Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgalioto asmens A. M. prašymą dėl patikslinto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano tvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. (R. K.) pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuotas asmuo AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi iškėlė R. K. fizinio asmens bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2016-04-28. 2016-10-04 teisme gautas bankroto administratorės UAB „Atenergo“ įgalioto asmens prašymas patvirtini patikslintą R. K. mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2016-08-25 buvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, kreditoriams buvo pateiktas svarstyti mokumo atkūrimo plano projektas, tačiau kreditoriai plano nepatvirtino, projektas buvo grąžintas tikslinti pagal kreditorių pateiktas pastabas. 2016-10-04 įvyko pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai atsisakė tvirtinti pareiškėjo pateiktą patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorių susirinkimo metu patikslintas mokumo atkūrimo planas buvo nepatvirtintas dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog mokumo atkūrimo planas atitinka LR FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, prašo patvirtinti 2016-10-04 patikslintą mokumo atkūrimo planą.Palangos miesto apylinkės teismas 2016-10-26 nutartimi nutarė patvirtinti fizinio asmens R. K. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, kad kreditorius AB SEB bankas nesutikdamas su patikslintu mokumo atkūrimo planu, nurodė, kad bankrutuojantis R. K. neatskleidė ir dokumentais nepagrindė visų galimų savo pajamų šaltinių bei turimų išlaidų. Šie kreditoriaus argumentai paneigti į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymomis apie R. K. laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-07-01 paskaičiuotą uždarbį, banko sąskaitų išrašais taip pat R. K. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, kad padengti skolinius įsipareigojimus jam padeda artimi asmenys (mama, draugai), lėšos pervedamos tarp sąskaitų siekiant laiku atsiskaityti už įvairias paslaugas. Bankrutuojančio asmens teismui pateiktame AB „Swedbank“ išraše matyti, kad tokiu būdu pareiškėjas pervedė pinigus ir bankroto administratoriui, t.y. prieš tai į pareiškėjo sąskaitą įnešti grynieji pinigai tą pačią dieną panaudoti apmokėti bankroto administratoriaus paslaugas vykdant 2016-04-20 Palangos miesto apylinkės teismo nutartį. Pažymėta, kad ši informacija apie atliktą mokėjimą, priešingai nei nurodo kreditorius AB SEB bankas, yra nurodyta patikslintame mokumo atkūrimo plane. Kreditorius AB SEB bankas nesutinka su patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma. Patikslintame plane numatyta, kad bankroto administratoriui bankroto proceso metu visoms bankroto administravimo išlaidoms bus skiriama 10 procentų nuo parduoto turto vertės. Bankrutuojančiam R. K. nuosavybės teise priklausantis turtas yra įvertintas 64296,00 EUR suma, atitinkamai bankroto administratoriui atitektų 10 procentų nuo nurodytos sumos, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje fizinio asmens bankroto bylos stadijoje negalima spręsti už kokią sumą bus parduotas turtas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad 10 procentų nuo parduotos sumos užmokestis bankroto administratoriui būtų nepagrįstai didelis lyginant su kreditorių skolinių įsiskolinimų padengimu. Bankroto administratorius patikslintame mokumo atkūrimo plane detaliai išvardino kokie darbai bus vykdomi už gautą atlygį. Be to, bankroto procedūra vyks trejus metus, o administratoriaus atlyginimui bei bankroto administravimo išlaidoms skirtos lėšos bus dengiamos ne iš R. K. gaunamų lėšų, o iš parduoto AB SEB bankas įkeisto turto gautų lėšų.Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB „SEB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti bankrutuojančio asmens R. K. mokumo atkūrimo plano, bankroto procedūrą nutraukti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Kreditorius AB SEB bankas balsuodamas 2016-10-04 vykusiame kreditorių susirinkime bei 2016-10-19 teikdamas prašymą teismui akcentavo tai, kad kreditoriui AB SEB bankui kelia abejonių bankrutuojančio asmens gaunamos pajamos. Bankrutuojantis asmuo bendrovėje UAB „WEST CITY“ dirba nuo 2007 metų, gaunamas darbo užmokestis yra visiškai neadekvatus užimamoms pareigoms. Nors informacija apie bankroto administratoriaus patirtų išlaidų (869,00 EUR), nuo bankroto bylos iškėlimo iki pirmojo kreditorių susirinkimo, apmokėjimą ir yra pateikta mokumo atkūrimo plane, nėra žinoma kas apmokėjo šias išlaidas. Kreditorius AB SEB banko nuomone remtis vien bankrutuojančio asmens žodiniais paaiškinimais apie neva artimųjų teikiamą pagalbą negalima, visos gaunamos pajamos turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais, o siekis atkurti mokumą ir kaip galima didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus turi būti realus, o ne deklaratyvus. Administravimo išlaidos, o tuo pačiu ir atlyginimas administratoriui turi būti pagristas veiklos sąnaudomis, administruojamo bei realizuojamo turto kiekiu jo specifiškumu, atliekamu procedūrų sudėtingumu, dalyvavimu teisminiuose procesuose bei šių procesų sudėtingumu ir kiekiu bei kitomis funkcijomis, kurias administratorius privalo atlikti bankroto proceso metu. Kreditorius AB SEB bankas nori pažymėti, kad net ir jei turto vertė sumažėtų per pus, 10 proc. administravimo išlaidų nuo parduoto turto vertės sudarytų apie 3214,80 EUR 36 mėn. laikotarpiui arba net po 89,30 EUR/mėn. kas yra pakankamai daug bankroto procesui, kur reikia realizuoti tik vieną turto vienetą ir nėra jokių kitų sudėtingų procedūrų. Teismas vertino tik bankroto administratoriaus pateiktą ir niekuo nepagrįstą administravimo išlaidų sąmatą, tačiau visiškai nieko nepasisakė dėl sąmatos, kuri buvo siūloma kreditorių susirinkimo metu.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas R. K. prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti šie motyvai: Nors kreditorius pareiškėjo parašu patvirtintų pažymų apie gaunamą darbo užmokestį ir nelaiko įrodymu, tačiau pažymose nurodytą informaciją patvirtina teismui pateikta Sodros pažymą apie apskaičiuotą darbo užmokestį ir išskaičiuotas įmokas. Pagal įgytą laivavedžio išsilavinimą pareiškėjas niekada nedirbo ir per 25 metų laikotarpį prarado kvalifikaciją. Kvalifikacijai atstatyti tektų pabaigti papildomas studijas, įgyti kvalifikacinius sertifikatus ir patirti papildomų išlaidų. Per dvejus metus papildomo mokymosi šių išlaidų suma sudarytų apie 5000 EUR. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjo bankroto administratoriaus UAB „Atenergo“ įgaliotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Pažymos, kurias pasirašė fizinis asmuo kaip įmonės vadovas, patvirtinančias jo gaunamas pajamas, jų nedaro negaliojančių, tad kreditoriaus pateikti tokie argumentai yra niekiniai ir negali būti vertinami kaip pagrįsti. Mokumo atkūrimo plane procentine išraiška nustatyta administravimo išlaidų sąmata nėra per didelė ir pažeidžianti kreditorių teisėtus interesus. Numatyta gauti pajamų suma susijusi su rizika - nepardavus bankrutuojančiam asmeniui priklausančio turto už nurodytą kainą, gali būti nepadengtos net būtinosios bankroto administratoriaus išlaidos, be to įstatymo numatyta bankroto administratoriaus atsakomybė yra didelė, jam teks atlikti nemažai įstatymo nustatytų funkcijų. AB SEB bankas reikalauja, jog bankroto administratorius detalizuotų visas bankroto procese planuojamas patirti išlaidas. Tačiau su tuo sutikti negalima, kadangi bankroto procesas yra dinamiškas ir nėra įmanoma konkrečiai nustatyti, kiek bus patirta ryšių, transporto, pašto, turto vertinimo bei daugelio kitų išlaidų. Be to, kreditoriai turi teisę bankroto proceso metu reikalauti iš bankroto administratoriaus pateikti patirtų išlaidų pagrindimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartimi pareiškėjui iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016-04-28. Skundžiama 2016-10-26 nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjo patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (toliau – mokumo atkūrimo plano projektas), kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime. Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad mokumo atkūrimo plano projektas pirmą kartą buvo teiktas kreditorių susirinkimui 2016-08-25, kreditorių susirinkimui nepritarus mokumo atkūrimo plano projektui, projektas buvo tikslinamas ir pakartotinai teiktas 2016-10-04 kreditorių susirinkimui, kuris vėl nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorius AB SEB bankas išreiškė pastabas, jog plane nurodoma neteisinga informacija apie pareiškėjo gaunamas pajamas (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei išreikštas nesutikimas su plano projekte numatyta administravimo išlaidų sąmata (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Pirmosios instancijos teismas patvirtino patikslintą pareiškėjo mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo planą. Atskirajame skunde apeliantas nesutikdamas su nutartimi, teigia, kad administravimo išlaidoms padengti siūloma patvirtinti suma, kuri lygi 10 proc. nuo parduoto turto vertės 36 mėnesių laikotarpiui yra per didelė, kadangi reikia realizuoti tik vieną turto vienetą ir nėra jokių kitų sudėtingų procedūrų. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 22 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administravimo išlaidų dydį, nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų). Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms gali būti skiriama ne daugiau kaip 15 procentų gautos lėšų sumos ar šio turto vertės, išskyrus atvejus, kai įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius sutinka kitaip (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis). Iš byloje pateikto mokumo plano projekto matyti, kad bankroto proceso metu visoms bankroto administravimo išlaidoms bus skiriama 10 procentų nuo parduodamo turto vertės. Kreditoriaus vertinimu, 10 procentų nuo turto, kurio vertė mokumo plane nurodyta 64 296,00 EUR, sudarytų net 6429,60 EUR, kai kreditorių tenkinimui per visą laikotarpį planuojama sumokėti tik 2628,00 EUR. Siūlė nustatyti 1800 EUR plius mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą visam 36 mėnesių laikotarpiui.Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma patvirtinti suma bankroto administravimo išlaidoms padengti procentine išraiška yra daug mažesnė nei įstatyme numatyta leidžiama maksimali suma. Be to, iš pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projekto matyti, jog ketinamas parduoti turtas įvertintas 64 296 EUR, tačiau šio turto tikrajai vertei nustatyti bus pavesta bankroto administratoriui atlikti nekilnojamojo turto vertinimą, taigi darytina išvada, kad ketinamo parduoti nekilnojamojo turto vertė po jo įvertinimo gali tiek sumažėti, tiek padidėti. Be to, mokumo atkūrimo plano projekto dalyje dėl administravimo išlaidų tvirtinimo, nurodyta, kad „bankroto proceso metu visoms bankroto administravimo išlaidoms bus skiriama 10 procentų nuo parduoto turto vertės“, taigi, tokia formuluotė nereiškia, jog administravimo išlaidos sudarys būtent 10 procentų nuo turto pardavimo vertės, o tik tai, kad joms padengti bus galima skirti ne daugiau nei 10 procentų nuo turto pardavimo vertės, tačiau realios administravimo išlaidos gali būti ir mažesnės. Apeliantas nepagrįstai lygina galimą skirti administravimo išlaidoms padengti sumą (6429,60 EUR), jeigu turto vertė po jo vertinimo išliktų tokia pati, kaip nurodyta mokumo atkūrimo plano projekte, su per visą bankroto procesą pareiškėjo planuojama sumokėti kreditoriui lėšų suma (2628 EUR), nes įsiskolinimas kreditoriui bus dengiamas ne tik ieškovo kasmėnesinėmis įmokomis, bet ir lėšomis, gautomis pardavus turtą, todėl kreditorių reikalavimų tenkinimui bus skirta žymiai daugiau lėšų, todėl kreditoriaus interesai nebus pažeisti. Papildomai pažymėtina ir tai, kad tvirtinant mokumo atkūrimo planą bankroto administravimo išlaidos nuo mokumo plano patvirtinimo dienos iki bankroto bylos užbaigimo yra tik planuojamos, todėl neįmanoma jų pagrįsti. Mokumo atkūrimo plano rengimo ir tvirtinimo stadijoje nėra žinoma, kokius pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalį, kurioje išvardytos bankroto administratoriaus pareigos, veiksmus laikotarpiu nuo plano patvirtinimo bus būtina atlikti, ir neįmanoma numatyti šių veiksmų sudėtingumo. Juo labiau įvertinus tai, kad planas bus vykdomas 3 metus. Apeliantas teigdamas, kad pakaktų administravimo išlaidoms padengti 1800 EUR plius mokėtini mokesčiai, taip neargumentuoja, kodėl būtent tokia administravimo išlaidų suma yra protinga ir racionali bei nenurodo, kokių plane nurodytų konkrečių bankroto administratoriaus funkcijų nebus būtinybės atlikti. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kreditorių susirinkimas turi teisę reikalauti, kad bankroto administratorius pateiktų savo veiklos ataskaitas, tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti bankroto administravimo išlaidų mokėjimo tvarką (FABĮ 26 straipsnis).Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bankroto administravimo išlaidoms dengti numatyta suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, nėra per didelė, pagrįsta.Atskirajame skunde apeliantas nesutikdamas su skundžiama nutartimi taip pat teigia, kad pareiškėjas neatskleidžia tikrosios finansinės padėties bei pajamų šaltinių.FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytos lėšos (tarp jų darbo užmokestis, atlyginimas už naudojimąsi autoriaus teisėmis, už teisę į išradimą, dividendai ar kitos pajamos iš juridinių asmenų, kurių dalyvis yra fizinis asmuo, palikimas ir kita, išskyrus lėšas, gautas už parduotą turtą), kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas ir per visą bankroto procesą.Iš pateikto mokumo atkūrino plano projekto nustatyta, kad pareiškėjo vieninteles pajamas sudaro 323,45 EUR (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis. Pareiškėjas nuo 2007 m. vasario 13 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, iki 2016-09-01 jo atlyginimas buvo 133,50 EUR (atskaičius mokesčius), nuo 2016-09-01 padidintas darbo užmokestis iki 323,45 EUR. Pareiškėjas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kuri patvirtina minėtas aplinkybes. Aplinkybė, jog pažyma pasirašyta paties pareiškėjo kaip įmonės vadovo, nedaro jos negaliojančios ir pagrindo abejoti joje nurodytais duomenis nėra, kadangi įrodymų, kurie paneigtų pažymoje nurodytus duomenis, kreditorius nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pareiškėjas nuo 2007 metų dirba minėtoje bendrovėje ir nesiekia gauti geriau apmokamo darbo nepagrįsti, nes kaip jau minėta nuo 2016-09-01 pareiškėjui atlyginimas gerokai padidintas. Be to, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, pirmosios instancijos teismas įvertino įmonių, kuriose pareiškėjas tuo metu dirbo finansinės atskaitomybės dokumentus, siekdamas nustatyti priežastis, kodėl pareiškėjas dirbdamas vadovu gauna nedidelį atlyginimą, ir konstatavo aplinkybes, jog įmonės 2013 - 2014 metų laikotarpiu dirbo nuostolingai, tik paskutiniais metais, tai yra 2015 m. gavo pelno, todėl didesnio atlyginimo pareiškėjas negalėjo gauti ir šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai padaryti, jos pareiškėjas slepia pajamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas mokumo atkūrimo plane įsipareigojo susirasti geriau apmokamą darbą, kuriame būtų mokamas didesnio dydžio darbo užmokestis. Argumentas, jog pareiškėjas turi aukštąjį laivavedybos išsilavinimą, tačiau šia veikla neužsiima, negali būti vertinama kaip pareiškėjo nepakankamos pastangos įgyti geriau apmokamą darbą. Tokia išvada darytina todėl, kad, kaip teigia, pareiškėjas pagal įgytą specialybę jis niekada nedirbo, per 25 metus prarado kvalifikaciją, o jos kėlimas šioje srityje pareikalautų papildomų lėšų bei laiko, įvertinant tai, kad patvirtinta 3 metų mokumo atkūrimo plano trukmė. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog nėra aišku, kas apmokėjo bankroto administratoriui išlaidas, kurios sudarė 869 EUR, pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, jog jam išgyventi padeda artimieji. Mokumo plane taip pat pažymėta, kad 30 EUR dalį už būsto nuomą bei kitas galimas atsirasti išlaidas pareiškėjui žada padėti padengti artimieji. Byloje esanti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad pareiškėjui už gyvenamąjį būstą kiekvieną mėnesį tenka mokėti 130 EUR, tačiau mokumo atkūrimo plane būsto išlaidoms patenkinti patvirtinta tik 100 EUR. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais, be to kreditorius nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).Esant šioms aplinkybės, darytina išvada, kad pareiškėjas mokumo atkūrimo plane aiškiai nurodė lėšas, kurias gauna ir planuoja gauti, kaip tai numatyta FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad pareiškėjas deda pastangas gauti didesnes pajamas ir atsiskaityti su kreditoriais, todėl pareiškėjo elgesys nekelia jokių pagrįstų abejonių dėl jo ketinimų įvykdyti mokumo atkūrimo planą ir atsiskaityti su kreditoriais. Matyti, kad pareiškėjas dėjo pastangas tikslindamas mokumo atkūrimo planą, kuriam nebuvo pritarta pirmajame kreditorių susitarime, atsižvelgdamas į kreditoriaus pastabas (atsisakė papildomų darbų dviejuose įmonėse, kuriuose uždirbdavo mažas pajamas, įmonėje, kurioje dirba, jam buvo padidintas atlyginimas, todėl jo pajamos padidėjo 16 procentų). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas tvirtinti patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas atitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto tikslus bei paskirtį, mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį.