Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Statybos dailos ambasada“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lautoma“ ieškinį atsakovui UAB „Statybų dailos ambasada“ dėl skolos bei delspinigių priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų UAB „Praimeks“ ir „Adrol“ W. A. ir atsakovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lautoma“ prašė iš atsakovo UAB „Statybų dailos ambasada“ priteisti 176,57 Eur (609,66 Lt) skolos, 1,59 Eur (5,49 Lt) palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaudamasis 2014-06-09 transporto užsakymu, ieškovas suteikė krovinio pervežimo paslaugas. Ieškovas pasamdė vežėją UAB „Praimeks“ (sutartis Nr. 2014/06/09-13), kuris pasamdė faktiškai pervežusį krovinį vežėją „Adrol“ W. A.. Buvo išrašytas CMR važtaraštis bei 2014-06-18 PVM sąskaita faktūra LAU Nr. 0021768 1 166,97 Eur (4 029,30 Lt) sumai. Atsakovas 2014-06-30 pareiškė pretenziją, kad 2014-06-17 gautas krovinys yra pažeistas, 16 čerpių sunaikintos ir netinkamos naudojimui bei pareikalavo atlyginti 176,57 Eur (609,66 Lt ir PVM) nuostolių. Ieškovas pareiškė pretenziją UAB „Praimeks“. UAB „Praimeks“ 2014-07-02 atsakė, kad pretenzija nepagrįsta. Ieškovas ne kartą prašė atsakovo pateikti teisingus duomenis dėl sugadinto krovinio, tačiau atsakovas nereagavo. Atsakovas iš dalies apmokėjo ieškovo PVM sąskaitą faktūrą, vietoje 1 166,97 Eur (4 029,30 Lt) sumokėjo 990,40 Eur (3 419,64 Lt).

Atsakovas UAB „Statybų dailos ambasada“ ieškinį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas, pateikdamas ieškovui pretenziją ir Prekių defektacijos akte nurodydamas žalos dydį, vadovavosi Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 23 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis. Ieškovas nepateikė duomenų, kad atsakovo nurodyta sugadinto krovinio dalies vertė nustatyta netinkamai. Ieškovo, kaip ekspeditoriaus, sutartinė atsakomybė pagrįsta nerūpestingumu parenkant, instruktuojant ar prižiūrint krovinio pervežimui pasitelktus trečiuosius asmenis. Remdamasis CMR Konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis, atsakovas nustatė žalos dydį ir sulaikė atsiskaitymą.

Atsakovas UAB „Statybų dailos ambasada“ pateikė priešieškinį, prašydamas iš ieškovo priteisti 287,04 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad siekia įskaityti ieškovo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Dėl krovinio sugadinimo atsakovas patyrė nuostolius: 176,57 Eur tiesioginiai nuostoliai, kurie buvo paskaičiuoti pagal sugadinto krovinio vertę toje vietovėje ir tuo laiku, kai krovinys priimtas vežti, 48,05 Eur krovinio vežimo išlaidų ir 62,42 Eur dydžio negautas pajamas. CMR konvencijos prasme UAB „Lautoma“, UAB „Praimeks“ ir „Adrol“ W. A. laikomi vežėjais ir turi pareigą atlyginti atsakovo nuostolius. Vežėjui turi būti taikoma CMR konvencijos 29 straipsnyje nustatyta visiška atsakomybė, nes vežėjo kaltė pasireiškė dideliu nerūpestingumu ir atidumo taisyklių nepaisymu.

Ieškovas prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, jog atsakovui neįrodžius, kad jis realiai patyrė prašomą atlyginti nuostolių dydį, CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos ir jis neturi teisės reikalauti kompensuoti dalį krovinio vežimo išlaidų. Ieškovo veiksmuose nesant tyčios ar grubaus aplaidumo požymių CMR konvencijos 29 straipsnio nuostatos netaikomos ir jis atsako CMR konvencijos 23 straipsnyje numatytais bendrais pagrindais. Tokiu būdu atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovo negautų pajamų atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo 176,57 Eur skolos, 1,59 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2014-09-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 607,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, jog byloje taikytinos CMR konvencijos nuostatos, kadangi Transporto užsakymas atitinka vežimo sutartį. Nesant ginčo dėl atsakovo skolos už pervežimo paslaugas, jis turi pareigą atsiskaityti, todėl priteistas 176,56 Eur užmokestis už krovinio vežimą.

