Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-04-03 · Civilinė byla Nr. e2S-182-883/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-03
Bylos Nr.
e2S-182-883/2024
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-02179-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
S. Z.
Suinteresuotas asmuo
notarė R
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-182-883/2024Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02179-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.12 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 3 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Z. skundą dėl notarės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys notarė R. R. ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja S. Z. pateikė teismui skundą dėl notarės nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėja prašo panaikinti Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarės R. R. 2023 m. spalio 6 d. priimtą nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarę R. R. išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą. Pareiškėja nurodė, kad notarė privalo vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį. Pareiškėjos teigimu, turto vertė jokios įtakos neturi, todėl notarė turi būti įpareigota pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį.

2. Suinteresuotas asmuo notarė R. R. su pareiškėjos skundu dėl nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą nesutiko. Nurodė, kad tarp įpėdinių V. K. ir S. Z. yra likęs neišspręstas ginčas tiek dėl konkrečios pareiškėjai tenkančios privalomosios palikimo dalies, tiek dėl paveldimo turto vertės. Atsižvelgiant į tai, kol tarp šalių nebus išspręstas ginčas dėl paveldimo turto vertės ir pareiškėjai konkrečiai tenkančios privalomosios palikimo dalies, tol paveldėjimo teisės liudijimai negalės būti išduoti.

3. Suinteresuotas asmuo V. K. sutiko su notarės argumentais dėl privalomos dalies dydžio nustatymo, t. y. kad turi būti atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę, prašė pareiškėjos skundą atmesti ir Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. R. 2023 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas suinteresuoto asmens naudai. Nurodė, kad pareiškėja siekia, jog jai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį, butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nežiūrint, kokia jo vertė, tačiau savo skunde nutyli, kad ji jau yra priėmusi dalį palikimo, kurį sudaro žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 18 d. testamentą. Mano, kad po J. K. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradęs palikimas (jo vertė, dydis, ir atitinkamai, privalomoji dalis) turi būti vertinami kartu, t. y. skaičiuojant privalomosios dalies dydį (jo vertę) būtina atsižvelgti ir į tą dalį, kurią pareiškėja paveldi pagal testamentą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjos S. Z. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos suinteresuoto asmens V. K. naudai 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Tokia nuostata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismuose nagrinėtose bylose (Nr. e2YT-29-1139/2023 ir Nr. e2A-381-368/2023) nebuvo keliami reikalavimai dėl palikimu palikto nekilnojamojo turto verčių, todėl akivaizdu, kad nesant pareikštų reikalavimų, nekilnojamojo turto verčių klausimas liko neišspręstas.

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio formuluotė lemia, jog asmeniui, kuriam nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį, tačiau testamentu paveldėjus dalį po palikėjo mirties atsiradusio turto, būtina nustatyti, konkretų testamentu atitekusio palikimo ir likusio palikimo dydį, atsižvelgiant į paveldimo turto vertę, kadangi privalomoji dalis skaičiuojama pusei tos dalies, kuri asmeniui tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis).

8. Teismas, nustatęs, kad byloje tarp šalių kyla ginčas dėl palikimo dalių vertės, konstatavo, jog šalims nesutariant dėl palikimo dalių vertės ir nesant šalių susitarimo ar teismo sprendimo, kuriame būtų nustatyta palikimo dalių vertė, notarė neturėdama galimybės nustatyti palikimu palikto nekilnojamojo turto vertes, pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą.

9. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju dėl palikėjos skirtingais testamentais, skirtingiems asmenims, palikus skirtingus nekilnojamojo turto objektus, tik nustačius palikimu palikto nekilnojamojo turto vertes, galima nustatyti bendrą palikimo ir privalomosios išlaikymo dalies dydį, į kurį pretenduoja pareiškėja.

10. Teismas nutartyje taip pat nurodė, jog pareiškėja S. Z. ir suinteresuotas asmuo V. K. turi teisę susitarti dėl palikimu palikto nekilnojamo turto objektų vertės ir minėtus duomenis pateikti notarui, o šalims nesutarus dėl palikimo vertės, šalys turi teisę inicijuoti bylą teisme.

11. Nutarties dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas konstatavo, kad šioje byloje dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl pareiškėjos skundą atmetus, suinteresuoto asmens V. K. patirtos bylinėjimosi išlaidos – 750 Eur, kurias sudaro advokato pagalbos išlaidos, priteisiamos iš pareiškėjos S. Z. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu pareiškėja S. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarės R. R. 2023 m. spalio 6 d. priimtą nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti Mažeikių r. 1-ojo notarų biuro notarę R. R. išduoti pareiškėjai S. Z. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

12.1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-29-1139/2023 dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo yra įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti, todėl notarė privalo vykdyti teismo sprendimą ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, t. y. į ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nežiūrint, kokia yra turto vertė.

