Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui P. B., jo atstovui Karoliui Likui, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Stasiui Skersiui,

2024 m. sausio 8 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio už priverstines pravaikštas priteisimo ir grąžinimo į pareigas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-581 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-582 „Dėl P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ėjo Komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigas, t. y. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kuris tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

Vadovaujantis Statuto (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2024-01-01) 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) II skyrius „Tarnybinių patikrinimų atlikimas“.

Aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Aprašo 10 punktas reglamentuoja, kad gavus Aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Aprašo reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai laikantis Aprašo reikalavimų, išskyrus Aprašo 12 punkte nustatytą atvejį.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-5426 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, kad yra duomenų, jog pareiškėjas 2023 m. liepos 27 d., turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Daniją ir parsivežęs įvarius daiktus, užsiima jų prekyba, taip gaudamas papildomas pajamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei tokios savo veiklos nedeklaravęs nustatyta tvarka.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-5953 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Nurodytame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad yra duomenų, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinodamas, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas jam 2023 m. rugpjūčio 14 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas serija EG Nr. 7539746, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo ir nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d. iki 2023 m. rugpjūčio 21 d. nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties.

Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2023 m. rugsėjo 11 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5-PR2-6223 „Dėl tarnybinių patikrinimų sujungimo“ pagrindu minėti tarnybiniai patikrinimai buvo sujungti į vieną tarnybinį patikrinimą.

Vadovaujantis Aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Aprašo 22 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo atžvilgiu pradėtų, o po to sujungtų į vieną, tarnybinių patikrinimų, buvo supažindintas 2023 m. rugpjūčio 16 d. pranešimu Nr. 5-PR1-208 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo“) bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 5-PR1-221 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)‘. Analizuojant minėtų pranešimų turinį matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jis įtariamas padarius tarnybinius nusižengimus, išdėstyta dėl kokių konkrečių jo atliktų veiksmų yra atliekamas tyrimas, pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti rašytinius paaiškinimus bei informuoti ar jis yra profesinės sąjungos narys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nepasinaudojo jam suteikta teise ir rašytinių paaiškinimų dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų atsakovui nepateikė.

Tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų (Aprašo 23 punktas).

Remiantis Aprašo 24 punktu tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Byloje nustatyta, kad Išvada surašyta 2023 m. spalio 24 d. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. spalio 16 d. dėl nedarbingumo nebuvo tarnyboje darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Aprašo 23 punkto reikalavimai nebuvo pažeisti.

Išvadoje teigiama, kad iš tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas turėdamas 2023 m. liepos 14 d. išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodyta nedarbingumo pradžia – 2023 m. liepos 15 d., pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 7 d., 2023 m. liepos 23 d. asmeniniu automobiliu išvyko iš Lietuvos Respublikos. Būdamas užsienyje įsigijo automobilinę priekabą, įvarius statybinius įrankius, įrangą, motorolerius bei 2023 m. liepos 27 d. su įsigytais daiktais grįžo į Lietuvos Respubliką. Nedarbingumo metu pareiškėjas bandė parduoti vieną iš prekių (pramoninį drėgmės surinkėją, oro sausintuvą) per socialinį tinklą „Facebook“. Pabrėžiama, jog pareiškėjas prekybą vykdė apie tai neinformavęs mokesčių administratoriaus, neturėdamas verslo liudijimo ir/ar neįregistravęs individualios veiklos. Konstatuojama, kad pareiškėjas būdamas Komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju, ir turėdamas pareigą užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą bei tarnybinės veiklos teisėtumą, savo elgesiu ir darbu asmenims rodyti pavyzdį, turėjo žinoti, jog jo veiksmai, kai būdamas pripažintu nedarbingu keliavo ir dirbo t. y. vykdė prekybą kurios nebuvo įteisinęs, yra priešingi policijos uždaviniams, nustatytiems Policijos įstatymo 5 straipsnyje bei prieštaravo visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms ir nepateisino teisėtų visuomenės lūkesčių.

Taip pat Išvadoje nurodyta, tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. žinodamas, jog 2023 m. rugpjūčio 16 d. buvo panaikintas jam 2023 m. rugpjūčio 14 d. išduotas nedarbingumo pažymėjimas, apie tai neinformavo tiesioginio vadovo ir iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą. Pabrėžiama, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų, Klaipėdos AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo reglamento (toliau – ir Darbo reglamentas) 60 punkto, Klaipėdos AVPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 patvirtinto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 10, 12, 13 ir 16 punktų reikalavimus.

Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas be pateisinamos priežasties nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebūdamas tarnyboje padarė tarnybinį nusižengimą ir siūloma už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą. Teigiama, jog vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatomis už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Pažymima, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą – 2023 m. balandžio 14 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-207 pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Išvadoje pareiškėjui tarnybinę nuobaudą siūloma skirti išskirtinai už laiką, kuriu nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties.

Vadovaujantis Aprašo 25 punktu vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; 2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. 2023 m. spalio 24 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro pavaduotojas patvirtino Išvadą ir pateikė siūlymą pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Klaipėdos AVPK viršininkas susipažinęs su Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis 2023 m. spalio 25 d. priėmė Įsakymą Nr. 1 bei Įsakymą Nr. 2. Įsakymu Nr. 1 Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 39 straipsnio 2 dalies 5 punkto bei 3 dalies 6 punkto nuostatomis nusprendė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos. Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi bei vykdydamas Įsakymą Nr. 1, priėmė Įsakymą Nr., kuriuo pareiškėjas atleistas iš Komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų.

Įvertinus anksčiau išdėstytą konstatuojama jog tarnybinio patikrinimo atlikimo metu Statute ir Apraše pateiktų procedūrinių veiksmų pažeidimų nenustatyta.

Dėl Klaipėdos AVPK viršininko įsakymų teisėtumo

Pagal nuosekliai formuojamą LVAT praktiką kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, LVAT biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240–260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime). Nenustačius bent vieno iš nurodytųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, tarnybinė atsakomybė negali būti taikoma. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-646-492/2020).

Kaip jau paminėta, pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos buvo skirtas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo tarnyboje be pateisinamos priežasties. Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas be pateisinamos priežasties neatvykdamas į tarnybą pažeidė Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų, Darbo reglamento 60 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 10, 12, 13 bei 16 punktų reikalavimus.

Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

Etikos kodekso 5 punktas teigia, jog policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: 1) saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto; 2) visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (Etikos kodekso 7 punktas).

Darbo reglamento 60 punkte nustatyta, jog Klaipėdos AVPK dirbama pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8 valandos iki 17 valandos, o penktadieniais – nuo 8 valandos iki 15 valandos 45 minučių. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama nuo 12 valandos iki 12 valandos 45 minučių, prieššvetinėmis dienomis dirbama viena valanda trumpiau. Šeštadieniais ir sekmadieniais – poilsio dienos. Pamainomis dirbančių padalinių darbuotojai dirba pagal patvirtintus darbo grafikus. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu darbuotojams gali būti nustatytas kitoks darbo pradžios ir pabaigos laikas, ne visas darbo dienos ar darbo savaitės darbo laikas.

Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte nurodyta, jog darbuotojai, negalintys laiku atvykti į darbą arba visai negalintys atvykti į darbą, apie tai nedelsdami turi informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti vėlavimo ar neatvykimo priežastis. Jeigu darbuotojai apie savo neatvykimą dėl tam tikrų priežasčių negali pranešti patys, tai gali padaryti kiti asmenys. Taip pat Vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad darbuotojai privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas (12 punktas). Darbuotojai privalo laiku ir tinkamai atlikti savo tiesioginio vadovo, Klaipėdos AVPK viršininko, jo pavaduotojų, kitų įgaliotų pareigūnų nurodymus ir pavedimus, laikytis tarnybos ir darbo drausmės (13 punktas). Darbuotojai privalo laikytis tarnybinės etikos reikalavimų (16 punktas).

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog šeimos gydytojas 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui išdavė nedarbingumo pažymėjimą, serija EG, Nr. 7539746. Jame nurodyta nedarbingumo pradžia – 2023 m. rugpjūčio 15 d., o pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 25 d. Vis dėlto Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro Gydytojų konsultacinė komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutarė pripažinti pareiškėją darbingu bei panaikino minėtą nedarbingumo pažymėjimą. Pažymėtina, jog 2023 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjui atgaline data buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir laikotarpiui nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. jam buvo išduota medicininė pažyma dėl neatvykimo į darbą, užimtumo tarnybą Nr. 008174. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas buvo pripažintas darbingu ir privalėjo atvykti į tarnybą.

