Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jozita“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys T. P., Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija, Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapija.

.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 2017-11-17 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Jozita“ 10594,92 Eur nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei žyminį mokestį – 238,00 Eur ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarė su draudėju Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija draudimo sutartį Nr. 310-034364, kuria buvo apdraustas adresu R. Kalantos g. 38, Kaunas, esantis turtas – bažnyčia ir kiti religinės paskirties statiniai, kurie nuosavybės teise priklauso Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijai. Ieškovas atlygino draudėjo patirtus nuostolius, kuriuos draudėjas patyrė dėl 2015 m. birželio 12 d. adresu R. Kalantos g. 38, Kaunas, Šv. Vincento Pauliečio parapijos bažnyčios rūsyje, kur įrengta virtuvės patalpa, kilusio gaisro. Gaisro kilimo priežastis - nuo įjungtos dujinės viryklės, užsidegė dujos, kurios susikaupė dėl įvykusio dujų nuotėkio iš buitinio dujų baliono, kurį gaisro įvykio dieną keitė ir pajungė atsakovės darbuotojas. Pirminiame paaiškinime T. P. pripažino, kad galėjo įvykti dujų nuotėkis, nes jis nevisiškai tinkamai atliko savo pareigas. Antrame paaiškinime T. P. neigia savo kaltę, bet tuomet jis jau galėjo būti pasikonsultavęs, todėl mano, kad pirminiame paaiškinime jis išdėstė tikrą informaciją. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai nustatė, kad gaisras įvyko dėl įvykusio dujų nuotėkio iš buitinio dujų baliono. Pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė (regreso tvarka) reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taip pat nurodo, jog pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neatskiriami, todėl kaltės prezumpcija apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Ieškovas turi įrodinėti tik žalos padarymo faktą, jos dydį ir priežastinį ryšį tarp kilusio gaisro ir padarytos žalos. Žala padaryta atsakovo darbuotojo T. P. veiksmais, kuris 2015 m. birželio 12 d. pakeitė dujų balionus, tačiau neatliko savo pareigų, dujų balionų tinkamai nepajungė dėl ko gavosi dujų nuotėkis. Liudytoja V. S. patvirtino, kad tą dieną ji nevirė valgyti ir dujino viryklė nebuvo pajungta ir naudojama. Patalpoje po balionų pakeitimo buvo pajungta tik elektrinė orkaitė, dujinė viryklė nebuvo naudojama. Atsakovė turėjo atsisakyti įrengti dujų balionus, nes rūsyje to daryti negalima. Pagal CK 6.264 str. 1 d. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Atsakovė yra savo srities profesionalė ir pajungė dujų balioną rūsyje, kuriame grindų altitudė žemiau žemės paviršiais, žinodama šias aplinkybes. Klebonas T. P. paaiškino, kad prieš įvykį dujų balionu naudotasi nebuvo, todėl dujinė viryklė be priežiūros nebuvo palikta ir nebuvo pažeistas Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių 88.3 punktas nustatantis, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių. Sprogimas įvyko dėl dujų nuotėkio, todėl atsakovė turi prisiimti visas aplinkybes, susijusius su tuo. Žalos dydis yra pagrįstas pateiktais dokumentais, tai yra apie draudėjui sumokėtą išmoką, atliktų darbų aktas. Todėl prašo jų ieškinį tenkinti.Atsakovė UAB „Jozita“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės UAB „Jozita“ dėl žalą patyrusio asmens – nukentėjusio Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos veiksmų. Nukentėjusiojo veiksmai, kuriais jis prisiėmė riziką, ir kurie laikytini dideliu neatsargumu, dėl ko UAB „Jozita“ negali būti laikoma atsakinga už padarytus nuostolius, yra susiję su imperatyviųjų teisės aktų normų pažeidimais. Pirmasis aktas, kurį pažeidė Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija, yra 2012 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-2 patvirtintos Dujų sistemų pastatuose įregimo taisyklės, kurių 240.2 punkte numatyta, kad draudžiama įrengti dujų balionų įrenginius rūsiuose ar patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus. Toks reikalavimas kyla iš to, kad dujos yra sunkesnės už orą ir leidžiasi žemyn. Rūsyje dujos negali pasišalinti, todėl kaupiasi patalpoje. Aplinkybę, kad gaisras kilo rūsyje, patvirtina ieškovo pateiktas 2015 m. liepos 3 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 13-1146. Antrasis aktas, kurį pažeidė nukentėjęs asmuo, yra 2015 m. vasario 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintos Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklės, kurių 88.3 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių. Aplinkybę, kad dujinė orkaitė gaisro kilimo metu buvo palikta veikianti be priežiūros, patvirtina pats ieškovo pateiktas 2015 m. liepos 3 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštas Nr. 13-1146. Bendrosios priešgaisrinės saugos taisyklių 10 punktą minėtų taisyklių reikalavimai yra privalomi pastatų dujų sistemų projektuotojams, statytojams, rangovams, valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms, sistemų naudotojams ir savininkams. Atsakovei šios taisyklės priešingai nei naudos gavėjui, nėra privalomos, todėl atsakovei nebuvo draudimo pakeisti dujų balionus rūsyje, jei to prašė naudos gavėjas. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad naudos gavėjas nesilaikė imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Minėtų imperatyvių teisės aktų pažeidimas lėmė, kad dujos rūsyje susikaupė, o palikus veikiančią dujinę orkaitę, užsidegė ir sprogo. Jei nukentėjęs asmuo ar jo darbuotojai būtų laikęsi imperatyvių aktų reikalavimų, ištekėjusios dujos būtų dėl savo specifinio kvapo laiku pastebėtos ir būtų buvęs užkirstas kelias sprogimui ir gaisrui. Be to, pareiga nukentėjusiam (draudėjui) laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių kyla ir iš sutartinių santykių su ieškovu, tai yra, iš Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 057 p. Nr. 3.6.1, kuriais remiantis ieškovas turėjo galimybę mažinti draudimo išmoką ar jos nemokėti dėl didelio Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos neatsargumo – balionų eksploatavimo rūsyje, uždegtos orkaitės palikimo be priežiūros. Mano, kad atsakovė negali būti išimtinai laikoma atsakingu už sukeltą gaisrą, patvirtina ir Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pozicija dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo ar administracinio teisės pažeidimo teisenos atsakovo ar jo darbuotojų atžvilgiu.Trečiasis asmuo T. P. nurodė, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 7 punktą yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Draudiminis įvykis įvyko 2015-06-12, tuo tarpu ieškovo ieškinys buvo pateiktas tik 2016-07-25, todėl ieškovas prarado teisę reikalauti žalos atlyginimo ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo ieškinį. Trečiasis asmuo sutinka su 2017-04-10 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo nustatyta, kad pats nukentėjęs asmuo kaltas dėl patirtos žalos. Tai yra patalpų savininkas nesilaikė priešgaisrinės saugos reikalavimų: virtuvės patalpa buvo įrengta Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios rūsyje; viryklė buvo palikta uždegta; trečiajam asmeniui pakeitus dujų balionus, niekas iš bažnyčios darbuotojų nesikreipė dėl besikaupiančių dujų nuotėkio, dujų kvapo jutimo, netinkamo dujų balionų pakeitimo. Tokiu būdu mano, kad nukentėjusio asmens neteisėti veiksmai suponavo situaciją, kad kilo gaisras. Dėl to tiek atsakovas, tiek jo darbuotojai nuo civilinės atsakomybės yra atleidžiami. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad gaisras kilo dėl įvykusio dujų nuotėkio iš buitinio dujų baliono. Tačiau Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nenustatė dėl kieno kaltų, neteisėtų veiksmų įvyko gaisras, kas buvo kilusio gaisro priežastimi. Todėl ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai paneigia paties ieškovo nurodytas aplinkybes. T. P. paaiškino, kad jis 2015 m. birželio 12 d. dirbo UAB „Jozita“ šaltkalviu – dujų balionų keitėju. Į jo pareigas įėjo atvežti, pristatyti ir pakeisti žmogui dujų balioną. Su juo buvo sudaryta darbo sutartis priimant jis buvo apmokytas, tačiau pažymėjimas jam nebuvo išduotas. Gaisro išvakarėse gavo užsakymą, kad reikės pakeisti Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos bažnyčios pusrūsyje du dujų balionus. 2015 m. birželio 12 d. apie 9.00 val. jis atvyko į minėtą objektą. Keitė pirmąjį dujų balioną, senąją tarpinę išėmė, pakeitė į naują. Tarpinę užsukinėdamas išgirdo trakštelėjimą, išsuko, pamatė, kad tarpinė yra įtrūkusi, jis ją vėl išėmė, pakeitė į naują, užsuko ir su muilo emulsija visą tai patikrino. Dujų nuotėkio nebuvo. Paskui nuėjo, atsinešė antrą dujų balioną, taip pat pakeitė tarpinę, patikrino su muilo emulsija, dujų nuotėkio nebuvo. Apie 18.00 val. vakare jis sužinojo apie Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos bažnyčios pusrūsyje kilusį gaisrą. Kai atvažiavo, jo laukė Kauno priešgaisrinės tarnybos darbuotojas ir virtuvės vyresnioji. Priešgaisrinės tarnybos darbuotojas apklausė jį, paėmė paaiškinimą. Po to surašė aktą dėl kilusio gaisro ir jis tame akte pasirašė. Tuo metu jis buvo dideliame šoke, negalėjo susikoncentruoti, priešgaisrinės darbuotojas pasakė sėstis, parašyti ir pastarasis jam padiktavo viską ką reikia rašyti. Todėl 2015 m. birželio 12 d. paaiškinime ir yra parašyta, kad gaisras įvyko dėl galimai perspaustos tarpinės. Jis garsiai reiškė mintis, kad viską padarė tinkamai, tačiau priešgaisrinės darbuotojas jį ramino, kad bus atlikta ekspertizė ir bus nustatyta gaisro priežastis, todėl parašė tokį paaiškinimą, kokį padiktavo priešgaisrinės darbuotojas. Visą laiką ramino, kad bus atlikta ekspertizė ir bus nustatyta priežastis. Mano, kad dujų vartotojas taip pat yra atsakingas už šį gaisrą, nes girdėjo sakant, kad jautėsi dujų kvapas tą dieną, tačiau niekas nepaskambino ir nepranešė apie tai jam. Pakeitus dujų balionus ir išeinant kažkas iš darbuotojų pasakė, kad paliktų atsuktą balioną, nes gamins valgyti. Todėl paliko atsuktą balioną, nes ten buvo žmonių. Dujinė viryklė yra įrengta pusrūsyje. Antrą paaiškinimą jis parašė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos patalpose. Susirado tą patį darbuotoją, pasakė, kad nusiramino ir nori parašyti paaiškinimą, kad viską atliko tą dieną tinkamai ir dujų nuotėkio nebuvo. Drausminių nuobaudų dėl šio įvykio neturėjo. Administracine tvarka nebaustas. Iki to įvykio buvo toks faktas, kad jam keičiant dujų balioną, pakeitus tarpinę ir pasidarius muilo emulsiją, jie pajautė dujų kvapą. Moterys užsisuko savo dujines virykles ir kvapo nebeliko. Toliau jis pabaigė savo darbą ir jokio dujų nuotėkio nebebuvo. Mano, kad šiuo atveju galėjo būti vartotojo atsakomybė, nes jie už dujines virykles jau nebeatsako.Trečiojo asmens Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijos atstovas vyresnysis kunigas T. J. P. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad šiuo metu jis nuo 2017 m. birželio pabaigos vadovauja Lurdo viceprovincijai. Įvykio metu vienuolyno ir parapijos buvo vienas vadovas, tai yra jis vadovavo ir Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijai ir Kauno Šv. Vincento parapijai. Patalpų savininkė yra Kauno Šv. Vincento parapija. Draudimo sutartį jis sudarė ir patalpas apdraudė Lurdo viceprovincijos vardu bei apmokėjo iš jos sąskaitos. Patalpomis, tame tarpe ir virtuve naudojasi Caritas. Jam vadovaujant 2-3 kartus vyko priešgaisrinės tarnybos patikra ir nebuvo jokių pastabų. Jam vadovaujant buvo tikrinta 2013 m., tai yra pirmais jo klebonystės metais. Tą dieną kai įvyko gaisras jis buvo parapijoje, išgirdo atvykstant gaisrinę. Gaisrininkai užgesino gaisrą, išnešė balioną į lauką. Kai gaisrininkas apžiūrėjo balioną jam gaisrininkas pasakė, kad neteisingai įdėta baliono tarpinė buvo persukta ir gavosi dujų ištekėjimas, tarpinės persukimas. Pagal jį gaisrininkas patalpoje apžiūrėjo ir viryklę. Kitokių tyrimų nebuvo atlikta. Kadangi buvo aišku dėl ko įvyko gaisras į ikiteisminio tyrimo institucijas nesikreipė. Po įvykio buvo atvykęs ir draudimo atstovas, kuris apžiūrėjo, matavo patalpas, žiūrėjo kas yra sugadinta. Dujų balionas dar tebebuvo lauke. Virtuvėje buvo dvi dujinės viryklės, viena su elektrine orkaite, o kita - pramoninė viryklė be orkaitės. Kiek balionų buvo pajungta nepamena. Po įvykio patalpos buvo suremontuotos, maistas ir toliau ten ruošiamas, tačiau buvo atsisakyta dujų balionų ir pajungtas dujotiekis. Paaiškinimą jis surašė pats, tik gaisrininkas pasakė apie ką rašyti. Sudarant draudimo sutartį jo net neklausė ar virtuvė yra pusrūsyje. Įvykio vietoje buvo ir Ilona Stančiauskaitė kuri sakė, kad kai keitė balioną ji prašė T. P. patikrinti pajungimą, bet jis nepatikrino. Dujų kvapo niekas nejautė, bent jau jam niekas nieko nesakė. Langai buvo atidaryti, galbūt dėl to ir nesijautė dujų kvapo. Nematė ar T. P. apžiūrėjo balioną. Trečiojo asmens Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos atstovas klebonas V. M. paaiškino, kad 2015 m. birželio 12 d. jis į Lietuvą dar nebuvo atvykęs, todėl apie įvykį nieko nežino. Jis į Lietuvą atvyko 2015 m. liepos mėnesį ir šiuo metu yra už parapiją atsakingas asmuo. Parapiją iš T. J. P. jis perėmė 2017-07-04. Patalpos tuo metu jau buvo suremontuotos. Dėl to apie gaisro aplinkybes jis nieko nežino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Jozita“ ko. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog gaisras kilo dėl atsakovės UAB „Jozita“ veiksmų Dėl to ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti kitą sprendimą – ieškinį tenkinti.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad gaisro kilimo priežastis - nuo įjungtos viryklės užsidegė dujos, kurios susikaupė dėl įvykusio dujų nuotėkio iš buitinio baliono, kurį gaisro įvykio dieną keitė ir pajungė atsakovo darbuotojai, o konkrečiai trečiasis asmuo T. P..Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad ieškovė nesiaiškino ar nebuvo pažeistas 2015-02-18 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 144.5 p., draudžiantis naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros, išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad administruodamas draudžiamąjį įvykį ieškovas nustatė, kad nėra draudėjo kaltės, nes Kauno APVG nustatė, kad gaisro kilimo priežastis yra dujų nuotėkis. Apeliantas nurodo, kad administruodamas žalą ieškovas nenustatė jokių draudėjo veiksmų dėl kurių būtų kilęs gaisras ar įvykis pagrįstai būtų pripažintas draudžiamuoju. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytoja V. S. paaiškino, jog paliko trumpam įjungtą elektrinę viryklę (pasišalinusi buvo tik kelioms minutėms), todėl tokio veiksmo negalima laikyti elektros prietaiso palikimo be priežiūros, kadangi V. S. atsitraukusi buvo trumpam, todėl tai negalėjo turėti jokios įtakos įvykiui. Apelianto teigimu, liudytojos trumpalaikis pasišalinimas iš minėtų patalpų negali būti laikomas viryklės palikimu be priežiūros.Atsiliepimu atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jų netenkinti.Trečiasis asmuo T. P. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jų netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

16. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-08-01 tarp ERGO Insurance SE Lietuvos filialas ir Lietuvos kapucinų lurdo viceprovincijos sudaryta draudimo sutartis, draudimo objektas – pastatas, esantis R. Kalantos g. 38, Kaunas. Sutartis įsigaliojo 2014-08-17 (t. 1, b. l. 5). 2015 m. birželio 12 d. apie 17.25 val. Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos bažnyčios rūsio patalpose įrengtoje virtuvėje kilo gaisras, jo metu išdegė virtuvės patalpa su ten buvusiais daiktais ir buitine technika, aprūko ir buvo užlietos vandeniu visos rūsio patalpos, išdužo stiklo paketai (t. 1, b. l. 173-174). Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos atstovas klebonas T. J. P. 2015-06-12 raštu išformavo Kauno apskrities PGV, kad dėl gaisro pretenzijų neturi, ikiteisminis tyrimas nereikalingas (t. 1, b. l. 175). Lietuvos kapucinų lurdo viceprovincija 2015-06-17 kreipėsi į ERGO Insurance SE Lietuvos filialą dėl bažnyčios kambaryje (pusrūsyje) įvykusio gaisro, padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 6). Draudikas įvykį pripažino draudiminiu ir 2016 m. kovo 9 d. pavedimu Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijai išmokėjo 10594,92 Eur draudimo išmoką žalos atlyginimui (t. 1, b. l. 9-10). 2016-03-17 raštu Nr. 34364-0311_1-001 ERGO Insurance SE pareiškė pretenziją UAB „Jozita“ dėl 10594,92 Eur atlyginimo regreso tvarka (t. 1, b. l. 4). UAB „Jozita“ žalos pagal pretenziją neatlygino, todėl ERGO Insurance SE Lietuvos filialas kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog teikdamas ieškinį, ieškovas pats pasirenka atsakovą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ieškovo įsitikinimu, atsakinga dėl kilusio gaisro yra UAB „Jozita“.

20. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti būtina kaltė, tačiau įrodžius, kad atsakovės darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovė privalėjo įrodyti tris būtinąsias deliktinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas

21. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

22. Pagal CK 6.264 straipsnį būtent samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad trečiasis asmuo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija nepažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012­01­02 įsakymu Nr. 1­2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių 240.2. punkto, draudžiančio įrengti dujų balionų įrenginius rūsiuose ir patalpose, jei jų grindų altitudė yra žemiau žemės paviršiaus, kadangi minėtos dujinės viryklės jie neįrenginėjo – tik sudarė draudimo sutartį su ieškovu, t. y. apdraudė turtą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. birželio 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009 yra nustatyta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika akivaizdžiai pareigą nurodo patalpų savininkui ar jų valdytojui, o ne rangos sutarčių pagrindu paslaugas teikiantiems asmenims, šiuo atveju atsakovei. Apeliantas nenurodė jokių imperatyvių įstatymo normų, draudžiančių atsakovei bei jo darbuotojams teikti paslaugas trečiajam asmeniui.

24. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad ieškovė nesiaiškino ar nebuvo pažeistas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus 2015-02-18 įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 144.5 punktas, draudžiantis naudoti lygintuvus, virykles, virdulius, šildymo ir kitus elektros prietaisus tam tikslui nepritaikytose vietose ir palikti juos įjungtus be priežiūros, išskyrus automatiškai valdomus elektros prietaisus. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad administruodamas draudžiamąjį įvykį nustatė, kad nėra draudėjo kaltės, nes Kauno APVG nustatė, kad gaisro kilimo priežastis yra dujų nuotėkis. Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio metu liudytoja V. S. paaiškino, jog paliko trumpam įjungtą elektrinę viryklę (pasišalinusi buvo tik kelioms minutėms), todėl tokio veiksmo negalima laikyti elektros prietaiso palikimu be priežiūros, tai negalėjo turėti jokios įtakos įvykiui. Dėl paminėtų argumentų kolegija pabrėžia, kad Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2015-07-01 tarnybiniame pranešime yra aiškiai nurodyta, kad „gaisras kilo nuo paliktos uždegtos dujinės viryklės, užsidegus dujoms, kurios susikaupė dėl įvykusio dujų nuotėkio iš buitinio dujų baliono“. Taigi nepakanka įrodymų konstatuoti kad gaisro kilimo priežastis yra ne apelianto nurodyta, nes yra duomenų kad patalpų savininko dujinė viryklė buvo netinkamai ekpoatuojama. Apeliantas nurodė, kad jis administruodamas nenustatė jokių neteisėtų draudėjo (trečiojo asmens) veiksmų, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų apie atliktą tyrimą. Svarbu ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas patvirtino faktą, kad joks tyrimas nebuvo atliekamas, o buvo remiamasi kunigo surašytu pranešimu apie žalą bei žalų administratoriaus, neturinčio specialaus išsilavinimo gaisro priežasčiai nustatyti, A. Ž. defektiniu aktu. Tad akivaizdu, kad kunigas bei žalų administratorius nėra tie asmenys, kurie turi pakankamai žinių konstatuoti vienų ar kitų asmenų kaltus, neteisėtus veiksmus.

25. Apeliantas nurodo, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas – neužtikrino, kad dujų balionas būtų pajungtas saugiai. Dėl šios aplinkybės sutiktina su atsakove ir trečiuoju asmeniu, jog nebuvo atliekamas išsamus gaisro ar gaisravietės tyrimas, nebuvo atlikta ekspertizė, kuri būtų padėjusi nustatyti gaisro kilimo priežastį. Byloje neįrodyta, kad pakeitus balionus, būtų nustatytas besikaupiančių dujų nuotėkis, dujų kvapas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad jokio dujų kvapo nejuto ir liudytoja apklausta V. S., kuri naudojo dujinę viryklę. Gaisras Kauno Šv. Vincento Pauliečio parapijos bažnyčios rūsio patalpose įrengtoje virtuvėje kilo 2015 m. birželio 12 d. apie 17.25 val., o dujų balionai buvo keisti tą pačią dieną apie 9.30 val. Taigi, apie aštuonias valandas nebuvo juntamas joks dujų kvapas dėl jų nuotėkio, todėl nėra pagrindo teigti, kad dujų nuotėkis įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

26. Teismas remiasi atsakovės darbuotojo T. P. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme prisiekus duotais paaiškinimais, nes 2015-06-12 paaiškinimas, daugiau tikėtina, duotas susijaudinus dėl gaisro ir kilusių pasekmių.

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi visus šioje byloje pateiktus duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai bei konstatuoja, kad byloje nėra pateikta neginčijamų ir leistinų įrodymų apie neteisėtus atsakovės veiksmus, patvirtinančius atsakovės kaltę dėl kilusio gaisro bei patirtų nuostolių.

28. Kolegijos nuomone, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti apeliantų nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė ir trečiasis asmuo T. P. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovės sumokėti 400 Eur bei T. P. sumokėti 400 Eur už atsiliepimus į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo atsakovei ir trečiajam asmeniui T. P. iš ieškovės priteistina po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kodas 302912288, adresas Vilnius, Geležinio Vilko g. 6A, 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Jozita“, kodas 176618114, adresas Šilalės r., Šolių k., Pietinio kelio g. 9, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą 400 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui T. P..