Byloje nėra ginčo dėl žalos padarymo fakto, ieškovas ginčija nuostolių dydį. Ieškovas teigia, kad atsakovas, paskaičiuodamas sugadinto krovinio – 16 čerpių, vertę, nepagrįstai nurodė pačias brangiausias čerpes, identifikuotas kodu YME249610, kai realiai sudužo mažesnės vertės čerpės, labiau atitinkančios pozicijas Ref:209 arba Ref:209.2, kurių 1 vieneto kaina 1,10 Eur ir 0,75 Eur.

Šalims susirašinėjant dėl nuostolių dydžio atsakovas sakė, kad buvo sugadintos kraigo čerpės ir atsiuntė ieškovui nuotraukas bei 2014-06-17 UAB „Statybos dailos ambasada“ pranešimą, kuriame nurodyta, kad gavus čerpes pastebėta pažeista paletė ir suskilę 16 vienetų čerpių (YME 249610), tačiau teisminio nagrinėjimo metu savo poziciją pakeitė, teigdamas, jog sudužo ne nuotraukose užfiksuotos pusapvalės čerpės. Nėra pagrindo vadovautis liudytojo T. B. paaiškinimais, kadangi jis nedalyvavo surašant prekių defektų aktą, o apie sugadintas čerpes sprendė iš nuotraukų, kuriose nematoma konkreti čerpė, o matyti tik suplėšyta pakuotė su čerpės dalimi, iš kurios negalima spręsti, ar tai čerpė turinti kampą, ar plokščia čerpė. Atsakovas iki pat liudytojų apklausos teigė, kad sudužo kraigo pusapvalės formos čerpės, nors tokios formos čerpės pagal pirkimo važtaraštį Nr. 2170569C-1 nebuvo vežtos. Teismas įvertino pirkimo važtaraštyje nurodytas čerpes, ieškovo pateiktus stogo plytelių katalogo išrašus, kuriuose vizualiai identifikuotos vežtos čerpės, liudytojų paaiškinimus. Atsakovas galėjo atsakingai surašyti prekių defektacijos aktą. Teismas pažymėjo, jog skaičiuoti nuostolius pagal mažesnės vertės čerpes Ref:209 arba Ref:209.2 negalima, kadangi skiriasi čerpių kaina.

Atsakovas neįrodė nuostolių dydžio, kuris yra viena iš sąlygų vežėjo civilinei atsakomybės prievolei atsirasti. Teismas, įvertinęs liudytojo UAB „Praimeks“ vadybininko A. R. parodymus, kad 16 čerpių vežimo kainai neturi įtakos ir netenkino priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolius. Negautos pajamos galėtų būti paskaičiuotos, jeigu būtų galima nustatyti konkretų sugadintą krovinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas UAB „Statybų dailos ambasada“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio atmetimo ir priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad, nesant ginčo dėl atsakovui padarytų nuostolių fakto, teismas privalėjo nustatyti nuostolių dydį. Priešieškinis negalėjo būti atmestas motyvuojant vien tuo, kad atsakovas neįrodė patirtų nuostolių dydžio.

Atsakovas nei šalims bendraujant iki kreipimosi į teismą, nei bylos nagrinėjimo metu netvirtino, kad sudužo kraigo pusapvalės formos čerpės. Atsakovas nuosekliai aiškino, kad dėl ieškovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų sudužo kraigo čerpės YME249610, kurių vertė 609,66 Lt ir PVM bei reikalavo atlyginti nuostolius patirtus dėl šių čerpių sudužimo. Aplinkybė, jog ieškovui buvo siųstos 4 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos suskilusios kraigo pusapvalės formos čerpės, neįrodo, kad atsakovas tvirtino, jog sudužo būtent šitos čerpės.

Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį neįvertinęs ir neištyręs didelės dalies rašytinių įrodymų, o rėmėsi prielaidomis, jog gabenant buvo sudaužytos čerpės atitinkančios pozicijas Ref:209 arba Ref: 209.2. Įrodymai, pagrindžia, jog atsakovui pristatytas krovinys su 16 sudužusių kraigo čerpių YME249610, tai patvirtino ir liudytojai T. K. ir T. B..

Teismas netinkamai vertino liudytojo T. K. parodymus dėl sudaužytų čerpių formos ir neatsižvelgė į tai, kad T. K. 2014-06-17 pranešime atsakovui patvirtino, jog suskilusios čerpės YME249610. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė išvadą, kad apie sugadintas čerpes liudytojas T. B. sprendė iš nuotraukų. Liudytojai T. K. ir T. B. paaiškino, kad T. B. matė sugadintas čerpes jų atvežimo dieną, jas nufotografavo ir dalyvavo iškraunant.

2014-06-17 pranešimas, defektacijos aktas, 2014-04-23 atsakovo komercinis pasiūlymas ir kt., bei liudytojo T. B. paaiškinimus, įrodo, kad krovinys atgabentas su sudužusiomis 16 kraigo čerpių YME249610.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvenciją, todėl nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl 48,05 Eur dydžio krovinio vežimo išlaidų.

Ieškovas UAB „Lautoma“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad atsakovas apeliaciniame skunde iškraipo faktines aplinkybes. Reikšdamas pretenziją atsakovas pats pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos pusapvalės formos čerpės. Pirmosios instancijos teismui pateikta pakankamai įrodymų, kad pervežimo metu buvo apgadintos kitos rūšies čerpės.

Liudytojas T. K. net 6 kartus patvirtino, kad ant padėklo buvo sukrautos ir sudužo kvadratinės, stačiakampės, plokščios čerpės. Liudytojas patvirtino, kad čerpių formas žinojo, dėl ko supainioti jas su kraigo čerpėmis negalėjo, o 2014-06-17 pranešime galimai buvo padaryta klaida, nurodant čerpių kodą. Liudytojas parodė, kad padėklas su pažeistu kroviniu buvo išpakuotas tik po savaitės nuo krovinio atvežimo, t. y. vėliau, nei buvo surašytas defektacijos aktas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo T. B. parodymais, kadangi jis nedalyvavo surašant prekių defektacijos aktą ir nustatant pažeisto krovinio rūšį. Liudytojas parodė, kad darė neišpakuoto krovinio nuotraukas automobilyje, o kiek vienetų čerpių sudužo matė pro plyšius.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl nuostolių, patirtų pervežimo metu apgadinus dalį krovinio, atlyginimo ir negautų pajamų atlyginimo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2014-06-09 pasirašytas transporto užsakymas. Užsakymo vykdymui ieškovas pagal 2014-06-09 sutartį Nr. 2014/06/09-13 pasamdė vežėją UAB „Praimeks“, kuris pasamdė vežėją „Adrol“ W. A.. Atsakovas 2014-06-30 pareiškė pretenziją, kad krovinys pažeistas, 16 čerpių yra sunaikintos ir netinkamos naudojimui, bei pareikalavo atlyginti 176,57 Eur nuostolių. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo ieškinys dėl užmokesčio už krovinio vežimą priteisimo, nėra skundžiamas, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins tik tą bylos dalį, kuri yra susijusi su vežėjo atsakomybe už krovinio sugadinimą.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju šalių teisiniai santykiai kyla iš tarptautinio krovinio vežimo sutarties. Krovinio vežimo sutartis – tai krovinio siuntėjo ir krovinio vežėjo susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Kai krovinio vežimas turi tarptautinių elementų (vežama iš vienos valstybės į kitą), taikytinos materialinės teisės klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad tarptautinių sutarčių normos turi prioritetą nacionalinės teisės atžvilgiu jų konkurencijos atveju (CK 1.13 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovo reikalavimas grindžiamas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, bei 29 straipsnio 1 dalimi, numatančia sąlygas, kurioms esant vežėjas privalo atlyginti visą atsiradusią žalą, netaikant CMR konvencijos 23 straipsnio nustatytų ribojimų.

