- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- eI3-2073-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00207-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė (pirm.), Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius
- Atsakovas
- G. P.
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atsakovui G. P. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau- ir VSDFV Mažeikių skyrius) teismui paduotu prašymu prašė iš atsakovo G. P. priteisti 2670,96 eurų dydžio permoką, kuri be pagrindo buvo išmokėta jo vaikų G. P. ir J. P. išlaikymui. Skunde nurodė, kad atsakovas G. P. Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo (toliau- ir Fondas) administracijai 2008-01-18 pateikė prašymus gauti išmoką iš Fondo vaikams G. P. ir J. P.. Atsižvelgiant į šį prašymą bei antstolės Aistės Mikulėnienės pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, Fondo administracijos direktorius 2008-01-30 priėmė sprendimus Nr.1.35-428 ir Nr.1.35-427 dėl išmokos iš Fondo mokėjimo. Fondo administracija 2010-05-22 gavo Gyventojų registro tarnybos pranešimą apie G. P. išvykimą į užsienio valstybę 2010-01-07, todėl Fondo direktorius 2010-05-24 priėmė sprendimus Nr.V2-4840 ir Nr.V2-4841 dėl išmokų iš Fondo nutraukimo. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl išmokų mokėjimo nutraukimo permokos grąžinimo. Gavus G. P. 2011-01-12 pranešimą, Fondo administracijos direktorius priėmė 2011-01-28 sprendimus Nr.V2-1069 ir Nr.V2-1070 dėl išmokų sustabdymo bei atsakovui išsiųsta pretenzija dėl išmokų sustabdymo ir permokos grąžinimo. VSDFV Mažeikių skyrius G. P. 2018-03-15 išsiuntė pretenziją, o jos neįteikus- 2018-10-29 –pakartotinę pretenziją, kuri taip pat grįžo neįteikta. Atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į užsienio valstybę- Norvegiją. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018-01-03 įsakymu Nr.V-5 patvirtinto Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau- ir Aprašas) 68 punktą, jei pareiškėjui už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama, yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau- ir Socialinio draudimo įstatymas) 21 straipsnio bei Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka. Socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala Fondui atlyginama įstatymo nustatyta tvarka, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.263 bei 6.237 straipsnius be pagrindo įgytas turtas turi būti grąžinamas.
Atsakovas iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Byloje kilo ginčas dėl išmokų, išmokėtų iš Vaikų išlaikymo fondo, permokos išieškojimo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2018 m. sausio 1 d., (buvęs įstatymo pavadinimas- Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas) (toliau- ir senos redakcijos Įstatymas) buvo nustatyta: pagal 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas; Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (senos redakcijos Įstatymo 2 straipsnio 7 dalis); Fondo išmokos pagal šio įstatymo nuostatas mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį (senos redakcijos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), o pagal šio įstatymo 12 straipsnį, Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą.
Šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (toliau- ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – VSDFV ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (minėto įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. įsakyme Nr. V-562 „Dėl funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo įgyvendinimu, paskirstymo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo efektyvų įgyvendinimą nustatyta, kad: 1.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius centralizuotai vykdo vaikų išlaikymo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų ir apskaičiuotų delspinigių išieškojimą iš skolininkų, pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir neišmokėtų išmokų išmokėjimą, prašymų, gautų iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai dėl jų iki 2017 m. gruodžio 31 d. nebuvo priimti sprendimai, nagrinėjimą, išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir išmokėjimą bei pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą paskirtų ir išmokėtų išmokų bei priskaičiuotų palūkanų išieškojimą iš skolininkų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas G. P. Fondo administracijai 2008 m. sausio 9 d. pateikė prašymus gauti išmokas iš vaikų išlaikymo fondo vaikams G. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusiai (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymais buvo pateikta antstolės Aistės Mikulėnienės kontoros 2008-01-07 pažyma apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr.2, kurioje nurodyta, jog pagal Utenos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.2-1363-356/2005 iš N. P. vaikams J. P. ir G. P. išlaikyti nustatyta mokėti po 250 Lt išieškotojui G. P. ir nurodytos išieškotojui išmokėtos sumos už 2004-2007 metus. Fondo administracijos direktorius priėmė 2008 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 1.35-427 J. P. nuo 2008-01-09 mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį. Fondo administracijos direktorius taip pat priėmė 2008 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. 1.35-428 G. P. nuo 2008-01-09 mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Fondo už kiekvieną praėjusį mėnesį.
Fondo administracija pagal 2010-05-22 gautą Gyventojų registro tarnybos pranešimą nustatė, kad G. P. išvyko į užsienio valstybę 2010-01-07, todėl Fondo direktorius 2010-05-24 priėmė sprendimus Nr.V2-4840 ir Nr.V2-4841 dėl išmokų iš Fondo nutraukimo. Atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl išmokų mokėjimo nutraukimo permokos už 2010 m. sausio – balandžio mėn. grąžinimo. Gavus G. P. 2011-01-12 pranešimą, Fondo administracijos direktorius priėmė 2011-01-28 sprendimus Nr.V2-1069 ir Nr.V2-1070 dėl išmokų sustabdymo bei atsakovui išsiuntė pretenzija dėl išmokų sustabdymo ir permokos už 2008 m. birželio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. grąžinimo. Taigi, išmoka iš Fondo atsakovui buvo paskirta bei šios išmokos permoka nustatyta, galiojant senos redakcijos Įstatymui.
Senos redakcijos Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis Fondo išmokas, įgyvendindamas Lietuvos Respublikos teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų išmokėtas Fondo išmokas, įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas Fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų Fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko, o pagal šio straipsnio 2 dalį Fondo administratorius Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta Fondo išmokėtų išmokų atgavimo iš skolininkų tvarka priima sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko, kurį skolininkas turėjo teisę apskųsti teismui per 15 darbo dienų (11 straipsnio 5 dalis). Nors bylos duomenys nepatvirtina, kad Fondo administratorius yra priėmęs sprendimą dėl Fondo išmokėtų išmokų išieškojimo iš skolininko senos redakcijos Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, laikytina, kad permoka nustatyta ir atsakovui prievolė ją grąžinti atsirado nuo 2011-01-28, kai atsakovui buvo išsiųsta pretenzija Nr.(1.34-540) D2-2826 grąžinti nustatytą permokos sumą- 9921,62 Lt.
Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtinta, jog nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis ( 1dalis); pareiškėjo negrąžintos neteisėtai gautos išmokos išieškomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais (3 dalis).
2017 m. rugsėjo 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo Nr.X-987 pakeitimo įstatymu Nr. XIII-650 (toliau- ir Pakeitimo įstatymas) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas Nr. X-987 ir jis išdėstytas nauja redakcija, be kita ko pakeičiant ir įstatymo pavadinimą į „Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas“. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo susidariusiam įsiskolinimui Vaikų išlaikymo fondui išieškoti taikomos įsigaliojus šiam įstatymui galiojančio šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 14 straipsnio nuostatos.
Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o pagal šio straipsnio 8 dalį teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).
Atsakovui buvo išsiųstoje 2011-01-28 pretenzijoje Nr.(1.34-540) D2-2826 grąžinti nustatytą permokos sumą- 9921,62 Lt buvo nurodyta šią sumą grąžinti iki 2011-07-29. Nurodytos permokos atsakovas negrąžino, nepateikė prašymo jos mokėjimą atidėti ar išdėstyti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent nuo šios datos (2011-07-29) atsirado teisė priverstinai išieškoti permoką, taigi, nuo šios datos skaičiuojamas 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminas, ir jis baigėsi 2016-07-29. Pareiškėjas į teismą su tokiu reikalavimu kreipėsi tik 2019-02-08, t.y. akivaizdžiai praleidęs 5 metų priverstinio išieškojimo senaties terminą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą administracinių teismų praktiką, mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo prašyme suformuluotam reikalavimui iš atsakovo priteisti permoką už 2008 m. birželio mėn. – 2010 m. gegužės mėn. yra pasibaigęs senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka (CK 1.131 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymui taikoma ieškinio senatis ir prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. Toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas netenkinti skundo reikalavimų, netikrinant reikalavimo pagrįstumo. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-532-662/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-964-662/2018, 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-606-662/2018).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus prašymą atsakovui G. P. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.