Kretingos pirminės sveikatos priežiūros 2023 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. V5-388 „Dėl informacijos pateikimo“ teigiama, jog pareiškėjas apie Komisijos sprendimą per e.Sveikatos sistemą nebuvo informuotas, pareiškėjo šeimos gydytojas su juo bandė susisiekti telefonu, tačiau to nepavyko padaryti. Vis dėlto pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. pats atvyko pas šeimos gydytoją ir jau žinojo apie tai, jog jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas yra panaikintas, o jis pripažintas darbingu. Darytina išvada, jog 2023 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėjui buvo žinoma, kad Komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu jis buvo pripažintas darbingu.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V533/A1-189 „Dėl teisės aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“ patvirtintų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo taisyklių išdavimo 117 punktas teigia, kad ginčijamus apdraustųjų asmenų ir bedarbių laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus nagrinėja ir sprendžia Fondo valdyba. Nesutikus su Fondo valdybos sprendimais, asmens sveikatos priežiūros įstaiga ar suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti juos teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo teisę skųsti Komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą VSDFV, o jai atsisakius tenkinti skundą, VSDFV neigiamą sprendimą skųsti administraciniam teismui. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta teise, jis tokių aplinkybių nenurodė ir teismo posėdžio metu, todėl darytina išvada, kad Komisijos sprendimas yra galiojantys ir sukeliantys pareiškėjui teisines pasekmes.

Byloje nustatyta, kad Komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas 2023 m. rugpjūčio 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR-9660 „Dėl nutraukto nedarbingumo“ informavo Klaipėdos AVPK viršininką, jog turi duomenų, kad buvo panaikintas 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Pabrėžė, jog pareiškėjas apie panaikintą nedarbingumo pažymėjimą jo neinformavo ir į tarnybą neatvyko.

Taip pat Komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas 2023 m. rugpjūčio 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-9735 „Dėl neatvykimo į tarnybą“ nurodė, jog sužinojęs apie pareiškėjui išduoto nedarbingumo pažymėjimo panaikinimą, 2023 m. rugpjūčio 21 d. telefonu susisiekė su pareiškėju ir jį informavo, kad 2023 m. rugpjūčio 22 d. jam numatyta naktinė pamaina, kuri prasideda 19.00 val., o baigiasi 2023 m. rugpjūčio 23 d. 07.00 val. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 22 d. apie 15.00 val. susisiekė su tiesioginiu vadovu ir jam nurodė, kad neatvyks į tarnybą dėl jaučiamų operuotos kojos skausmų, o 2023 m. rugpjūčio 23 d. kreipsis į šeimos gydytoją dėl nedarbingumo išdavimo.

Analizuojant Komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio turinį matyti, kad pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo tarnyboje (priežastis – nedarbingumas dėl ligos ar traumos), nuo 2023 m. rugpjūčio 17 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. nebuvo tarnyboje (priežastis – neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties), o nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo tarnyboje (priežastis – neapmokamas nedarbingumas). Komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo grafike Nr. 30-IL-9230 buvo numatyta, jog pareiškėjas dirbs naktinėse pamainose prasidedančiose 2023 m. rugpjūčio 22 d., 2023 m. rugpjūčio 23 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugpjūčio 29 d. bei 2023 m. rugpjūčio 27 d. dieninėje pamainoje.

Įvertinus anksčiau minėtą darytina išvada, jog pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 18 d. sužinojęs apie Komisijos sprendimą jį pripažinti darbingu, apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo, nors tokia prievolė jam yra nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 10 punkte. Pareiškėjo tiesioginiam vadovui apie panaikintą nedarbingumo pažymėjimą tapo žinoma tik 2023 m. rugpjūčio 21 d. Patikslinus Komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiką, buvo numatyta, jog pareiškėjas privalo nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 23 d. 07.00 val. atvykti į tarnybą, tačiau pareiškėjas be pateisinamos priežasties minėtu laiku į tarnybą neatvyko.

Teismo vertinimu, pareiškėjo ir jo atstovo teismo posėdžio metu akcentuojama aplinkybė, kad pareiškėjas pagal sudarytą darbo grafiką privalėjo į tarnybą atvykti tik 2023 m. rugpjūčio 22 d. 19.00 val., todėl faktiškai be pateisinamos priežasties tarnyboje nebuvo tik pusę naktinės pamainos, nes 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė pažymą dėl neatvykimo į darbą, neturi teisinės reikšmės. Pirmiausia pažymėtina, kad aukščiau nurodyti teisės aktai imperatyviai įpareigojo pareiškėją nedelsiant informuoti atsakovą (tiesioginį vadovą) apie pasibaigusį nedarbingumo laikotarpį, o jam negalint vykdyti tarnybos pareigų, pateikti tai pagrindžiančius duomenis. Todėl visas laikotarpis, nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d., kuris nurodytas ir 2023 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, pagrįstai ir teisėtai atsakovo kvalifikuotas kaip neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties. Pažymėtina ir tai, kad būtent pareiškėjo veiksmai (neveikimas) nepranešant apie nedarbingumo pagrindų išnykimą ir tiesioginio vadovo neinformavimas apie tai, sąlygojo tai, jog Komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas neturėjo galimybės pareiškėjui nustatyti kitokio darbo grafiko. Tai patvirtina bylos medžiaga ir pareiškėjo tiesioginio vadovo veiksmai – sužinojęs apie nutrauktą nedarbingumą nedelsiant patikslino Komisariato Reagavimo skyriaus darbo grafiką ir informavo pareiškėją, jog jis sekančios dienos 19.00 val. privalo būti darbe.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatuotina, jog Išvadoje pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas nuo 2023 m. rugpjūčio 18 d. iki 2023 m. rugpjūčio 22 d. be pateisinamos priežasties neatvyko į tarnybą, todėl pareiškėjo neteisėti veiksmai laikytini įrodytais.

Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Statuto 39 straipsnio 1 dalis teigia, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas: 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 39 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 3 dalies 6 punktu tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už nebuvimą tarnyboje (darbe) be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų. Akivaizdu, jog teisinis reguliavimas nedraudžia statutiniam valstybės tarnautojui už nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 2 dalimi tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios: 1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų (pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį); 2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis; 3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas padarė kitą tarnybinį nusižengimą; 4) tarnybinį nusižengimą padarė neblaivus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigęs pareigūnas; 5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos AVPK viršininkas 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-207 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis pareiškėjas minėto Klaipėdos AVPK viršininko įsakymo administraciniam teismui neskundė, todėl darytina išvada, kad jis yra galiojantys bei vadovaujantis Statuto 40 straipsnio 2 dalies 3 punktu yra laikytina pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybe.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime teigia, kad priimant Įsakymą Nr. 1 buvo padarytas rašymo apsirikimas ir į jį nebuvo įtrauktas papildomas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas reglamentuotas Statuto 39 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Minėta teisės norma teigia, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobaudą.

Pastebėtina, kad LVAT nuolat akcentuoja, kad ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pavyzdžiui, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingai vertinant būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr. 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, o galbūt apskritai sutikti ir pripažinti pagrįstu viešojo administravimo sistemos subjekto kad ir neigiamą atsakymą. Atitinkamos kliūtys sudaromos ir teismui, nagrinėjančiam skundus dėl individualių teisės aktų panaikinimo, nes teisiniai ir faktiniai pagrindai yra plečiami, sudaromos prielaidos vis naujų pagrindų teikimui. Taip išplečiamos ir bylos nagrinėjimo ribos, kurias ne visada pavyksta vėliau apibrėžti, kas neretai sąlygoja nepakankamai išsamaus, objektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą, o viešojo administravimo sistemos subjektams sudaromos prielaidos piktnaudžiauti savo teisėmis bei pareigomis (šiais aspektais žr. 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013). Taip pat svarbu, kad kilus administraciniam ginčui dėl atitinkamo individualaus admi­nistracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, ginčijamą aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas teisme negali papildyti skundžiamą aktą naujais (papildomais) kaltinimais ir nurodyti, kad asmuo pažeidė ir kitas teisės normas, kuriomis nebuvo grindžiamas ginčijamas administracinis aktas (2014 m. spalio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-2020/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (2013 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartis admi­nistracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą, todėl, kai skundžiamas teisės aktas, yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tai ir yra bylos nagrinėjimo ribos. Tik esant konkretiems teisės aktų priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pa­sisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo (2014 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).

Atsižvelgiant į anksčiau minėtą LVAT jurisprudenciją konstatuotina, jog teismas neturi teisinio pagrindo atsižvelgti į atsakovo atsiliepime nurodytus Įsakymo Nr. 1 priėmimo pagrindo papildymus, kadangi tai yra visiškai naujas skundžiamo įsakymo priėmimo teisinis pagrindas, kuris nebuvo nurodytas pačiame administraciniame akte.

Teismas vadovaudamasis anksčiau minėtomis aplinkybėmis, Statutu ir LVAT suformuluotomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Parenkant tarnybinę nuobaudą pagrįstai atsižvelgta į nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetą – pareiškėjo elgesį, kaltės formą, pasekmes, pareiškėją charakterizuojančią informaciją, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir kt., todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo švelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 30-TE-581 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo P. B.“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2023 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 30-TE-582 „Dėl P. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriais pareiškėjas buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigų yra teisėti ir pagrįsti, tinkamai nustatant bei įvertinant pareiškėjo veiką, todėl P. B. skundas dėl minėtų įsakymų panaikinimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Konstatavus, jog skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, išvestiniais laikytini skundo reikalavimai pareiškėją grąžinti į iki atleidimo iš tarnybos eitas pareigas, jam priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.