- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-514-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12271-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- G. P.
- Advokatai
- Egidijaus Kieras
- Kategorijos
- 1.2.20.15Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas (BK 245 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. P. buvo kaltinama tuo, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent:
ji, žinodama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2019 areštuoti transporto priemonę BMW 740LI, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. toje pačioje byloje priimtą nutartį, būdama įpareigota transporto priemonę BMW 740LI, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), perduoti I. P., pastarosios nutarties iki šios dienos nevykdė, tokiu būdu nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.
Šiais savo veiksmais G. P. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje.
Kaltinamoji G. P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, ji įsigijo automobilį. Nesupranta, kodėl turi atiduoti jį I. P., jei vyksta visi kiti bylos procesai dar, kaip ji kažką savo veiksmais galėtų nuskriausti ar pasinaudoti. Nurodė, kad brolis I. P. padėjo jai įsigyti transporto priemonę. I. P. daug metų dirba servise su BMW automobiliais, dėl ko tiek remontas, tiek dalys jai kainuotų ženkliai pigiau. Prašė jo, kad padėtų susirasti pigesnį variantą, nebūtinai naują, galėjo ir daužtas būti. I. P. jai surado šį automobilį per „(duomenys neskelbtini)“ portalą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) apžiūrėti, BMW 7 automobilio. Pirko 2019 m. už 3200 Eur, jis buvo daužtas, nevažiuojantis. Brolis pasižiūrėjo ir pasakė, kad įmanoma sutvarkyti. Ir jis sutvarkė registracijas. Pinigai buvo jos. Tada jis su traliuku iš (duomenys neskelbtini) atsivarė tą automobilį. Ji jam padavė pinigus. Jis pirko jos vardu, tvarkė registraciją. Brolis vėl sudarė pirkimo-pardavimo sutartį. 2020 m. rugpjūčio mėn. automobilis buvo jos. Brolio žmona I. P. motyvuoja, kad I. P. iš šeimos išnešė pinigus ir nupirko jai automobilį. Tas automobilis gal savaitę laiko buvo brolio vardu užregistruotas. Tuo metu jau vyko jo ir jo sutuoktinės skyrybų procesas. Nurodė, kad nesupranta kodėl yra kaltinama, tebevyksta daug procesų, byla nebaigta, kodėl ji turi atiduoti tą automobilį. I. P. ją įtraukinėja į visus procesus, ji seka ją, naršo įvairius duomenis. I. P. nori ir jos buto ir iš jos tėvų kažko. Automobilis visą laiką stovėjo pas ją kieme, nevažiuojantis. Tą automobilį atidavė broliui, paprašė palikti ją ramybėje. 2021 m. vasarą su I. P. pasirašė susitarimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Po vasaros to automobilio nematė. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad antstolių nei arešto, nei baudos nebuvo. Nesupranta kodėl turi atiduoti automobilį, jei jis yra jos. I. P. žinojo, kad automobilis pirktas už jos pinigus, nes I. P. neturi pinigų, jam baigėsi pinigai, ji gal dar ir gyventų su juo, jei jis dar turėtų pinigų. I. P. nori piktybiškai pakenkti, nes kai brolis buvo santuokoje su ja, jis su ja ir tėvais nebendravo 10 metų. Ji kenkia ir jai, ir broliui. Papildomai nurodė, kad jei teismas būtų nusprendęs, ji būtų atidavusi tą mašiną. Apie pareigą perduoti automobilį suprato, todėl ir grąžino automobilį broliui, kol