Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutarties E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė: I.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Institucija) inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142⁹ straipsnio 1 dalyje ir 142¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 9 d. tikslinio įmonės patikrinimo akte Nr. KVI-R-10-031 užfiksuota, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Fortūna Travel“ direktorius E. B. patikrinimui privalėjo pateikti 737 darbo dienų tachografo registravimo lapus ir 162 dienų duomenis, perkeltus iš vairuotojo kortelės ir (ar) skaitmeninio tachografo (viso 899 d.) 21 vairuotojo už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d.. Nustatyta, kad pateikė 696 darbo dienų tachografo registravimo lapus, iš jų 1 tachografo registravimo lapas naudotas virš 24 val. ir 117 dienų vairuotojų duomenis, perkeltus iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Nepateikti tachografo registravimo lapai ir vairuotojų duomenys perkelti iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų sudaro 9 procentus. UAB „Fortūna Travel“ direktorius E. B., nesaugodamas vairuotojų tachografo registravimo lapų ir/ar duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų įmonėje daugiau kaip metus ir jų nepateikdamas tikrinimo metu, pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Taip pat nustatyta, kad 2010 m. liepos 15, 16, 21, 27, 30 dienomis pagal sutartis Nr. 2010/07/12, 2010/07/13-6, 2010/07/19-4, 2010/07/23-1, 2010/07/28-2, sudarytas su VšĮ „Autoturizmas“, UAB „Fortūna Travel“ užsakomaisiais reisais vežė keleivių grupes, neturinčias bendro kelionės tikslo, iš Vilniaus į Palangos ir Šventosios miestus ir veždavo kitas keleivių grupes iš Šventosios ir Palangos į Vilnių. Sutartyse nurodytas grupės vežimo tikslas – poilsis pajūryje, t. y. vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą, nelaikomas bendru kelionės tikslu. Keleivių vežimas, nurodytas Keleivių pervežimo paslaugų sutartyse Nr. 2010/07/12, 2010/07/13-6, 2010/07/19-4, 2010/07/23-1, 2010/07/28-2, neatitinka keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos nuostatų. Taip pat, keleivių vežimo lapuose serija UAA Nr. 315674, Nr. 315698, Nr. 315675, Nr. 315700, Nr. 315729, Nr. 315730, Nr. 315751, Nr. 315752, Nr. 315757, Nr. 315758 neužpildyta skiltis ,,Keleivių grupės vežimo užsakomuoju reisu rūšis“. Tuo E. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 18 straipsnio 4 dalį ir 2 straipsnio 8 dalį bei Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo, sunaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio l6 d. įsakymu Nr. 3-24, 15 punkto reikalavimus.

II.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad E. B. veika pagal ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, administracinė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai. Tačiau atsižvelgdamas į padarytojo pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę ir kitas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, skiriant E. B. švelnesnę administracinę nuobaudą ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Taip pat teismas konstatavo, kad KTK 18 straipsnio 4 dalis nenumato baigtinio kelionės tikslų sąrašo, todėl UAB „Fortūna Travel“ sudarytose sutartyse nurodytas bendras keleivių grupės kelionės tikslas – „poilsis pajūryje“ laikytinas tinkamu šio užsakomųjų reisų požymio patvirtinimu. Teismas padarė išvadą, kad poilsis reiškia ne tik vykimą ilsėtis, bet ir patį poilsį, kad vykimas ilsėtis ir pats poilsis yra nors ir susijusios, bet skirtingos ir ne tapačios sąvokos. Poilsis turi žymiai platesnę reikšmę, nei vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą, kadangi pajūris Lietuvoje tęsiasi daug kilometrų, pajūryje yra nemažai kurortų, tame tarpe, Palanga ir Šventoji, todėl pajūrio ir to paties paskirties punkto sąvoka nėra tapati. Nurodė, kad UAB „Fortūna Travel“ vežtos keleivių grupės buvo sudarytos iš anksto, grupės buvo formuojamos užsakovo pagal bendrą keleivių tikslą ilsėtis keliose pajūrio vietose. Šie reisai nebuvo reguliarūs, kiekvienas jų būdavo suderinamas su užsakovu VšĮ „Autoturizmas“ atskirai, sudaroma ir pasirašoma atskira vežimo paslaugų sutartis. Teismas nurodė, kad užsakomojo reiso sutartis yra, iš esmės, čarterio sutartis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.810 straipsnis, kurio pagrindinė sąlyga – vienos sutarties šalies įsipareigojimas už užmokestį leisti naudotis transporto priemone ar jos dalimi kitai sutarties šaliai (užsakovui) jos keleiviams vežti, todėl užsakovas yra atsakingas už keleivių grupės formavimą ir atitikimą įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams, o vežėjo pareiga pagal užsakomųjų reisų sutartį – transporto priemonės pateikimas užsakovui ir užsakovo keleivių vežimas su užsakovu sutartu maršrutu. Keleivių grupės atitikimas KTK 18 straipsnio 4 dalyje numatytam tikslui yra taip pat užsakovo, o ne vežėjo UAB „Fortūna Travel“, pareiga. Teismas konstatavo, kad UAB „Fortūna Travel“ užsakomuosius reisus 2010 m. liepos 15, 16, 21, 27, 30 dienomis vykdė pagal sutartis, atitinkančias teisės normų, reglamentuojančių užsakomųjų reisų sutarčių sudarymą, reikalavimus. Taip pat teismas nurodė, kad pagal administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu bei Nutarimo priėmimo metu jau galiojusį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 3-540, kuriuo buvo pakeista Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-24 patvirtinto „Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašo“ 15 punkto redakcija, jokių keleivių vežimo lapų pildymo pažeidimų nėra, t. y. E. B. veiksmuose, neužpildant keleivių vežimo lapų 5 punkto, neteisėtų veiksmų nėra. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad E. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinę bylą šioje dalyje E. B. atžvilgiu nutraukė.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas E. B. pareikštas dėl ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalyje ir 142¹¹ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.

ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo 5 iki 10 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų nuo 5 iki 10 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų, užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ne iš anksto sudarytos ir (ar) neturinčios bendro kelionės tikslo keleivių grupės rinkimas ar vežimas arba keleivių grupės vežimas nepateikus iš anksto sudarytos keleivių vežimo sutarties ir (ar) keleivių vežimo lapo ar pateikus neužpildytus dokumentus užtraukia baudą vairuotojui nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų arba įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai, – nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo E. B. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, kad jo veikoje nėra minėto administracinio teisės pažeidimo sudėties, o Institucijos nutarimu skirtą 350 litų baudą už ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo sumažino iki 200 litų.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, netinkamai vertino įrodymus, neteisingai aiškino teisės aktų nuostatas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus principus, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad E. B. veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad sutartyse nurodytas bendras kelionės tikslas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (2009 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 3-132 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 3.10 punktas nustato, kad užsakomuoju reisu vežama iš anksto sudaryta organizuota ir turinti bendrą kelionės tikslą keleivių grupė, kurios tikslui pasiekti pagal išankstinį užsakymą iš anksto sudaryta vežimo sutartis. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 3.10 punktas draudžia vežti kitus asmenis, nepriklausančius iš anksto sudarytai keleivių grupei. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Taigi, vadovaujantis nurodytomis KTK ir Taisyklių nuostatomis, užsakomaisiais reisais draudžiama vežti keleivių grupes, kurios, nors ir yra sudarytos iš anksto, tačiau neturi bendro, labai konkrečiai apibrėžto, kelionės tikslo. Be to, toks tikslas turi būti bendras visiems be išimčių sudarytos grupės keleiviams.

Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 14-31) matyti, kad 2010 m. liepos 21 d. ir 2010 m. liepos 27 d. E. B. vadovaujamos UAB „Fortūna Travel“ vairuotojai keleivinėmis transporto priemonėmis „Neoplan N117“ ir „MB 0350“ užsakomaisiais reisais vežė keleivių grupes maršrutais Vilnius – Palanga – Šventoji, Šventoji – Palanga – Vilnius. Pažymėtina, kad UAB „Fortūna Travel“ ir VšĮ „Autoturizmas“ keleivių pervežimo paslaugų sutartyse Nr. 2010/07/23-1 ir Nr. 2010/07/19-4 (b. l. 15-16, 24-25) nurodyti keleivių grupių bendri tikslai – poilsis pajūryje. Tačiau kaip jau buvo minėta, bendras kelionės tikslas turi būti apibrėžtas labai konkrečiai. Tai, kad keleiviai važiavo į pajūrį poilsiauti, nesudaro pagrindo teigti, kad šios keleivių grupės turėjo bendrą, konkretų tikslą, kokį numato KTK 18 straipsnio 4 dalis.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad E. B. administracinėn atsakomybėn už ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje numato pažeidimo padarymą patrauktas pagrįstai. Teisėjų kolegija atmeta E. B. teiginius, kad administracinėn atsakomybėn tokiu atveju turi būti traukiamas užsakovas, o ne vežėjas, kadangi ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje imperatyviai numatyta, kad atsakomybė už keleivių grupės, neturinčios bendro kelionės tikslo, vežimą atsakomybė kyla vairuotojui arba įmonės vadovui ar jo įgaliotam asmeniui, kuriam pavesta vadovauti keleivių vežimo veiklai.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su Institucijos atsiliepime išdėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nesant objektyvių priežasčių sumažino Institucijos Nutarimu E. B. pakirtą 350 litų baudą už ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30² straipsnyje įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Pažymėtina, kad E. B. pagrįstai buvo paskirta nuobauda artima sankcijoje numatytam vidurkiui. Atkreiptinas dėmesys, kad nors E. B. skunde nurodė, jog dėl padarytų pažeidimų gailisi, tačiau pažymėtina, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N444- 1504/2008). Iš bylos medžiagos matyti, jog E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu bei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu nenurodė, jog gailisi dėl padarytų pažeidimų (b. l. 10-13), todėl tai, kad apie savo gailestį E. B. nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgalioti bei kompetentingi pareigūnai (ATPK 232¹, 259¹ str.). E. B. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 21 d. nutarimu skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai (ATPK 30, 30² str.), esminių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pažeidimų nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi nepagrįstai pakeitė Institucijos 2010 m. spalio 21 d. nutarimą, t. y. nutraukė E. B. atžvilgiu bylą dėl ATPK 142¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir sumažino jam už ATPK 142⁹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą 350 litų baudą, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina, o Institucijos Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 m. spalio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.