Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CPVA) 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti CPVA 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimus „Grąžintinos lėšos“ Nr. 2020-SF/2-860, Nr. 2020-SF/2-861, Nr. 2020-SF/2-862 (toliau – ir Grąžintinų lėšų formos, Sprendimo priedai); 3) tuo atveju, jeigu skundo 1–2 punktais suformuluoti prašymai būtų atmesti, pareiškėjas prašė pakeisti skundžiamus sprendimus ir netaikyti pareiškėjui finansinės korekcijos arba ją sumažinti iki 5 proc.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Administracija, įgyvendinama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004 „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas), supaprastintų skelbiamų derybų būdu įvykdė rangos darbų pirkimą „Babrungo upės slėnio estrados teritorijos ir jos prieigų bei jungčių su Plungės miesto centrine dalimi sutvarkymas“ (toliau – ir Pirkimas). Atlikus Pirkimo procedūras, 2018 m. gegužės 23 d. buvo sudaryta sutartis Nr. BT6-01-277 su nustatytu laimėtoju uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Irdaiva“, veikiančia jungtinės veiklos pagrindu su UAB „Plungės lagūna“ (toliau – ir Sutartis). Iš karto po įvykdyto Pirkimo CPVA atliko Pirkimo dokumentų patikrą, nenustatė jokių Pirkimo pažeidimų. Praėjus daugiau kaip 2,5 metams, CPVA 2020 m. gruodžio 11 d. raštu „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-R-905-81-0004“ informavo pareiškėją, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė atliko auditą ir CPVA, gavusi audito pastebėjimus ir rekomendacijas, atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą, buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas jo tyrimas. Atlikusi pažeidimo tyrimą, CPVA 2020 m. gruodžio 29 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, jog pareiškėjas, pakeitęs Pirkimo dokumentų reikalavimą, bet nenutraukęs Pirkimo ir nepaskelbęs jo iš naujo, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir taikė 10 proc. finansinę korekciją nuo Sutarties vertės, tenkančios Projektui, įpareigojo pareiškėją grąžinti 353 900 Eur sumą.

2.2. Pareiškėjo veiksmai neatitinka pažeidimo sudėties. Pirkimas buvo vykdomas pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. D-335 patvirtintas Plungės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisykles (toliau – ir Taisyklės) ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1S-184 patvirtinto Skelbimų teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai tvarkos ir reikalavimų skelbiamai supaprastintų viešųjų pirkimų informacijai aprašo (toliau – ir Aprašas, redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) 23 punktą. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą, iki 2017 m. liepos 1 d. perkančioji organizacija turėjo teisę keisti supaprastinto viešojo pirkimo dokumentus su sąlyga, jog bus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminai. Tik nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo įtvirtintas reikalavimas, atliekant esminius pirkimo skelbimo keitimus, pradėti naują procedūrą, todėl pareiškėjas nagrinėjamu atveju turėjo tik pareigą pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą, jis tą ir padarė. Be to, pareiškėjas gavo tiek VPT, tiek CPVA patvirtinimą dėl tinkamai vykdomo Pirkimo, jis buvo įsitikinęs, kad Pirkimas įvykdytas tinkamai, laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Todėl, nenustačius subjektyviosios pažeidimo pusės, t. y. pareiškėjo kaltės, negalima jo bausti už pažeidimo padarymą. Priešingu atveju būtų pažeisti konstituciniai teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir saugumo principai.

2.3. Pažeidimas nustatytas netinkamai taikant teismų praktiką. CPVA savo Sprendimą grindė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu byloje UAB „Borta“ prieš VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją, bylos Nr. C-298/15 (toliau – ir ESTT sprendimas), kuriuo buvo suformuoti Borta kriterijai. CPVA Sprendime pateikė neteisingą šio ESTT sprendimo ir Borta kriterijų interpretaciją ir aiškinimą, kadangi nepagrįstai teigė, jog po pirkimo sąlygos pakeitimo prasiplėtė galimų tiekėjų ratas (po pakeitimo prie Pirkimo prisijungė 2 nauji tiekėjai, bet jie neteikė pasiūlymų, taigi, jie nelaikytini dalyviais, todėl pareiškėjo atliktas Pirkimo sąlygų pakeitimas negalėjo būti vertinamas kaip esminis). Pareiškėjas tinkamai paskelbė apie pakeistą informaciją per CVP IS sistemą, ši informacija buvo prieinama viešai, sudarant visiems dalyviams ir tiekėjams vienodą galimybę su ja susipažinti (nepažeistas antras Bora kriterijus), pareiškėjas atliko Pirkimo sąlygų pakeitimą prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas (nepažeistas trečias Bora kriterijus). Be to, Pirkimo metu galioję teisės aktai iš viso nenumatė pareigos nutraukti pirkimo ir jį skelbti iš naujo, t. y. teisės aktai tuo metu nebuvo pritaikyti ESTT formuojamai praktikai.

2.4. CPVA taikė finansinę korekciją, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairėmis (toliau – ir Gairės). CPVA nepagrįstai taikė Gairių 2.1 lentelės 9 (a) punkte nurodytą pažeidimą, nes nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas pažeidimas, nurodytas Gairių 2.1 lentelės 4 punkto c dalyje, už kurį numatyta maksimali finansinė korekcija yra 10 proc., kuri galėjo būti koreguojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) 7 priedo 10 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes. CPVA Sprendime išvardijo tokių aplinkybių dalį, tačiau neatsižvelgė į jas, taikydama finansinę korekciją. Jeigu būtų vertinta, kad pažeidimas buvo padarytas, finansinė korekcija turėtų būti nedaroma arba sumažinta iki 5 proc.