vyksta skyrybų procesas. Su broliu pasirašė sutartį dėl automobilio perdavimo, byloje ta sutartis yra. Šiuo metu kur brolis laiko automobilį nežino, ji atidavė jam ir viskas. Iki vasaros automobilio neperdavė I. P., nes neturėjo perduoti savo automobilio jai. I. P. iškėlė broliui bylą, kad grąžintų I. P. automobilį, todėl ji broliui ir grąžino. Teismo sprendimą ne vieną kartą skundė. Perduoti būtų paskatinęs galutinis teismo sprendimas, kad automobilis ne jos, tokiu atveju būtų ir atidavusi. Skundai buvo netenkinti. Kad teismo antstolis buvo paskelbęs automobilio paiešką, jai nėra žinoma. Antstolis jai rašė elektroninius laiškus, ten buvo labai seniai, neatsimena. Jai atrodo, kad jis prašė grąžinti automobilį, laiško turinio tiksliai neatsimena. Ji jiems nieko neatrašė, nes buvo apskųsti teismo sprendimai. Brolis sakė, kad jei reikės, automobilį grąžins I. P. po skyrybų bylos. Ji nenorinti lįsti į jų skyrybų reikalus. Automobilis stovi saugomas brolio žinioje, pagal judviejų taikos sutartį su broliu. I. P. tikslas yra kenkti. I. P. ieškinys pateiktas I. P., kad šis automobilis būtų jo skyrybų byloje, todėl ir atidavė automobilį. Papildomai nurodė, kad automobilis buvo pirktas už 3200 Eur ir papildomai investuota į remontą apie 20 000 Eur. Yra pardavusi turtą už 120 000 Eur. Iš šių lėšų įsigijo butą už 70 000 Eur, ėmė paskolą, kurią moka iki šiol.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. P. nurodė, kad G. P. piktybiškai nevykdė nutarčių ir pasipylė įvairiausių būdų kaip išvengti to areštuoto automobilio grąžinimo jai. Ji vengė įvairiausiais būdais, nevykdė antstolių įpareigojimų, nepaisė tyrėjos nurodymų, galiausiai ši situacija nagrinėjama teisme. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, nurodė kad nuo 2019 m. vyksta civilinė skyrybų byla su I. P.. Po keleto mėnesių jis įsigijo automobilį už jų santaupas, santuoka truko 10 metų, po keleto mėnesių po jų skyrium gyvenimo įsigijo automobilį ir perleido savo sesei G. P.. Minėtą transporto priemonę jis įsigijo už jų bendras lėšas, bendro gyvenimo santaupas. I. P. turi verslą susijusį su transporto priemonėmis, ten nelegalu viskas. Iš dokumentų žino, kad automobilis buvo įsigytas iš įmonės. Jis pirko neva už 2000 Eur. už tiek, tokio automobilio įsigyti neįmanoma. Techniškai tvarkingas, nes kitaip nebūtų užregistruotas. Automobilis buvo važiuojantis. Pirkimas už 2000 Eur buvo tik mokesčių slėpimas. Aukcione būtent šitas automobilis buvo parduodamas už 15 000 Eur. I. P. automobilio savininku buvo iki pusės metų. Skyrybų procesas buvo įsibėgėjęs. Ginčas dėl skyrybų trunka nuo 2019 m. kovo mėnesio. Vėliau I. P. neva pardavė G. P.. G. P. negalėjo įsigyti tokios vertės automobilio, gyvendama jų su vyru bendrame bute, taip pat augindama vieną nesantuokinį vaiką. Čia buvo mokesčių slėpimas, pirkimo-pardavimo sutartyse nurodomi ne tie skaičiai. Niekas jos neinformavo kur automobilis stovėjo, nors buvo daug prašymų iš antstolių, tyrėjų. Piktybiškumas pasireiškia tuo, kad informuoja antstolius, tyrėją, kad yra tokios nutartys, jai ne paslaptis, ji skundus rašo, atsirašo, bet jų nevykdo. Jai yra žinoma iš paties antstolio, jis buvo ir prie jos gyvenamosios vietos nuvykęs, viskas fiksuota yra. Mano, kad yra sąmoningas piktybiškumas iš G. P., nes yra 19 nutarčių susijusių su šiuo automobiliu, sugalvotos įvairiausios versijos. 