Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas. Nurodė, kad prie ieškinio pateiktas UAB „Skena" darbų įvertinimas buvo atliktas vadovaujantis tik ieškovės paaiškinimais, todėl negali būti laikomas objektyviu atliktų darbų įvertinimu. Taip pat visiškai neaišku, kokiu pagrindu praėjus 4 metams po darbų atlikimo buvo sudaroma darbų lokalinė sąmata, kaip buvo nustatytos naudotos medžiagos, tikslūs jų kiekiai, darbų įkainiai ir t.t. Todėl šie ieškovės pateikti 2011-12-12 atlikti paskaičiavimai negali turėti jokios įrodomosios galios, siekiant nustatyti tariamai 2008 metais atlikto remonto vertę. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-108/2011 (byloje pagal Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl sandorių susijusių su buto (duomenys neskelbtini), pirkimu - pardavimu ir asmenų, įsigijusių šį butą, iškeldinimo), kuria nutarė Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę jo dalį išdėstyti taip: „Ieškinį patenkinti. 2007 m. sausio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. RI-872, ir tos pačios dienos sutartį dėl priėmimo-perdavimo nuosavybėn, reg. Nr. RI-873, pagal kurias atsakovas uždaroji akcinė bendrovė "Baileksas" (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) pardavė atsakovui V. K. butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiomis. 2008 m. vasario 15 d. pirkimo -pardavimo sutartį, reg. Nr. RI-1298, pagal kurią atsakovai V. K. ir A. K. pardavė atsakovei I. Š. butą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pripažinti negaliojančia. Atsakovus I. Š. ir V. Š. iškeldinti iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinti šį butą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei "Baileksas"". Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. balandžio 8 d., tačiau iki šios dienos nėra įvykdyta gera valia. Dėl to paties buto (butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 18 d. yra priėmęs įsiteisėjusią nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2008, kuria Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 13 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino, ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino ir įpareigojo BUAB „Baileksas" „per tris mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apdailą (pakloti grindų dangą, nudažyti sienas ir lubas, sumontuoti santechnikos prietaisus, įrengti elektrinę viryklę, vonią ir kriauklę) ir perduoti įrengtą butą Kauno miesto savivaldybei pagal perdavimo - priėmimo aktą". Taigi, vykdant abu šiuos įsiteisėjusius teismo sprendimus, butas Nr. (duomenys neskelbtini), BUAB "Baileksas" jį perėmus iš I. Š. ir V. Š., turi būti perduotas Kauno miesto savivaldybei, t. y. iš esmės ginčo butas galutinai turi būti perduotas Kauno miesto savivaldybei, kaip įsigytas pagal buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2004 m. gruodžio 3 d. tarp pardavėjo UAB "Baileksas" ir pirkėjo Kauno miesto savivaldybės. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi, buto remonto pareiga numatyta ir buto apdailą atlikti pavesta ne Kauno miesto savivaldybei, o kitam juridiniam asmeniui, t.y., BUAB „Baileksas". Aukščiau nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai vis dar neįvykdyti, t. y. skolininkai gera valia jų neįvykdo, o jų įvykdymas be skolininkų valios nėra įmanomas, todėl Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu teismo sprendimo vykdymą pakeisti tokiu būdu, pagal kurį Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teisės į ginčo butą Nr. (duomenys neskelbtini) perėjimui nebūtų būtina papildomai skolininkų I. Š., V. Š., BUAB „Baileksas" valia, t. y., kad Kauno miesto savivaldybės teisė į ginčo butą Nr. 6 galėtų būti įgyvendinta ją įregistruojant viešame registre be skolininkų valios, pačiai savivaldybei inicijuojant priverstinį I. Š. ir V. Š. keldinimą šiems gera valia neperdavus ginčo buto Kauno miesto savivaldybei. Kauno apygardos teismas šį Kauno miesto savivaldybės prašymą atsisakė priimti, dėl ko šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjamas Kauno miesto savivaldybės atskirasis skundas. Kauno miesto savivaldybei butas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra perduotas, todėl Kauno miesto savivaldybė šioje byloje netgi negali būti laikoma atsakovu šioje byloje. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas jau 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-108/2011 konstatavo, kad „buto pirkimo sandorio patvirtinimo metu atsakovė I. Š. žinojo apie besitęsiančius ginčus teisme tarp Savivaldybės bei atsakovo UAB „Baileksas" dėl nuosavybės teisių į perleidžiamą turtą, tai yra sutarties objektą, arba privalėjo žinoti, nes dokumentuose, kurių pagrindu buvo patvirtintas minimas sandoris, tokie duomenys buvo ir apie tai buvo nurodyta pačioje sutartyje." Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje taip pat pažymėjo, kad „aukštojo, nors ir ne teisinio, išsilavinimo turėjimas, gyvenimiška patirtis, o taip pat patirtis sudarant kitus, su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, leidžia spręsti, jog tuo atveju, jeigu atsakovė I. Š., sudarydama šią sutartį, būtų elgusis apdairiai bei rūpestingai, ji būtų galėjusi išvengti nepalankių pasekmių." Teisėjų kolegija taip pat sprendė, kad „byloje nustatyti ir atsakovei I. Š. prieinami faktai, o taip pat jos gebėjimai suteikė visas galimybes suvokti, kad yra reali grėsmė prarasti perkamą turtą, elgtis protingai, apdairiai ir nesudaryti sandorio". Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas c. b. Nr. 2A-108/2011, nustatė, kad ginčas yra kilęs žymiai anksčiau nei, jos (I. Š.) teigimu, buvo pradėtas buto remontas. Teisėjų kolegija nusprendė, kad remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei civiliniame procese taikomu tikimybių pusiausvyros principu yra pagrindas išvadai, kad ieškovas (Kauno miesto savivaldybė) yra paneigęs sąžiningumo prezumpciją ne tik atsakovų UAB „Baileksas", V. K. bei A. K. atžvilgiu, bet taip pat ir turto įgijėjos atsakovės I. Š. atžvilgiu. Taigi ieškovė I. Š., prisiimdama riziką ir žinodama apie vykstančius teisminius ginčus ne tik kad įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ir savo rizika atliko remonto darbus bute. Kauno miesto savivaldybės ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Kauno apygardos teismui buvo pateiktas jau 2008-05-22. Šioje byloje I. Š. buvo viena iš atsakovų. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė bylinėjimosi laikotarpiu, kaip pati nurodo ieškinyje, pradėjo buto remonto darbus savo rizika. BUAB „Baileksas" Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartimi yra įpareigotas „atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apdailą (pakloti grindų dangą, nudažyti sienas ir lubas, sumontuoti santechnikos prietaisus, [rengti elektrinę viryklę, vonią ir kriauklę)", kadangi Kauno miesto savivaldybė Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi, sudaryta 2004 m. gruodžio 3 d. tarp pardavėjo UAB "Baileksas" ir pirkėjo Kauno miesto savivaldybės, siekė įsigyti butą su apdaila. Tai kad dar 2008 metais ieškovė padarė buto remontą ir 4 metus jame gyveno, juo naudojosi, nėra pagrindas reikalauti atlyginti turto pagerinimo išlaidų iš Kauno miesto savivaldybės. Pažymėtina, kad ir šiuo metu ieškovė nevykdo teismų sprendimų ir neišsikelia iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). CK 6.150 str. numatyta, kad grąžinti turtą privalančio asmens išlaidos, susijusios su grąžintino turto priežiūra ir saugojimu, atlyginamos pagal šio kodekso ketvirtosios knygos normas, reglamentuojančias sąžiningą ir nesąžiningą turto valdymą. CK 4.34 str. 3 d. nustato, kad sąžiningam valdytojui turi būti atlygintos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-108/2011 konstatavo, kad I. Š. nebuvo sąžininga ginčo buto įgijėja. Todėl, vadovaujantis CK 6.152 str. 2 d., kur numatyta, kad jeigu viena šalis yra nesąžininga arba restitucija taikoma dėl jos kaltės, visas restitucijos išlaidas turi atlyginti ši šalis, ieškovė neturi teisės reikalauti buto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-569/2009 nurodė, kad atsiskaitymai tarp savininko ir neteisėto daikto valdytojo vykdomi CK 4.97 straipsnio nustatytomis sąlygomis. Atsiskaitymų tarp neteisėto valdytojo ir išreikalavusio daiktą savininko apimtį lemia neteisėto valdytojo sąžiningumas ar nesąžiningumas. Tai, sąžiningas ar nesąžiningas valdymas, vertinama pagal bendruosius objektyvųjį ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijus: asmuo, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas nesąžiningu valdytoju; atitinkamai asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad jo valdymas neteisėtas, yra laikomas sąžiningu valdytoju (CK 4.97 straipsnio 1 dalis). Jeigu valdytojas sąžiningas, savininkas turi teisę išreikalauti visas pajamas, kurias šis gavo arba turėjo gauti nuo to laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie valdymo neteisėtumą arba sužinojo apie civilinės bylos dėl daikto grąžinimo iškėlimą; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti iš savininko atlyginti visas jo padarytas dėl daikto būtinas išlaidas, kurių nepadengė iš daikto gautos pajamos; neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto, jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas (CK 4.79 straipsnio 1, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. S. v. J. N., bylos Nr. 3K-3-328/2006). Skirtingai nuo atsiskaitymų nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo atveju, net ir sąžiningas neteisėtas valdytojas gali reikalauti ne svetimo daikto pagerinimo išlaidų vertės, o tik tos jų sumos, kuria padidėjo daikto vertė. Tai reiškia, kad esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Tačiau, kadangi ieškovė I. Š. nebuvo sąžininga buto įgijėja, jai neturi būti atlyginamos nei buto remonto išlaidos, nei buto pagerinimo vertė. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuri, kiek yra žinoma, dar nėra įvykdyta, ieškovė I. Š. butą, esantį (duomenys neskelbtini), turi perduoti BUAB „Baileksas", o ne Kauno miesto savivaldybei. Todėl šioje byloje tinkamu atsakovu turi būti būtent BUAB „Baileksas". Su ieškovės dubliku nesutinka dėl žemiau išdėstytų motyvų. Visų pirma, ieškovė dublike pati sau prieštarauja. Ieškovė nurodo, kad CK 6.152 str. 2 d. negali būti taikomas, kadangi sandoris, kurį ginčijo Kauno miesto savivaldybė, buvo panaikintas ne dėl jos kaltės, tačiau sekančiu sakiniu pati patvirtina, kad ji buvo pripažinta nesąžininga, tiesiog negali sutikti su tokia teismo padaryta išvada. Pažymėtina, kad, įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-108/2011 padaryta išvada, kad Kauno miesto savivaldybė yra paneigusi sąžiningumo prezumpciją ne tik UAB „Baileksas" ir kitų atsakovų atžvilgiu, bet taip pat ir turto įgijėjos I. Š. atžvilgiu. Kaip yra įtvirtinta CPK 18 str., „įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje". Vadovaujantis CPK 182 str. 2 p., „nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai)". Taigi, ieškovės dublike nurodomos abejonės dėl įsiteisėjusios teismo nutarties, t. y. negalėjimas sutikti su teismo padaryta išvada dėl jos nesąžiningumo turto įgijimo atveju, niekaip nepaneigia nurodyto prejudicinio fakto, neatleidžia jos nuo įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo ir teisiškai nėra reikšmingos. Ieškovės dublike pažymima, kad „nagrinėjant pirmąją bylą, atsakovas iš viso abejojo ar aš esu faktinė šio turto savininkė, tačiau man pateikus duomenis (fotonuotraukas) apie savo buvusio, t. y. parduoto, ir naujai įgyto būsto nuotraukas, šio savo argumento nebepalaikė". Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visiškai nenurodoma, ką tai turėtų patvirtinti ar paneigti šioje civilinėje byloje. Vadovaujantis CPK 42 str. 1 d., šalys turi teisę teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Taigi, šis ieškovės argumentas visiškai nepagrįstas. Be to, jau įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas ieškovės nesąžiningumas įsigyjant ginčo butą, todėl pirmojoje byloje tirtos aplinkybės, įrodymai negali būti iš naujo tiriami šioji byloje. Ieškovė dublike nurodo, kad ji savo būstą, buvusį (duomenys neskelbtini), turėjo perleisti priversta naujojo savininko. Pažymėtina, kad ginčas šioje byloje yra kilęs ne dėl šio 1 būsto, o dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl visiškai neaišku, ką tai turėtų patvirtinti ar paneigti šioje civilinėje byloje. Be to, šios ieškovės dublike nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais ir yra tik prielaidos apie galimą priverstinį pardavimą / pirkimą, kurios niekaip nesusijusios su šia byla. Bet kuriuo atveju, netgi pasitvirtinus šioms prielaidoms, jos yra adresuotos ne Kauno miesto savivaldybei, o asmeniui, galimai dariusiam poveikį ieškovei. Taigi, ir šis ieškovės argumentas visiškai nepagrįstas. Ieškovės teigimu, jai įsigijus ginčo butą, jame remonto nebuvo, todėl ji savo lėšomis jį suremontavo. Dublike nurodoma, kad tai ji gali patvirtinti sudarydama sąlygas Kauno miesto savivaldybei ar jos atstovams apžiūrėti ginčo butą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo buto apžiūra galėtų patvirtinti tik pačio remonto (neaišku kokio masto) atlikimo faktą, kas ir taip nėra ginčijama šioje byloje, tačiau tai niekaip negali pagrįsti, kad būtent ieškovė dėl jo atlikimo patyrė kokių nors išlaidų, t. y. kad ginčo buto remontas atliktas iš ieškovės I. Š. lėšų. Be to, net jei ir būtų įrodyta, kad būtent ieškovė patyrė kokių nors išlaidų dėl ginčo buto remonto, iš nesąžiningo veiksmo negali kilti atsakomybė sąžiningiems asmenims, todėl, vadovaujantis CK 6.152 str. 2 d., ieškovės pretenzijos turėtų būti nukreiptos į BUAB „Baileksas" ir kitus asmenis, kurie dalyvavo neteisėtame sandoryje ir kurie pripažinti nesąžiningais įsiteisėjusia teismo nutartimi. Dėl reikalaujamų priteisti turto pagerinimo išlaidų, t. y. jų dydžio ir pačio remonto išlaidų paskaičiavimo, tai, priešingai nei dublike nurodo ieškovė („Kaip matyti, atsakovas šiai dienai šių išlaidų (remonto) paskaičiavimo neginčija"), mano, kad ieškovės pateikti paskaičiavimai nepagrindžia jos realiai patirtų išlaidų, kadangi jie yra paremti pačios ieškovės I. Š. pateiktu atliktų statybinių pagerinimo darbų aprašymu. Be to, jie niekaip nepatvirtina to, kad būtent ieškovė patyrė kokių nors išlaidų dėl tų darbų atlikimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esminę reikšmę turi ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo į svetimą daiktą (jei apskritai kažką įdėjo), o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Taigi, reikalaujamas pagerinimo išlaidų dydis nepagrįstas. Ieškovė dublike pažymi, kad atsakovas šiai dienai gautų geresnį turtą, nei jį realiai yra įgijęs. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2008 įpareigojo BUAB „Baileksas" „per tris mėnesius nuo kasacinio teismo nutarties įsiteisėjimo dienos atlikti buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), apdailą (pakloti grindų dangą, nudažyti sienas ir lubas, sumontuoti santechnikos prietaisus, {rengti elektrinę viryklę, vonią ir kriauklę) ir perduoti įrengtą butą Kauno miesto savivaldybei pagal perdavimo - priėmimo aktą". Taigi, Kauno miesto savivaldybė įsigijo butą su apdaila, todėl šis ieškovės argumentas visiškai nepagrįstas. Tai, jog ieškovė (įsiteisėjusia teismo nutartimi pripažinta nesąžininga ginčo buto įgijėja, nevykdanti įsiteisėjusios teismo nutarties) teigia, jog 2008 m. padarė ginčo buto remontą, kuris jai tariamai kainavo 28174,48 Lt, nėra pagrindas sąžiningam ginčo buto įgijėjui (Kauno miesto savivaldybei) jas atlyginti. Priešingai nei nurodo ieškovė, Kauno miesto savivaldybė įsigijo ginčo butą su apdaila ir jai nėra svarbu, kas tą apdailą atliko. Ieškovė taip pat teigia, kad Kauno miesto savivaldybei nėra jokių kliūčių ginčo turtą įregistruoti. Pažymėtina, kad būtent ieškovės I. Š. ir BUAB „Baileksas" vengimas įvykdyti įsiteisėjusias teismo nutartis yra kliūtis Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisių į ginčo butą registracijai, kadangi teismas nutarė, jog perdavimas turi būti atliktas pagal priėmimo - perdavimo aktą.

Tretysis asmuo A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad tretieji asmenys A. K. ir V. K. santuoką nutraukė tik Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimu, priimtu civ. b. Nr. 2-24296-615/2010. Nors faktiškai sutuoktiniai nebegyveno ir bendro ūkio nevedė jau daugiau kaip penkeri metai, tačiau formaliai santuoka nebuvo nutraukta nei tuomet kai 2007 m. sausio 23 d. atsakovas V. K. savo pinigais pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), nei tuomet, kai 2008 m. vasario 15 d. jis šį butą pardavė ieškovei I. Š.. Tretysis asmuo A. K. nėra buvusi bute, dėl kurio pagerinimo vyksta ginčas. Savo ieškinyje ieškovė nurodė, kokius remonto darbus atliko - buto sienos buvo ištinkuotos, išvedžiota elektros instaliacija. Neaišku kodėl ieškovė motyvuoja, kad tokiame bute nebuvo galima gyventi. Ieškovė, pirkdama iš trečiojo asmens V. K. butą, pasirašė sutartyje, kurioje buvo nurodyta, kad paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad tuo metu kai ieškovė pirko butą, jo baigtumas buvo 100 %. Iš to seka, kad butas buvo tinkamas ir be trūkumų. Turto pagerinimu nelaikytina bet kokių remonto darbų atlikimas. Turto pagerinimas turi būti esminis, tai tik tokie statybos (remonto) darbai, kurie pailgina daikto naudingo tarnavimo laiką arba pagerina jo naudingąsias savybes. Vertinant statybos darbus pagerinusius turtą, neturi būti atsižvelgiama į tokių darbų vertę, o atsižvelgiama į jų rezultatus, t. y. turi būti sprendžiama, ar tie darbai faktiškai pailgino pastato ar statinio naudingo tarnavimo laiką ir pagerino jo naudingąsias savybes. Tačiau ieškovė net neįrodinėja, kad turtas (butas) buvo pagerintas, jeigu buvo pagerintas, tai kokiu mastu ar kokia dalimi buto vertė pasikeitė (padidėjo) po atlikto remonto lyginant su ta verte, kuri buvo iki remonto. Ieškovei neįrodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti jos naudai turto pagerinimo išlaidas. Civilinio kodekso 4.97 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teise pasilikti savo padarytas dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu jos gali būti atskirtos nesužalojant daikto. Jeigu pagerintų dalių atskirti negalima arba daiktas buvo pagerintas kitaip, neteisėtas sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti dėl pagerinimo padarytas išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Taigi, ieškovė turi įrodyti ne tik turėtų išlaidų dydį, bet ir daikto vertės padidėjimą. Tačiau iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad visi remonto darbai, jeigu juos atliko ieškovė I. Š., nebuvo būtini ir jie nepagerino turto, o jai išsikeliant iš buto, kai kurie darbai gali būti atskirti nuo daikto, nepadarant žalos. Pagrįsti savo neva turėtoms išlaidoms buto vertei gerinti, ieškovė pateikė lokalinę sąmatą S001, sudarytą 2008 m. kovo mėn. kainomis. Šioje lokalinėje sąskaitoje skaičiuojami sienų ir lubų paruošiamieji darbai dažymui ir jų dažymas, laminuotos grindų dangos klojimas, vienerių durų montavimas, unitazo, praustuvų, sifonų montavimas bei elektros jungiklių ir šviestuvo pakabinimas ir kt. Tretysis asmuo A. K. nesutinka, kad pakabinti šviestuvai ir įsuktos elektros lemputės pagerina buto vertę, išsikeldama iš buto, ieškovė juos gali išsinešti, nepadarydama esminės žalos butui. Ieškovė, neaišku kokiu teisiniu pagrindu siekia prisiteisti ir 31 proc. socialiniam draudimui 2595,25 Lt sumą, skaičiuodama nuo neva atliktų remonto darbų ir pirktų medžiagų kainos. Ieškovė net nepaaiškina koks asmuo buvo ar yra apdraustas socialiniu draudimu, kurio draudimo įnašų sumą prašo priteisti, kada ši suma buvo sumokėta įstatymais nustatyta tvarka. Iš UAB „Skena" ataskaitos Nr. 11-12/04 matyti, kad „ūkio būdu atliktų statybinių pagerinimo darbų" (taip nurodyta ataskaitoje) vertės nustatymui vadovautasi Statybos reglamentais STR 3.01.01:2002 ir STR 1.05.06:2005. Tačiau šie teisės aktai nereglamentuoja turto pagerinimo remonto darbų, todėl jais vadovaujamasi apskaičiuojant projektuojamų statybos objektų statybos darbų orientacinę ir/ar vidutinę kainą ir kai šiems darbams pirkti yra organizuojamos viešųjų pirkimų įstatymo procedūros. Tretysis asmuo A. K. nesutinka ir su tuo, kad ieškovė neįrodė esanti PVM mokėtoja, kuri įstatymais nustatyta tvarka jau sumokėjo minėtą sumą į valstybės biudžetą, todėl priteisti paskaičiuotą 21 proc. PVM, t. y. 2986,42 Lt taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio dydžio pridėtinės vertės mokestis yra mokamas tik nuo 2009 m. rugsėjo 1 d., o remonto darbai buvo atliekami „nuo 2008 m. pavasario iki 2009 pavasario" (žr. ieškovės užsakymą Nr. 11-12/04 UAB „Skena"). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atliko statybos darbus ūkio būdu. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalį statyba ūkio būdu - statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius. Taigi, atsakovė nesutinka ir su išlaidomis, nurodytomis kaip už atliktus darbus, nes darbus ieškovė turėjo atlikti pati, o, jeigu jų neatliko, bent jau nurodyti kas, kada ir už kokią kainą juos atliko, kada ir kiek ieškovė už darbus sumokėjo ir kt. Ieškovės pateikta lokalinė sąmata S001 neįrodo faktiškai patirtų išlaidų dėl buto remonto, nes ieškovė net nenurodė kiek ji yra realiai sumokėjusi už remonto darbus. Ši lokalinė sąmata ne tik nepagrindžia faktiškai patirtų remonto išlaidų (jeigu jis buvo daromas), bet nepagrindžia ir buto vertės padidėjimo (turto pagerinimo) sumos.