Krovinio sugadinimas buvo nustatytas krovinio pristatymo metu. Iš byloje esančio CMR važtaraščio 13 langelyje „siuntėjo instrukcijos“ ir 18 langelyje „vežėjo apstebėjimai“ nurodyta, kad ant vienos paletės skilo 16 vienetų čerpių. Ieškovo pozicija byloje patvirtina, jog jis krovinio sugadinimo fakto neginčija ir nenurodo aplinkybių, atitinkančių CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalį. Tiek ieškinyje, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas kelia ginčą tik dėl nuostolių dydžio.

Remiantis CMR Konvencijos nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR Konvencijos 23 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šią CMR Konvencijos nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą ribojama tiesioginiais nuostoliais. Praradus dalį ar visą krovinį, žala apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai krovinys buvo priimtas vežti. Krovinio vertė nustatoma pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra, – pagal rinkos kainas, o jei nėra ir tokių, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę. Jei teismui nepateikta įrodymų apie prekių biržos ar rinkos vertę, teismas gali vadovautis ta krovinio verte, kuri yra nurodyta sąskaitoje-faktūroje, lydinčioje krovinį ir pateikiamoje muitinei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2008).

Jeigu vežėjo atsakomybei taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – byloje turi būti nustatytas žalos faktas ir nuostolių dydis. Tačiau įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis).

Ieškovo teigimu, atsakovas, paskaičiuodamas dalies sugadinto krovinio, t. y. 16 čerpių, vertę, nepagrįstai nurodė pačias brangiausias čerpes, identifikuotas kodu YME249610, tuo tarpu realiai buvo sudužusios mažesnės vertės čerpės, labiau atitinkančios pozicijas Ref:209 arba Ref:209.2, kurių 1 vieneto kaina, atitinkamai 1,10 Eur ir 0,75 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatavo, jog esant esminiams prieštaravimas tarp atsakovo pateiktų įrodymų, nepakanka duomenų išvadai, kad sudužo atsakovo nurodytos čerpės (YME 249610), iš kurių sudužimo kildinami nuostoliai. Apeliantas apeliaciniu skundu teigia, kad, nesant ginčo dėl atsakovui padarytų nuostolių fakto, teismas privalėjo nustatyti nuostolių dydį.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo buvusią) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Pažymėtina, kad pagal CK nukentėjusi šalis turi pagrįsti nuostolių dydį. Tuo atveju, jeigu šalis nuostolio dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Apelianto teigimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015-02-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

Krovinio sugadinimu atsakovui padaryto nuostolio dydis priklauso nuo to, kokios rūšies čerpės buvo sugadintos, kadangi atskirų čerpių rūšių kaina yra skirtinga. CMR važtaraštyje sugadintų čerpių rūšis ar kitos ypatybės nenurodytos. 2014-06-17 pranešime sandėlininkas T. K. nurodė, kad sukilusios 16 čerpių yra žymimos kodu YME249610. 2014-06-17 defektacijos akte atsakovo sudaryta komisija nustatė, jog buvo pažeista 16 vnt. kraigo čerpių YME249610 ir nuostolio suma 609,66 Lt. Atsakovo pretenzijoje ieškovui taip pat nurodyta, jog sugadinta 16 čerpių už 609,66 Lt, t. y. vieno vieneto kaina 11,04 Eur. Iš 2014-06-13 pirkimo važtaraščio Ne. 2170569C-1 matyti, kad atsakovas iš Prancūzijos įmonės „Imerys“ pirko šešių rūšių čerpių už bendrą 3 543,64 Eur sumą. Tarp pirktų čerpių buvo ir 48 vnt. sujungiamų kampinių čerpių, žymimų prekės kodu 024961, kurių vieneto kaina 16,98 Eur, o su nuolaida 11,04 Eur.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, 2014-06-30 teikdamas ieškovui pretenziją, kurioje nurodė sugadintos krovinio dalies vertę 609,66 Lt plius PVM, pateikė 4 fotonuotraukas. Šiose nuotraukose nematoma konkreti čerpė, jos forma, o matyti tik suplėšyta pakuotė su čerpės dalimi, iš kurios sunku tiksliai nustatyti čerpės rūšį, o čerpių išdėstymas pakuotėje leidžia daryti išvadą, kad tai nėra kampinės čerpės. Ieškovui išreiškus abejones dėl nuostolių dydžio, atsakovas pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotos sudužusios pusapvalės formos čerpės, ant kurių matyti užrašas „MEGA10“. Ieškovo atstovės pateiktuose Prancūzijos įmonės „Imerys“ reklaminiuose gaminių pavyzdžiuose (t. 1, b. l. 129-130) demonstruojamos į nuotraukose užfiksuotas sudužusias čerpes itin panašios čerpės, pavadintos „Omega 10 S. F.“. Iš 2014-06-13 pirkimo važtaraščio Nr. 2170569C-1 matyti, kad prekės kodu 024961 žymima čerpė yra kampinė sujungiamoji čerpė, o iš pridėtų fotonuotraukų matyti, jog sudužusi pusapvalė čerpė. Kadangi pusapvalės formos čerpės nebuvo vežtos, tai darytina išvada, kad fotonuotraukose yra ne tos čerpės, kurios buvo atvežtos ginčo vežimu. Kartu su 2014-06-30 pretenzija pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos sugadintos čerpės yra tiesios, viena nežymiai lenkta, todėl visiškai nepanašios į kampines čerpes. Vėlesniais įrodymais bei apeliaciniu skundu atsakovas ėmė neigti, kad jis įrodinėjo, jog pusapvalės čerpės buvo sugadintos pervežimo metu. Toks pozicijos pakeitimas yra stebinantis, kadangi nėra logiškos priežasties teikti ieškovui čerpių nuotraukas, nesiejant jų pateikimo su kroviniui padaryta žala.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, būdamas verslininkas ir ne vienerius metus prekiaudamas ne Lietuvoje gaminamomis čerpėmis, turėdamas krovinių sugadinimo patirties, galėjo tinkamai identifikuoti sudužusias čerpes bei atsakingai surašyti prekių defektacijos aktą. Be to, vertinant protingo žmogaus požiūriu, būtų nelogiška, pakuotės viršuje buvusių čerpių neišpakuoti ir nenufotografuoti, todėl tokio aplaidaus neveikimo teisinės pasekmės tenka išimtinai pačiam atsakovui, nes yra nepateisinamos.

Apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo T. B. parodymais, kad sudužo būtent kampinės čerpės apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Šiuo atveju, sutiktina ir su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog minėtas liudytojas, būdamas atsakovo darbuotoju yra pavaldus darbdaviui, todėl galimai yra suinteresuotas teikti parodymus naudingus atsakovui.

Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė papildomų įrodymų, iš kurių būtų galima neabejotinai nustatyti pažeistų čerpių rūšį ir pagal tai nustatyti nuostolių dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė nuostolių dydžio, kuris yra viena iš sąlygų vežėjo civilinei atsakomybės prievolei atsirasti, todėl pagrįstai priešieškinį atmetė (CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, užmokesčio už vežimą kompensaciją sieja su nuostolių dydžiu, o ne su sugadinto krovinio vienetų kiekiu, dėl ko atsakovui neįrodžius patirtų nuostolių dydžio, pirmosios instancijos teismas negalėjo tenkinti priešieškinio reikalavimo dėl vežimo išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atsakovo apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, ir juos įvertinęs (CPK 185 straipsnis) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovas patyrė 203 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos yra pagrįstos dokumentais, išlaidų dydis neviršija rekomenduojamo ir yra protingas, todėl išlaidos priteisiamos vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Lautoma“ naudai iš UAB „Statybų dailos ambasada“ 203 Eur (du šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.