2020 m. teigė, kad privalo vežioti vaiką į mokyklą, pati sau prieštaraudama skundžia ir skundžia. Tą automobilį matė, kai I. P. atvažiuodavo susitikti su vaikais, jis atvažiuodavo su tuo automobiliu. Nuo 2021 m. ji to automobilio nebematė, o iki to I. P. juo naudojosi. Bet kai ji pasikreipė dėl šito automobilio areštavimo, tada jis jį kažkur tiesiog pradangino. Antstolis bendravo tiek su I. P., tiek su G. P. ir buvo nuvažiavęs į G. P. gyvenamą vietą, kur tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nei iš santaupų, nei pajamų, G. P. negalėjo įpirkti tokio automobilio. Tas parduotas nekilnojamas turtas buvo jų šeimos, bet užrašytas jos vardu.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. P. parodė, kad 2019 m. jis užsiiminėjo automobiliais, sesuo pardavė nekilnojamą turtą ir kreipėsi į jį, kad padėtų įsigyti naują automobilį. Prieš tai jis jai pasiūliau vieną, kitą variantą, vėliau apsistojo ties vienu išsirinktu automobiliu, kurį spalio mėn. nusipirko. Ji dirbo, dėl to jis nuvažiavo pasiimti to automobilio, jis buvo daužtas, nevažiuojantis, pargabentas iš (duomenys neskelbtini). Pasiimant automobilį pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kad sesei nereikėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini). Nusipirko savo vardu, susitarė su sese, kad perrašys jos vardu. Po to padėjo suremontuoti tą automobilį. Savo vardu formino dokumentus, buvo susitarimas tarp jų, kad perrašys iškart automobilį, taip ir padarė. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nurodė, kad automobilis buvo (duomenys neskelbtini), sesuo dirbo, negalėjo nuvykti kartu su juo. Sesuo jam padavė grynais pinigais, sumokėta buvo 3200 Eur už automobilį. Visą gyvenimą tiek jo šeimoje, tiek sesers šeimoje, visais klausimais kas liečia automobilius, rūpinausi jis. Automobilį registravo jo vardu dėl praktiškumo. Automobilis buvo daužtas, reikėjo vežti pas kėbulininkus, dažytojus. Automobilis buvo atremontuotas pilnai. Remonto kaštus kompensavo pilnai jo sesuo. Jis pats atliko surinkimo - išrinkimo darbus, kitus darbus atliko kiti specialistai. Visi tie darbai buvo atlikti oficialiai. Automobilio perregistravimas vyko sudėtingai, nes automobilis parvarytas iš (duomenys neskelbtini), šiuos visus darbus atliko jis. Automobilis praėjo techninę apžiūrą. Gavo patvirtinantį dokumentą. Po atliktų darbų automobilį perrašė sesers vardu. Paaiškino, kad tris metus intensyviai skiriasi su savo sutuoktine, dalyvauja visuose procesuose. Skyrybų byloje klausimas dėl šio automobilio nekilo, dabar kaip iš giedro dangaus lietus iškrito šis klausimas. Papildomai nurodė, kad automobilis BMW buvo įsigytas 2019 m. spalio mėn., o 2020 m. perrašytas sesers vardu. Nuo perregistravimo automobiliu naudojosi sesuo, o kai prasidėjo pretenzijos dėl automobilio, sesuo jam jį gražino 2021 m. vasaros pabaigoje. Šiuo metu automobilis pas jį. Nurodė, kad šiuo metu pas jį su sutuoktine vyksta daug teisminių procesų, dabar negali pasakyti ar jau buvo ta nutartis grąžinti automobilį I. P. saugojimui. Po 2021 m. vasaros G. P. prašė perduoti automobilį I. P.. Bet kadangi pas juos su I. P. daug ginčų, todėl taip ir gavosi. I. P. pasitikėti negalima. Atsiėmė iš sesers jį su autovežiu, nuo to laiko stovi automobilis, saugomas pas jį, negali pasakyti adreso, nes trūksta duomenų civilinės bylos nagrinėjimui.