12.2. Šioje byloje pareiškėja S. Z. buvo pateikusi sodo žemės sklypo ir sodo namelio, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimą, iš kurio matyti, kad jo vertė yra 6000 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 42000 Eur, kurias nurodė UAB „Resto Group“ vertintojas P. J., tačiau šios aplinkybės nėra reikalingos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį, todėl notarė turi būti įpareigota išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį.

12.3. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl privalomosios dalies nustatymo ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl konkrečios privalomosios dalies nustatymo pareiškėjai, todėl nebuvo vertinama, ar pagal testamentą pareiškėjai atitenkantis turtas sudaro privalomąją palikimo dalį ar ne; taip pat su tuo, kad nebuvo nustatinėjamas privalomosios išlaikymo dalies dydis ir nevertinamos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant privalomojo palikimo dalies dydį CK 5.20 straipsnio 2 dalies prasme. Pareiškėjos vertinimu, ir taip aišku kokia privalomoji palikimo dalis pagal CK 5.20 straipsnį, t. y. ¼ dalis turto, todėl šiuo atveju notarė turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją ¼ dalį buto ir nebus jokio ginčo.

12.4. Teismas nepagrįstai nutartyje nurodo, kad pareiškėja S. Z. ir suinteresuotas asmuo V. K. turi teisę susitarti dėl palikimu palikto nekilnojamojo turto objektų vertės ir minėtus duomenis pateikti notarui, o šalims nesutarus dėl palikimo vertės, šalys turi teisę inicijuoti bylą teisme, nes notarė privalo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal teismo sprendimą į privalomąją palikimo ¼ dalį buto ir nereikia teisme naujų bylų inicijuoti, bei patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas.

12.5. Teismas nepagrįstai priteisė iš pareiškėjos S. Z. 750 Eur bylinėjimosi išlaidas atmetus jos skundą suinteresuotam asmeniui V. K., kadangi ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Be to, pareiškėja ir jos atstovas nebuvo įtraukę į šią bylą suinteresuoto asmens V. K., kuris pats pateikė prašymą ir paprašė jį įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl suinteresuotas asmuo turėjo įvertinti aplinkybes, kad patirtos advokato išlaidos nebus priteistos, kadangi ypatingosios teisenos bylose išlaidos nėra priteisiamos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo notarė R. R. su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

13.1. byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad S. Z. palikėjos J. K. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas ir ji turi teisę gauti privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, teismai sprendė klausimą dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, o ne dėl paveldimo turto vertės.

13.2. Tarp įpėdinių yra likęs neišspręstas ginčas tiek dėl konkrečios pareiškėjai tenkančios privalomosios palikimo dalies, tiek dėl paveldimo turto vertės, tuo tarpu, notarui suteikta teisė juridiškai įvertinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.

13.3. Jeigu teismas patenkintų S. Z. atskirąjį skundą ir notarę įpareigotų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, teismo nutartyje ar sprendime turėtų būti aiškiai nurodyta, kokia buto ir sodo žemės sklypo bei sodo namelio vertė.

14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį, priteisti iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Šalies argumentai

14.1. pareiškėjos skundas yra teisiškai nepagrįstas ir neargumentuotas, jame nėra nurodomos praktiškai jokios teisės normos, pagrindžiančios jos skundo reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu pareiškėjai buvo pripažintas išlaikymo reikalingumo faktas, tačiau nebuvo pripažinta teisė į konkrečią palikimo dalį.

14.3. Pareiškėja, reikalaudama jai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ¼ dalį buto, siūlo taikyti tik jai palankias įstatymo nuostatas.

14.4. Pareiškėja skunde neužsimena apie tai, kad jos motina buvo surašiusi du testamentus ir kad ji jau yra priėmusi dalį palikimo, kurį sudaro žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. gegužės 18 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

14.5. Tiek įstatymas, tiek teismų praktika vieningai aiškina, kad palikimas gali būti priimamas tik visas, todėl po J. K., pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K., motinos, mirties (duomenys neskelbtini) atsiradęs palikimas (jo vertė, dydis, ir atitinkamai, privalomoji dalis) turi būti vertinami kartu. Skaičiuojant privalomosios dalies dydį (jo vertę) būtina atsižvelgti ir į tą dalį, kurį pareiškėja paveldi pagal testamentą.

14.6. Pareiškėjos argumentai, kad teismas, pripažindamas jai išlaikymo reikalingumo faktą, neva kartu nusprendė jai skirti privalomąją dalį (būtent ¼), o notarė tokio sprendimo nevykdo ir paveldėjimo teisės liudijimo jai neišduoda, yra nepagrįsti ir atmestini.

