės skelbtu konkursu ir/ar atsakovės dalyvavimu jame.
6.2. Viešųjų pirkimų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies formuluotė, kurioje nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja viešųjų pirkimų valdymo ir atlikimo tvarką, įskaitant viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą ir ginčų sprendimo tvarką lemia, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymas taip pat yra įstatymo objektas, tačiau ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su minėtu įstatymo tikslu. Sutarčių vykdymas viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo objektu gali būti tik tais atvejais, kai tai susiję su paskelbto viešojo pirkimo ar konkurso sąlygomis, t.y. turi turėti tiesioginį ryšį su ikisutartiniais šalių santykiais dalyvaujant viešajame pirkime. Šiuo atveju viešasis pirkimas yra pasibaigęs, nekyla jokių ginčų nei dėl jo nugalėtojo, pakviesto pasirašyti sutartį, nei dėl buvusio viešojo pirkimo sąlygų, kuriomis jis šią teisę įgijo.
6.3. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl to, kad ieškovė ir atsakovė skirtingai traktuoja kai kurias sutarties nuostatas, dėl kurių pačioje sutartyje jau buvo numatyta ginčijimo galimybė. Taigi, kilti tokiam ginčui pagal pačios sutarties sąlygas būtų galimybė su bet kuriuo viešojo pirkimo nugalėtoju ir tas ginčas niekaip nesusijęs su Viešųjų pirkimų įstatymo tikslu.
Apeliacinės instancijos teismas
kontatuoja:
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl ieškovės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio teismingumo
10. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį konstatavęs, kad ginčas kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Pasak ieškovės, šiuo atveju ginčas tarp šalių kilo tik dėl to, kad ieškovė ir atsakovė skirtingai traktuoja kai kurias sutarties nuostatas, o tuo tarpu sutarčių vykdymas viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo objektu gali būti tik tais atvejais, kai tai susiję su paskelbto viešojo pirkimo ar konkurso sąlygomis, t.y. turi turėti tiesioginį ryšį su ikisutartiniais šalių santykiais dalyvaujant viešajame pirkime. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
11. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Teismas, prieš priimdamas asmens ieškinį, turi patikrinti, ar laikomasi teisės kreiptis į teismą sąlygų. Su šiomis sąlygomis įstatymų leidėjas sieja civilinės bylos iškėlimo galimybę ir jos tolimesnį nagrinėjimą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti ieškinį. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu.
12. Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. CPK 26 straipsnis nustato bendrąją rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismų sistemos viduje taisyklę – visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Pagal CPK 27 straipsnį apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja šiame straipsnyje išvardytas civilines bylas (1-8 punktai), taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (9 punktas).
13. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, be kita ko, apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t.y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Ir CPK 27 straipsnio, ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio (šiuo metu iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnį) nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t.y. VPĮ įtvirtinta taisyklė tik siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).
15. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors pagal VPĮ sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo, nes VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
16. Ginčai, kilę dėl sutarčių, sudarytų vykdant viešuosius pirkimus, (ne)tinkamo vykdymo, nagrinėtini apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-248/2019).
17. Iš ieškovės teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad, vadovaujantis dinaminės pirkimo sistemos Nr. 431544 pagrindu įvykusiu statinio projekto ekspertizės konkrečiu pirkimu CPO141785, tarp ieškovės (užsakovė) ir atsakovės (tiekėja) 2020 m. birželio 19 d. buvo sudaryta pagrindinė sutartis CPO141785, pagal kurią tiekėja įsipareigojo suteikti pirkimo sutartyje nurodytas paslaugas, o užsakovė įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas paslaugas ir sumokėti už jas pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės pateikti kitokį, negu yra pateikta, atstovavimo pagrindą patvirtinantį dokumentą ir/arba išaiškinti, kad nei šalių pasirašytos 2020 m. birželio 19 d. pagrindinės sutarties CPO141785 sąlygos nei įstatymai nenumato, kad ekspertas negalėtų sudaryti ir vykdyti sutarties dėl projekto ekspertizės su asmeniu, kuris pateikia projektą nebūdamas statytoju. Taigi pagal ieškovės pareikštą reikalavimą matyti, kad byloje neabejotinai kiltų būtinybė aiškinti tarp šalių viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nuostatas dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų vykdymo, o tokie civiliniai ginčai, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 3 punktu ir kasacinio teismo praktika, kaip pirmosios instancijos teismams, priskirtini nagrinėti apygardos teismams.
19. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovės argumentai, kad byloje nesant ginčo dėl viešo konkurso sąlygų, pirkimo laimėtojo, esant viešo pirkimo konkursui pasibaigus, kilęs ginčas dėl tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymo (sutarties nuostatų aiškinimo), nepriskirtinas ginčams, kylantiems iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Šiuos ieškovės argumentus paneigia ir jau aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, pagal kurią viešojo pirkimo teisiniai santykiai apima kur kas platesnį tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių spektrą, taigi ir tuos civilinius teisinius santykius, kurie susiję su konkurso laimėtoju sudarytos sutarties vykdymu, sutarties nuostatų aiškinimu.
20. Kadangi kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčai, vykdant viešojo pirkimo sutartis, patenka į CPK 27 straipsnio 3 punkto taikymo apimtį, konstatuotina, jog ieškovės šioje byloje pateiktas ieškinys dėl šalių sudarytos viešojo pirkimo sutarties aiškinimo yra teismingas apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui.
21. Atsižvelgiant į bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę, jog ieškinys pareiškiamas pagal atsakovės buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre – šiuo atveju Giedraičių g. 85, Vilnius, nesant duomenų, kad šalys susitarimu būtų pakeitusios bendrąjį teritorinį teismingumą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 29 straipsnis).
22. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio teismingumo klausimus, todėl ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai” atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.