Ikiteisminio tyrimo metu G. P., 2021-08-02 apklausos metu nurodė, kad pasinaudodama įtariamosios teise, kaltės formos neišreiškia, parodymus duos vėliau iki 2021-08-18 (3 tomas, b. l. 9).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja G. P. 2021-08-20 apklausos metu nurodė pasinaudojanti savo įtariamosios teise ir parodymų neduosianti kol dar vyksta keli teismo sprendimai dėl automobilio (3 tomas, b. l. 12).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. P.2021-04-16 apklausos metu parodė, kad ji 2020 metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto apylinkės teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždėti areštą transporto priemonei „BMW 740 LI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paskirti ją turto saugotoja. Teismas tenkino jos prašymą. 2020-08-17 buvo priimta nutartis dėl jos prašymo tenkinimo. Turto saugotoja buvo paskirta ji – I. P.. 2020-08-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi G. P. buvo įpareigota perduoti automobilį jai - I. P.. G. P. skundė minėtą nutartį, tačiau buvo paliktas pirmas sprendimas įpareigoti jai perduoti automobilį. Po nutarties minėtas automobilis nebuvo pateiktas nei jai, nei antstoliui apžiūrėti. Dėl automobilio perdavimo kreipėsi jos advokatė, antstolis į I. P. bei G. P., tačiau iki šiol automobilis perduotas nebuvo. Nutarties vykdymui buvo nuspręsta kreiptis į policiją su pareiškimu, kadangi yra įpareigota jį saugoti. Nuo nutarties priėmimo dienos ji automobilio realiai nėra mačiusi, neapžiūrėjusi, nežino kur jis randasi, ar išvis yra Lietuvoje bei privalo vykdyti teismo nutartį. Automobilio vertė yra 37470 eurų, todėl prašo įpareigoti G. P. vykdyti teismo nutartį (1 tomas, b. l. 105).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. P. 2021-04-14 apklausos metu parodė, kad jis su žmona I. P. (nuo) 2019-03-04 dienos pradėjo skyriumi gyventi. Nuo tos dienos buvo iškelta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje. Trumpai nori parodyti, kad minėta byla buvo suklastota, iki šiol vyksta teismo nagrinėjimas bei skyrybų procesas. Bylos numeris E2-240-930/2021, Vilniaus m. apylinkės teismas, nagrinėja teisėja Makelienė. Gyvenant atskirai nuo žmonos I. P. jo sesuo G. P. įsigijo automobilį „BMW 740 LI“. Automobilį reikėjo atsiimti iš (duomenys neskelbtini) miesto. Sesuo jo atsiimti negalėjo, todėl paprašė to padaryti jo. Jis 2019-10-07 nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, nes kitaip įmonė jam automobilio neatidavė. Tad sutarus su seserimi jis pasirašė pirkimo pardavimo sutartį. Už automobilį buvo mokėta grynais pinigais, pagal sąskaitą faktūrą, atrodo 3200 eurų, kuriuos davė sesuo. Sumokėjus ir pasirašius dokumentus automobilis buvo transportuotas su tralu, kadangi buvo neregistruotas, daužtas, savo eiga nevažiavo. Jį atvežė iki savo darbo, kadangi pats užsiima automobiliu remontu. Remontavo kelis mėnesius. Suremontavus automobilį nuvarė tiesiai į VĮ REGITRĄ registruoti. Viskas vyko su sesės sutikimu iš jos lėšų. Pats į registraciją nuvarė, kadangi yra ilga automobilio registracijos procedūra, technine apžiūra, ko sesė nesupranta, tad tai paprašė padaryti jo. Automobilis gavo valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) Automobilį užregistravus, po savaitės jį perregistravo sesės G. P. vardu. Ji juo ir naudojasi. Vėliau jo žmona I. P. teismui padavė prašymą areštuoti minėtą automobilį. Iš kur ji apie jį sužinojo, nežino, nes nuo skyrybų proceso su ja asmeniškai nebendrauja, tik per advokatus, kadangi ji yra labai nusistačiusi prieš jį, neduoda matytis su vaikais, ir nori prisiteisti visą jo turtą, net tą kuris įgytas prasidėjus skyrybų procesui. Teismas tenkino jos prašymą ir sesės automobiliui buvo uždėtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šiuo metu, kad įrodyti jog automobilis jam nepriklausė ir tik norėjo padėti sesei, o jis areštuotas teismo kaip jo turtas vyksta bylos nagrinėjimas Nr. E2-10357-981/2021 Vilniaus miesto apylinkės teisme pas teisėją D. T., kai ieškovė G. P.. Taip pat nori papildyti, kad 2021-03-24 Antstolio patvarkymas yra apskųstas 2021-04-13 dieną, skundas paduotas antstoliui D. K. ir patvirtintas kad skundą jie gavo. Atsakymo dar nėra, skundas nagrinėjamas (2 tomas, b. l. 188-190).
