Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis, sekretoriaujant Angelinai Liaudanskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovui L. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo L. G. atstovas Gvidas Byčius teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas dar ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis kalbėjosi su tranšėjos savininkais, kurie jam leido naudotis objektu. Byloje pateikti duomenys, kad asmenims tranšėja buvo perleista už pajus. Tranšėja buvo apleista, sugriuvusi ir nenaudojama. Sodyba, kurią įsigijo ieškovas senais laikais priklausė atsakovo tėvams. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovas ją remontavo, todėl matosi, kad piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškinio suma nepagrįsta. (2020 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 val. 07 min. 57 sek. - 01 val. 15 min. 47 sek.).

Atsakovas L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad žmonėms už pajus buvo atiduotos plokštės, kurias perleido jam. Jis gavo pajininkų sutikimus plokštes paimti. Ieškovui plokštės nepriklauso. Prie siloso tranšėjos yra jo tėviškės žemės ribos. B. L. ir J. J. priklausė ta pati tranšėja ir jos leido paimti plokštes. Betono plokštės nevertos tokių pinigų kokius prašo priteisti ieškovas, jos yra subyrėjusios ir nebuvo naudojamos pagal paskirtį. Sutikimą paimti plokštes iš savininkų jis gavo 2018 m. lapkričio 15 d., o žodinis leidimas buvo duotas anksčiau (2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 03 min. 28 sek. - 24 min. 37 sek.).

Liudytoja A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad privatizavus žemės ūkio bendrovę pagal visuotiną surinkimą buvo išdalintas turtas. Keletas ūkininkų 1992 m. atsiskyrė ir jie pradėjo ūkininkauti. Pagal pajus jiems buvo atiduotas turtas, tai pastatai, technika, degalai ir kt. Išeinantiems ūkininkauti pagal sudarytą sąrašą buvo perduotas turtas. Prie karvidės priklausė siloso tranšėja statyta 1963 m. Ji tuo metu dirbo kolūkyje vyr. buhaltere. A. A., B. L., Z. B. ir B. A. buvo atiduota karvidė ir siloso tranšėja. Ši siloso tranšėja priklauso ūkininkams, kuriems buvo perduota. Turto perdavimo aktai turėtų būti archyve. Inventorinių dokumentų nėra, registrų centre nebuvo registruota. Didelė siloso tranšėja kolūkyje buvo viena (2020 m. liepos 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 47 sek. - 40 min. 24 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieškovas K. K. iš Z. B. įsigijo 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Kaip ieškinyje nurodo ieškovas žemę nupirko kartu su sklype esančiu statiniu pašarams kaupti (silosine arba pašarų tranšėja). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas įregistruotas 2014 m. gruodžio 10 d. K. K. ir jo sutuoktinės L. K. vardu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. 2019 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl penkių gelžbetoninių silosinės plokščių vagystės iš ieškovui priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2019 m. gegužės 3 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundė, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. K. 2019 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą kuriuo K. K. skundo netenkino. Šį nutarimą ieškovas skundė Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjai, tačiau 2019 m. liepos 16 d. nutartimi skundas netenkintas. Minėtą nutartį ieškovas skundė Kauno apygardos teismui, 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovo skundas atmestas (elektroninės bylos ieškinio pareiškimo priedai).