14.7. Teismas priėmė teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos priteisimo. Nepaisant to, kad šiuo atveju suinteresuotas asmuo V. K. pirmas pateikė prašymą jį įtraukti į procesą, galutinę nutartį šiuo klausimu priėmė teismas, tuo pripažindamas šio asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Be to, vertinant per bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prizmę, įstatymas, pripažindamas teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nedaro jokio skirtumo tarp proceso šalių, įtrauktų ieškovo ar pareiškėjo, ir įstojusių į bylą savo iniciatyva, todėl bylinėjimosi išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistos visiškai pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

17. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad palikėja J. K. buvo sudariusi du testamentus – 2018 m. gegužės 18 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dukrai S. Z. patvarkė palikti žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Mažeikių apylinkės sen., ir 2019 m. gegužės 29 d. testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sūnui V. K. patvarkė palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) palikėja J. K. mirė. Po palikėjos mirties palikėjos įpėdiniai testamentais paliktą palikimą priėmė.

19. Pareiškėja S. Z. 2022 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Z. mamos J. K. mirties dienai buvo reikalingas išlaikymas ir pareiškėja įgijo teisę į privalomąją palikimo dalį. Telšių apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-29-1139/2023, pareiškėjos pareiškimą tenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai palikėjos J. K. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. K. apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-381-368/2023, Telšių apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Pareiškėja S. Z. kreipėsi į Mažeikių rajono 1-ojo notarų biuro notarę R. R., tačiau notarė 2023 m. spalio 6 d. nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – užsakyti duomenų tikslinimą paveldėjimo teisės liudijimui gauti ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo dalį ir paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, kadangi tarp įpėdinių yra kilęs ginčas dėl turto vertės, o nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę.

Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, privalomo vykdymo

21. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas.

22. Nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad pareiškėjai S. Z. palikėjos J. K. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Šis teismo sprendimas, kuriame konstatuotas juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymas, tikslu paveldėti privalomą palikimo dalį pagal įstatymą, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius, todėl jis teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu, nuo įsiteisėjimo momento. Taigi nurodyto pripažinimo pagrindu nėra ginčo, kad pareiškėjai S. Z. palikėjos J. K. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

23. Atsižvelgiant į CPK 18 straipsnio nuostatas, teismui pripažinus, kad pareiškėjai palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, siekiant paveldėti privalomą palikimo dalį pagal įstatymą, toks teismo sprendimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo notarui besąlygiškai išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis). Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, akivaizdu, jog prieš atlikdamas bet kurį notarinį veiksmą (tvirtindamas, kad atitinkamas faktas yra nustatytas), notaras turi atidžiai patikrinti tvirtinamą faktą, t. y. užtikrinti jo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Notarai neturi teisės priimti sprendimo dėl klausimų, sukėlusių šalių ginčą, ir teisės nustatyti faktinių aplinkybių, kurios nėra aiškios ir akivaizdžios, ar priimti sprendimo dėl ginčijamų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju notarė, nustačiusi, kad įpėdiniai nesutaria dėl paveldimo turto verčių, pagrįstai, kol nebus išspręsti ginčai tarp įpėdinių, atidėjo veiksmų atlikimą iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo (Notariato įstatymo 29 straipsnis), todėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas paneigtas nebuvo.

Dėl paveldimo turto vertės reikšmės paveldėjimo teisės liudijimui į privalomąją palikimo dalį išduoti

24. Atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad paveldėjimo teisės liudijimui į privalomąją palikimo dalį išduoti, paveldimo turto vertė neturi jokios reikšmės, atmetami, kaip nepagrįsti.

25. CK 5.20 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas privalomosios palikimo dalies dydžio nustatymas, kurioje aiškiai nurodyta, kad nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, sprendžiant dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo, paveldimo turto vertė turi būti aiški ir nekelti abejonių. Paveldimo turto vertė yra būtina, siekiant nustatyti kiek ir kokios vertės palikėjo turto atiteko pagal testamentą į privalomąją dalį pretenduojantiems palikėjo vaikams, įvertinti, kokia būtų paveldimo turto vertė jiems paveldint pagal įstatymą, ir nustatyti, kokia yra turėto paveldėti ir faktiškai tekusio turto santykio proporcija.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, testamentais palikto nekilnojamojo turto vertė nenustatyta. Pareiškėja S. Z. pateikė atsakymus iš UAB „RESTO Group“ apie tai, jog sodo namelio su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2022 m. birželio 21 d. galėtų siekti 6000 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2022 m. birželio 21 d. galėtų siekti 42 000 Eur. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo V. K. pateikė UAB „Aireda“ parengtą Nekilnojamo turto ekspertizės aktą Nr. MŽ22/08-352, kuriame nurodyta, kad sodo namelio su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 5 d. sudaro 13 000 Eur. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, akivaizdu, kad tarp įpėdinių yra prieštaravimų dėl testamentais palikto turto verčių ir kol jie nėra pašalinti, negalima spręsti dėl aiškios ir nekeliančios abejonių paveldimo turto vertės.