Iš 2020-08-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla E2-28624-599/2019) matyti, kad nutarta areštuoti atsakovei G. P. nuosavybes teise priklausančią transporto priemonę „BMW 740 LI“, saugotoja iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo paskirti ieškovę I. P., tuo pačiu nurodant, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (1 tomas, b. l. 18-20).
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020-08-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties (civilinė byla E2-28624-599/2019), matyti, kad G. P. įpareigota perduoti ieškovei I. P. saugoti paskirtą areštuotą automobilį „BMW 740 LI“, kurio VIN - Nr.(duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 40-41).
Iš 2020-10-15 Vilniaus apygardos teismo (byla e2S-1524-232/2020) nutarties matyti, kad dėl G. P. atskirojo skundo (prašant panaikinti 2020-08-17 nutartį, o, nepanaikins nutarties, panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2020-08-17 nutarties dalį, kuria areštuoto turto saugotoju iki teismo sprendimo įsiteisėjimo yra paskirta ieškovė (I. P.)) priėmė sprendimą 2020-08-17 nutartį palikti nepakeistą (1 tomas, b. l. 50-54).
Iš 2020-10-15 Vilniaus apygardos teismo (byla e2S-1577-275/2020) nutarties dėl apeliantų G. P. ir I. P. atskirojo skundo, kuriuo prašyta panaikinti 2020-08-27 nutartį, ieškovės prašymą atmesti, matyti, kad nuspręsta nutraukti procesą (nes buvo priimtas atskirasis skundas dėl įsiteisėjusios, neskundžiamos nutarties) (1 tomas, b. l. 45-49).
Iš 2021-03-19 Antstolio D. K. patvarkymo matyti, kad buvo nutarta paskelbti G. P. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „BMW 740 LI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paiešką per policiją (1 tomas, b. l. 15-17).
Iš 2021-03-24 Antstolio D. K. patvarkymo, matyti, kad nutarta netenkinti G. P. prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo (1 tomas, b. l. 32-34).
Iš 2021-05-13 Vilniaus apylinkės teismo nutarties (byla e2YT-15569-960/2021), matyti, kad nuspręsta atmesti G. P. skundą dėl antstolio 2021-03-24 patvarkymo (1 tomas, b. l. 83-86).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VĮ „Regitros“ išrašo, matyti, kad BMW automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o VIN - (duomenys neskelbtini) - Įsigijimo data 2019-10-07, pirma registracija 2020-02-27, valdytojas savininkas I. P.. Nuo 2020-03-10 valdytojas savininkas G. P.. 2021-04-08 automobilis išregistruotas remiantis informacija iš policijos (1 tomas, b. l. 103).
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados dėl G. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 245 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję teismų sprendimai yra privalomi visoms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi. Analogiška įstatymo nuostata įtvirtinta ir CPK 18 straipsnyje, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. BK 245 straipsnis numato atsakomybę tam, kas nevykdo teismo sprendimo tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-696/2016). Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, šios veikos pavojingumas nesiejamas su kilusiais padariniais, jį lemia pati veika. Vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją ir ar jis veikė tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009, 2013 m. vasario 26 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2013, 2014 m. kovo 13 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Taip pat, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2004-12-29, 2005-09-29, 2006-01-16 nutarimai).
G. P. kaltė šioje baudžiamojoje byloje buvo grindžiama liudytojos I. P. pareiškimu prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pardėjimo, jos parodymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2019, kitais bylos duomenimis. Šie, o taip pat ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai patvirtina, kad G. P. buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d., nutartį civilinėje byloje ir, kad ji neįvykdė teismo sprendimo įsiteisėjusios minėtos teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2019, kuria buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė - įpareigojimas transporto priemonę „BMW 740LI“, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), perduoti I. P.. Tačiau taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris nevykdo teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, turi būti įrodyta, kad toks asmuo elgiasi piktavališkai, t. y. vengia numatytos pareigos, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ar kitaip apgaulės būdu vengia vykdyti teismo sprendimą. Todėl ir šioje byloje, siekiant nustatyti esant visus inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymius, turi būti įrodyta, ar G. P. tokio teismo sprendimo nevykdė sąmoningai ir tyčia sukurdama situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) teismo sprendimo vykdymas. Teismo vertinimu, neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų kaltinamosios piktavališkumą, šioje byloje nenustatyta.