Byloje pateikti 1992 m. balandžio 13 d. Akmeniškių žemės ūkio įmonės sąrašai, kuriuose nurodyta koks turtas priklauso įsigyti ūkininkui A. A. ir B. L., į perduodamo turto sąrašą įtraukta karvidė ir ginčo objektas – siloso tranšėja. 2018 m. lapkričio 25 d. J. A. paaiškinimas, kad ji su vyru A. A. 1992 m. pradėjo ūkininkauti, už pajus buvo išdalintas Akmeniškių kolūkio turtas, tai 100 vietų karvidė ir tranšėja 1963 m. statybos. Po vyro A. A. mirties ji turtą paveldėjo. 2018 m. lapkričio 15 d. J. A. (J.) raštas, kad ji už pajus įsigytą turtą - ¼ dalį siloso tranšėjos (4 plokštes), kurios yra 90 procentų nusidėvėjusios, nemokamai perleidžia L. G.. 2018 m. lapkričio 18 d. B. L. raštas, kad ji už pajus įsigytą turtą- ¼ dalį siloso tranšėjos (4 plokštes), kurios yra 90 procentų nusidėvėjusios, nemokamai perleidžia L. G. (elektroninės bylos atsiliepimo į ieškinį priedai). Byloje pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Neta“ sąmata, iš kurios matyti, kad statinio atstatymo darbai sklype, kurio unikalus Nr. 4400-0452-4714 yra 2 780 Eur. Taip pat byloje pateiktos aerofotografinės nuotraukos, iš kurių matyti, kad siloso tranšėjos betono plokštės yra susidėvėjusios ir apaugusios žole.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 2 780 Eur žalos atlyginimo už pasisavintas ir sugadintas gelžbetonines siloso tranšėjos plokštes.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nekilnojamojo daikto (siloso tranšėjos) nuosavybės.

Dėl ginčo objekto - siloso tranšėjos priklausomybės

Reikalavimo pagrindu ieškovas nurodo aplinkybes, kad 2014 m. gruodžio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš Z. B. įsigijo 3 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą jis nupirko kartu su sklype esančiu statiniu pašarams kaupti (silosine arba pašarų tranšėja).

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nurodo aplinkybes, kad siloso tranšėja ieškovui nepriklauso, siloso tranšėja priklausė tretiesiems asmenims, kurie raštišku sutikimu siloso tranšėjos plokštes nemokamai perleido jam. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja A. G. tuo metu dirbusi Akmeniškių žemės ūkio bendrovėje vyr. buhalterės pareigose parodė, kad 1992 m. likviduojant bendrovę siloso tranšėja kartu su karvide pagal turto perdavimo aktą buvo perduota 4 asmenims, tai A. A., B. L., Z. B. ir B. A.. Byloje atsakovas pateikė B. L. sutikimą, iš kurio matyti, kad ji nemokamai perleidžia L. G. 4 silosinės gelžbetonines plokštes, kurios yra nusidėvėjusios 90 procentų. Taip pat pateikė ir mirusio A. A. sutuoktinės (šiuo metu J.) sutikimą, kuriuo ji taip pat L. G. nemokamai perleidžia 4 silosinės plokštes, kurias paveldėjo po savo vyro A. A. mirties.

Likviduojamos bendrovės turto perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau-Žemės ūkio bendrovių įstatymas). Minėto įstatymo 32 straipsnyje numatyta bendrovės likvidavimo tvarka. 1992 m. Akmeniškių bendrovės perduodamo bendrovės turto sąrašo pajininkams sudarymo laikotarpiu, pagal galiojusio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 32 straipsnio 5 ir 6 dalis, patenkinus kreditorių reikalavimus, likvidatorius užbaigia visus bendrovės einamuosius reikalus: narių susirinkimo nustatyta tvarka ir sąlygomis parduoda bendrovės turtą ir paskirsto likutį buvusiems pajininkams. Pagal šiuo metu galiojančio Žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 straipsnio 5 dalies 5 punktą, likviduojamos bendrovės turto perdavimas kiekvienam nariui ir pajininkui įforminamas likvidacinės komisijos protokoliniu sprendimu ir turto perdavimo aktu. Atsižvelgiant į šias teisės normas darytina išvada, kad 1992 m. Akmeniškių žemės ūkio įmonei perduodant turtą, nei šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato kitos turto perdavimo tvarkos, kaip tik turto perdavimo aktu. Iš šioje byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad siloso tranšėjos savininkams (A. A., B. L., Z. B. ir B. A.) siloso tranšėja turto perdavimo aktu perduota nebuvo, siloso tranšėja kaip turtas buvo tik įtraukta į perduodamo turto sąrašą. Teismo posėdžio metu liudytoja A. G. patvirtino, kad minėta siloso tranšėja perdavimo aktu buvo perduota savininkams ir mano, kad šie aktai turėtų būti archyve, tačiau nagrinėjamoje byloje turto perdavimo aktų nėra, o taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų kreipusios į archyvą dėl tokių duomenų gavimo. Kadangi Akmeniškių žemės ūkio bendrovė likviduota, o turto perdavimo už pajus aktas byloje nepateiktas, todėl teismas negali daryti išvados, kad statinys buvo perduotas kaip atlygis (pajais) minėtiems bendrovės darbuotojams (pajininkams).

Ieškovas nuosavybę į siloso tranšėją įrodinėja žemės pirkimo pardavimo sutartimi ir CK 4.40 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Ši teisės norma reiškia, kad žemės sklypas, visų kitų ant jo esančių objektų atžvilgiu, yra pagrindinis daiktas (CK 4.12 straipsnis), o statiniai ir kiti objektai esantys žemės sklype, yra antraeiliai daiktai, t. y. žemės sklypo priklausiniai (CK 4.13 straipsnis). Kadangi atsakovas L. G. 2018 m. lapkričio 10 d. iš jam priklausančio žemės sklypo pasisavino penkias gelžbetonines plokštes, o kitas dvi sugadino prašo priteisti žalos atlyginimą.

Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau-Nekilnojamojo turto registro įstatymo) 2 straipsnis). Taigi Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas, kaip toks, nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose nustatytais pagrindais. Taigi nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnis, numato nekilnojamųjų daiktų kaip priklausinių registravimo tvarką. Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Žemės sklypas negali būti registruojamas kaip priklausinys. Žemės sklypo priklausiniu gali būti tik statinys. Statinys gali būti įregistruotas tik kaip žemės sklypo, kuriame jis yra, priklausinys (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Iš byloje pateikto 2014 m. gruodžio 10 d. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik žemės sklypas. Kadastro duomenys nustatyti 2004 m. balandžio 8 d., duomenys tikslinti sandorio sudarymui 2014 m. gruodžio 3 d. Z. B. užsakymu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas nuosavybę į žemės sklypą įregistravo 2014 m. gruodžio 10 d., nuo to laiko praėjo 6 metai, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas ketino įregistruoti siloso tranšėją Nekilnojamo turto registre, t. y. kad jis kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centrą su prašymu įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą jam priklausantį turtą.

Byloje esanti 2014 m. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas žemės sklypą, kuriame yra ginčo objektas – siloso tranšėja pirko iš Z. B., tačiau žemės pirkimo pardavimo metu tarp šalių nebuvo aptarta ar ieškovui K. K. kartu su žeme nuosavybės teise pereina ir tranšėja.

Byloje ieškovas teigė, kad likviduotos žemės ūkio bendrovės darbuotojams buvo perduota ne ginčo siloso tranšėja, bet visai kita siloso tranšėja esanti gretimame žemės sklype, tačiau byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti šią aplinkybę. Byloje apklausta liudytoja A. G. nurodė, kad siloso tranšėja buvo perduota tiems pajininkams, kuriems buvo perduota ir karvidė ir tokio dydžio tranšėja buvo tik viena. Atsakovas (jo atstovas) teisę į siloso tranšėją įrodinėjo CK 4.19 straipsnio pagrindu. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-551/2014; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-223/2013). Šiuo atveju darytina išvada, kad veršidę ir siloso tranšėją, kurios galimai buvo perduotos pajininkams siejo bendra ūkinė paskirtis. Kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai (CK 4.14 straipsnio 2 dalis).

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, tačiau ieškovas neįrodė, kad nuosavybės teise jam priklauso ir siloso tranšėja. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, šalių, atsakovo atstovo paaiškinimus, liudytojos parodymus, rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad nepakanka byloje duomenų įrodančių, kad ieškovui K. K. priklauso siloso tranšėja esanti ieškovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovas patirtus nuostolius pagrįsti į bylą pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Neta detalizuotą sąmatą, kurioje nurodyta darbų atlikimo (grunto paruošimo, plokščių sumontavimo) vertė, iš viso 2 780 Eur. Kadangi ieškovas neįrodė, kad ginčo objektas – siloso tranšėja priklauso ieškovui, todėl dėl reikalavimo atlyginti žalą teismas nepasisako ir šio klausimo nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieškinys netenkintinas, o šalys dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisakė ir jų atlyginti neprašė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo K. K. ieškinį atsakovui L. G. dėl žalos atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.