- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-18
- Bylos Nr.
- B2-1857-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00818-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „ACC Distribution“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ACC Distribution“ atstovei I. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl ginčytino kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „ACC Distribution“ finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno fonas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Kauno fonas“ iškelta bankroto byla (b. l. 4-6). Nutartis įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 21 d.
Bankrutuojančios įmonės administratorius 2013 m. gegužės 2 d. teismui pateikė prieštaravimus (b. l. 7-8), kuriais prašė kreditorės UAB „ACC Distribution“ 10 384 Lt finansinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, jog 2013 m. balandžio 9 d. BUAB „Kauno fonas“ administratorius gavo UAB „ACC Distribution“ 10 384 Lt kreditorinį reikalavimą. Finansinio reikalavimo pagrindimui UAB „ACC Distribution“ pateikė 2002 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitą avansiniam apmokėjimui Nr. 08-21 bei 2002 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimo kopiją. UAB „Kauno fonas“ įsiskolinimas UAB „ACC Distribution“ yra atsiradęs daugiau kaip prieš dešimt metų, todėl taikytina ieškinio senatis (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Be to, finansinio reikalavimo atsiradusio daugiau kaip prieš dešimt metų patvirtinimas iš esmės pažeistų bendruosius teisės principus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus kitų kreditorių ir bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu.
Kreditorės ginčytinas finansinis reikalavimas netvirtintinas.
Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 13-14) kreditorės UAB „ACC Distribution“ 10 384 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą.
Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalis). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).
2013 m. birželio 11 d. įvykusio teismo posėdžio metu, kreditorės atstovė nurodė, jog buvo apmokėtas avansas, UAB „Kauno fonas“ paslaugas turėjo suteikti 2002 m., bet paslaugų nesuteikė ir pinigų negrąžino, įrodymų, kad UAB „Kauno fonas“ nesuteikė paslaugų neturi. Sutiko, kad praleido 10 metų senaties terminą ieškiniui pareikšti. Ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.
UAB „Kauno fonas“ administratorius ar jo įgaliotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, iš anksto apie tai informavo, nurodydamas, kad palaiko poziciją išdėstytą 2013 m. balandžio 30 d. prašyme dėl kreditorių sąrašo patikslinimo UAB „Kauno fonas“ bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kreditorė UAB „ACC Distribution“ 10 384 Lt finansinį reikalavimą UAB „Kauno fonas“ reiškia 2002 m. rugpjūčio 21 d. sąskaitos avansiniam apmokėjimui Nr. 08-21 ir 2002 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo pavedimo kopijų pagrindu (b. l. 10-11). Administratorius, sprendžiant ginčytino finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, prašo teismo taikyti ieškinio senaties institutą.
Ieškinio senatis – įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Per ieškinio senaties terminą valstybė garantuoja asmeniui, kad pažeista jo teisė bus ginama teismo, ieškinio senaties terminui pasibaigus, asmens subjektinė teisė neišnyksta, jo reikalavimą skolininkas gali patenkinti gera valia, tačiau prieš skolininko valią valstybės prievartos priemonėmis tokia teisė nėra ginama. Ieškinio senaties nustatymas reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikia prioritetą ne pažeistos asmens teisės gynimui, o kitoms, visuomenės požiūriu svarbesnėms, vertybėms. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Ieškinio senaties nustatymu siekiama paskatinti civilinių santykių dalyvius kontroliuoti prievolių vykdymą ir operatyviau ginti pažeistas teises. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes apginti pažeistas teises, nes užkerta kelią situacijoms, kai dėl pernelyg ilgo laiko nuo tikro ar tariamo teisės pažeidimo iki kreipimosi teisminės gynybos faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir teisingas ginčo išsprendimas tampa sunkiai įmanomas. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK1.125 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-341/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad įrodymų, jog UAB „Kauno fonas“ nesuteikė paslaugų, už kurias buvo apmokėta, kreditorė neturi, įvertinus tai, kad kreditorė žinodama arba turėdama žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistas teises arba įstatymo saugomus interesus, be to, teismo posėdžio metu kreditorės atstovė pripažino, jog praleido 10 metų senaties terminą ieškiniui pateikti, ginčytino finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis senaties instituto paskirtimi, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti kreditorės prašymą ir tvirtinti UAB „ACC Distribution“ ginčijamą 10 384 Lt finansinį reikalavimą UAB „Kauno fonas“ bankroto byloje (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės „ACC Distribution“, į. k. 135150085, 10 384 Lt finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Kauno fonas“, į. k. 134465249, bankroto byloje.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.