Iš bylos duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-28624-599/2019 buvo priimta nutartis, kuria teismas tenkino I. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo G. P. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „BMW740LI“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant pareiškėjai įkeisti, dovanoti, parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į šią transporto priemonę iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, areštuoto turto saugotoju paskyrė ieškovę I. P..
Po šio teismo sprendimo priėmimo, iki šio momento G. P. minėto automobilio I. P. neperdavė.
Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji neneigė, kad jai buvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. priimtą nutartį, ji buvo susipažinusi su jos turiniu. Nesutikdama su jai taikyta civilinėje byloje laikinąja apsaugos priemone, G. P. skundė minėtas teismo nutartis apeliacine tvarka. Kaltinamajai buvo žinoma, kad aukštesnės instancijos teismai nutartimi netenkino jos atskirojo skundo ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Tačiau kaltinamoji sąmoningai nevykdė minėtų teismo nutarčių, nesusijusių su bausme, ir toliau transporto priemonės „BMW 740LI“, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), neperdavė I. P.. Tai, kad kaltinamoji neperdavė minėtos transporto priemonės I. P., įrodo liudytojų I. P. ir I. P. parodymai. Kaltinamoji G. P. viso proceso metu vienodai aiškino, kad nevykdė teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti transporto priemonę, nes ji nesuprato kodėl turinti perduoti brolio sutuoktinei, I. P., savo automobilį. Paaiškino, kad nuo 2019 m. tarp jos brolio I. P. ir jo sutuoktinės I. P. vyksta skyrybų procesas, tarp jų vyksta konfliktai dėl turto padalinimo ir I. P. stengiasi pakenkti ne tik jos broliui, bet ir jai. Šiuo metu šį automobilį rašytine sutartimi yra perdavusi savo broliui I. P.. Kur pastarasis laiko automobilį, jai nėra žinoma. Ji nėra prieš sprendimo vykdymą, tačiau be kita ko, baiminasi, kad perdavusi I. P. savo automobilį, pastaroji gali jį apgadinti, juo labiau, kad šiuo momentu vis dar vyksta civiliniai procesai, teikiami skundai, prašymai susiję su minėtam automobiliui paskirtu areštu. Liudytojas I. P., duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis šį automobilį nupirko seseriai už jos pinigus. Iš pradžių dėl techninių aplinkybių automobilį užregistravo savo vardu, bet vėliau, kai automobilis buvo pilnai sutvarkytas eksploatavimui, perregistravo jį sesers vardu. Pažymėjo, kad šiuo metu tarp jo ir jo sutuoktinės I. P. vyksta skyrybų procesas, byla nagrinėjama teisme ir kol nėra nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su civiliniais santykiais, šį automobilį laikys savo žinioje. Nurodė, kad sesuo dėl šios susidariusios situacijos yra nekalta. Liudytoja I. P., duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdžio metu, nurodė, kad G. P. pajamos ir santaupos nėra pakankamos tokiam automobiliui įsigyti, minėtas automobilis yra pirktas iš bendrų šeimos santaupų, ir šis automobilis yra dalintinas turtas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties nevykdymo faktus fiksavo antstolis D. K. surašydamas 2021 m. vasario 19 d. patvarkymą Nr. S-21-174-4763, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota pateikti antstoliui duomenis, ar yra įvykdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis dėl areštuoto automobilio perdavimo saugoti išieškotojai I. P., o šių veiksmų neatlikus, pateikti antstoliui paaiškinimus. 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-21-174-7151 paskelbta areštuotos transporto priemonės paieška per policiją. Iškart po paieškos paskelbimo buvo gautas G. P. prašymas stabdyti vykdomąją bylą, kurio antstolis netenkino. Šis antstolio patvarkymas buvo skundžiamas, tačiau skundai atmesti. Pasinaudojus teismų informacine sistema „Liteko“, duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į teismą dėl įpareigojimo asmenį priverstinai vykdyti sprendimą, sprendimo nevykdančiam asmeniui CPK nustatyta tvarka, nėra.
Pažymėtina, kad būtent nuo G. P. veiksmų priklausė, ar bus sėkmingai įvykdytas teismo sprendimas, kadangi automobilis yra jos, tačiau byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad G. P. sprendimo nevykdė sąmoningai ir piktavališkai, tyčia sukurdama situaciją, dėl kurios tapo neįmanomas teismo sprendimo vykdymas, be to nėra pagrindo konstatuoti, jog ši veika yra tiek pavojinga, jog už ją galima būtų taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Kaip jau buvo minėta, BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, Nr. 2K-36/2012). Taigi, šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo įstatymo normos, susijusios su teismų sprendimų civilinėse bylose nevykdymu (šiuo atveju būtent taip ir yra – G. P. kaltinama sąmoningai nevykdžiusi įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje), negali būti taikomos automatiškai, kaip konstanta nustačius kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo faktą. Vienas iš esminių kriterijų, į kurį turi būti atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį ar kitų teisinio poveikio priemonių taikymo, kai nevykdomas sprendimas civilinėje byloje, – tai, ar galima teismo sprendimą įvykdyti civilinio ir (ar) administracinio proceso priemonėmis, ar ne. Jeigu pripažįstama, kad tai neįmanoma padaryti naudojant šias priemones, tada turi būti nustatyta, ar būtent kaltininkas savo tyčine veika sudarė tokią teisinę situaciją. Taigi, visų pirma tokiais atvejais turėtų būti išnaudotos visos galimybės siekti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas vadovaujantis CPK normomis, t. y. kreiptis į antstolius dėl įpareigojimo asmenį priverstinai vykdyti sprendimą, kreiptis dėl sankcijų (pvz., baudos) sprendimo nevykdančiam asmeniui CPK nustatyta tvarka ir pan.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Taigi, G. P. pagal teismo sprendimą neperdavus automobilio, pati I. P. galėjo kreiptis į antstolį civilinio proceso tvarka dėl vykdymo priemonių. Kaip minėta aukščiau, sprendimas, kurio nevykdymu kaltinama G. P., civilinėje byloje buvo priimtas 2020 m. rugpjūčio 17 d. šios nutarties nevykdymo faktus fiksavo antstolis D. K.. 2021 m. vasario 19 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-21-174-4763, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota pateikti antstoliui duomenis, ar yra įvykdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartis dėl areštuoto automobilio perdavimo saugoti išieškotojai I. P., o šių veiksmų neatlikus, pateikti antstoliui paaiškinimus. 2021 m. kovo 19 d. patvarkymu Nr. S-21-174-7151 paskelbta areštuotos transporto priemonės paieška per policiją. Iškart po paieškos paskelbimo buvo gautas G. P. prašymas stabdyti vykdomąją bylą, kurio antstolis netenkino. Šis antstolio patvarkymas buvo skundžiamas, tačiau skundai atmesti. O 2021 m. balandžio 4 d. buvo pateiktas I. P. pareiškimas prokuratūrai. Pasinaudojus teismų informacine sistema „Liteko“, duomenų, kad antstolis būtų kreipęsis į teismą dėl įpareigojimo asmenį priverstinai vykdyti sprendimą CPK nustatyta tvarka, nėra. Šiuo konkrečiu atveju civilinio proceso normose numatytomis galimybėmis nebuvo pasinaudota, nors tai buvo įmanoma, o iš karto buvo imtasi griežčiausios priemonės - baudžiamosios atsakomybės. Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslas galėjo būti efektyviai pasiektas švelnesniais metodais - CPK numatytais priverstinio teismo sprendimo įvykdymo būdais.
Atsižvelgiant į aptartą, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės siekti, kad minėtas teismo sprendimas būtų įvykdytas CPK įtvirtintomis normomis, nes byloje nėra jokių duomenų apie kitų CPK įtvirtintų priemonių panaudojimą siekiant efektyvaus teismo sprendimo įvykdymo (pvz., apie tai, kad I. P. kreipėsi į teismą dėl baudos arba kitų sankcijų G. P. paskyrimo už sprendimo nevykdymą (CPK 616 str.) ir kt.)., todėl teismo įsitikinimu, šiuo metu baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 straipsnį jos atžvilgiu negalima.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad G. P. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, dėl to ji dėl jai inkriminuotos veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 tomas, b. l. 14-15) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Kompaktinė plokštelė su įrašais, prisegta voke (2 tomas b. l. 7), paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę su įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.