27. Nors apeliantė nesutinka su skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo nebuvo pareikštas reikalavimas dėl privalomosios dalies nustatymo ir nebuvo sprendžiamas klausimas dėl konkrečios privalomosios dalies nustatymo pareiškėjai, todėl nebuvo vertinama, ar pagal testamentą pareiškėjai atitenkantis turtas sudaro privalomąją palikimo dalį ar ne; taip pat su tuo, kad nebuvo nustatinėjamas privalomosios išlaikymo dalies dydis ir nevertinamos visos aplinkybės, reikšmingos nustatant privalomojo palikimo dalies dydį CK 5.20 straipsnio 2 dalies prasme, tačiau peržiūrėjus susijusius teismų sprendimus byloje dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, šie apeliantės argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad pareiškėja S. Z. nepareiškė reikalavimo dėl pareiškėjos teisės į privalomąją konkretaus palikimo dalį nustatymo, todėl, kaip matyti iš priimtų procesinių sprendimų turinio, tiek Telšių apylinkės teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-29-1139/2023, tiek Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-381-368/2023, nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: privalomosios palikimo dalies dydis, paveldimo turto vertė ir kt. Be to, sutiktina su skundžiamoje nutartyje dėstoma pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teismai, byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tik preliminariai vertino suinteresuotų asmenų pateiktas nekilnojamojo turto vertes ir byloje nebuvo sprendžiama dėl privalomojo palikimo dalies dydžio, jo vertės.

28. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju notarė pagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį išdavimo, nes tarp įpėdinių kyla ginčai dėl paveldimo turto verčių.

Dėl paveldėtojų teisės susitarti dėl palikimu palikto nekilnojamojo turto objektų verčių

29. Įstatymas nedraudžia paveldėtojams taikiai susitarti dėl palikimu palikto nekilnojamojo turto objektų vertės ir tokius duomenis pateikti notarui, todėl skundžiamoje teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į tai, jog pareiškėja S. Z. ir suinteresuotas asmuo V. K. turi teisę susitarti dėl palikimu palikto nekilnojamo turto objektų vertės ir minėtus duomenis pateikti notarui, o šalims nesutarus dėl palikimo vertės, šalys turi teisę inicijuoti bylą teisme, neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl apeliantės argumentų, susijusių su šios aplinkybės teisiniu vertinimu plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis ir tenkindamas suinteresuoto asmens V. K. prašymą priteisti advokato pagalbos išlaidas, tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

31. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė panaikinti notarės priimtą nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į privalomą palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimą. Į bylos nagrinėjimą 2023 m. gruodžio 20 d. bylą nagrinėjančios teisėjos rezoliucija, tenkinus pateiktą prašymą, suinteresuotu asmeniu įtrauktas V. K. – asmuo, pagal testamentą paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, į kurį siekiama nustatyti privalomąją palikimo dalį pagal įstatymą. Taigi byloje buvo sprendžiama dėl notarės atlikto veiksmo – atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą – atitikties įstatymui, kurioje priimto sprendimo rezultatas galėjo turėti įtakos V. K. paveldimo turto apimčiai, t. y. pareiškėjos skundo tenkinimo atveju jo paveldimo turto dalis sumažėtų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo V. K. suinteresuotumą ir atitinkamai priešingumą pareiškėjos suinteresuotumui.

32. CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suinteresuotų asmenų į bylą įtraukimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Taigi šiuo atveju teismas, laikydamas, kad nagrinėjama byla susijusi V. K. teisėmis ir pareigomis, šį asmenį turėjo įtraukti suinteresuotu asmeniu byloje savo iniciatyva. Aplinkybė, kad V. K. suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas tenkinus jo prašymą, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

33. Iš suinteresuoto asmens V. K. pateiktų duomenų matyti, kad 750 Eur išlaidų jis patyrė už atsiliepimo į skundą dėl notarės veiksmų parengimą (400 Eur), procesinį atstovavimą: dokumentų pateikimą, bylos sekimą, kitų šalių procesinių dokumentų vertinimą, teismo procesinių dokumentų tikrinimą, kitus EPP sistemos veiksmus (50 Eur), procesinių prašymų parengimą: dėl prieigos suteikimo, dėl nuotolinio teismo posėdžio, dėl bylinėjimosi išlaidų (150 Eur), pasiruošimą bylos nagrinėjimui bei dalyvavimą 2024 m. sausio 30 d. teismo posėdyje (150 Eur). Įvertinus bylos aplinkybes, tai, kad nurodytos sumos neviršija rekomenduotinų dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktai), taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo suinteresuotam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų mažinti.

Dėl procesinės bylos baigties

34. Nustatytų ir aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundą tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad notarės veiksmai buvo teisėti ir pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė