- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-186-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05120-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teismas 2013-12-31 nutarimu nubaudė E. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė nuobauda paskirta 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
E. A. nubaustas už tai, kad 2012 m. lapkričio 23 d., apie 13.57 val., prie Kalkinės g. 35, Kaune, vairuodamas automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti vairuojamą automobilį, kelio vingyje jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir medis. Palikęs automobilį, iš eismo įvykio vietos, nepranešęs policijai, pasišalino. Šiais veiksmais E. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 234 punktų reikalavimus.
Teismas nurodė, kad nors pažeidėjas E. A. kaltu dėl pažeidimo neprisipažino, jo parodymai vertinti kaip gynybos versija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo gynėjo argumentai, kad E. A. automobilio nevairavo ir nepadarė eismo įvykio, o liudytojų A. Č. ir K. N. parodymais remtis negalima, nes jie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, atmesti kaip visiškai nepagrįsti. Teismas konstatavo, kad pažeidimų faktas ir E. A. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas automobilis eismo įvykio vietoje (b. l. 3-6), V. Č., V. V., E. I. tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad atvykę į eismo įvykio vietą rado apgadintą automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkusį į medį, o automobilyje nei vairuotojo, nei keleivių nebuvo. Taip pat tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų A. Č. ir K. N. parodymais, neprieštaraujančiais pirminiams pareigūnų paaiškinimams, kuriuose jie pakankamai detaliai aprašė E. A. padaryto pažeidimo eigą, bei kitiems byloje esantiems duomenims. Teismas kritiškai vertino liudytojų L. A. ir E. V. parodymus, atsižvelgęs į tai, kad jas su E. A. sieja giminystės bei artimi santykiai, todėl jos yra suinteresuotos bylos baigtimi. Taip pat teismas atmetė L. A. paaiškinimus, kad tariamai eismo įvykio išvakarėse ji pardavė automobilį U. S., kadangi šis asmuo paskutinį kartą vyko į Lietuvos Respubliką 2005 metais, tai leido teigti, kad šis asmuo – 2012-11-23, 13.57 val. nevairavo automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismas išvadą, kad E. A. įvykio dieną naudojosi automobiliu, grindė ir eismo įvykio vietoje – automobilyje – surastu telefonu, kuriuo paskutinį kartą buvo naudotasi 2012-11-23, 12.34 val. – išsiųsta žinutė į E. A. draugės E. V. telefoną, t. y. žinutė išsiųsta po to, kai L. A. 2012-11-22, apie 9 val. tariamai pardavė savo automobilį. Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad E. A. baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. A. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2013-05-09 išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr.A.8-2538-540/2013 nutarime nurodė, kad liudytojų A. Č. ir K. N. byloje duoti parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl negali būti pripažinti patikimais. Taip pat buvo nustatyta, kad policijos tyrėjai nesurinko įrodymų, kad E. A. būtų po 2012-11-22 skambinęs automobilyje rastu telefonu. Po atlikto papildomo tyrimo teismui taip pat nepateikta įrodymų, kad jis (E. A.) skambino ar siuntė SMS žinutes po automobilio pardavimo dienos. Kauno apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1368-383/2013 - 2013-12-20 nutarimu pripažino, jog A. Č. ir K. N. rašytiniai įrodymai ir jų parodymai, duoti teismui, yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl negali būti pripažinti patikimais. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai negalėjo tiksliai įvardinti, kas vairavo automobilį BMW, tuo pagrindu panaikino Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutarimą ir E. A. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje liudytojais apklausti A. Č. ir K. N. teisme taip pat pateikė prieštaringus parodymus. A. Č. nurodė, kad jis pamatė automobilį BMW, važiuojantį Tunelio g. priešingoje eismo juostoje link Kauno geležinkelio stoties, o jie su K. N. važiavo Tunelio gatve link Baršausko gatvės. Pamatę automobilį apsisuko Tunelio gatvėje ir pradėjo jį vytis. K. N. paliudijo, kad jie automobilio laukė ir pamatė prie Kauno zoologijos sodo, jam važiuojant link Kauno geležinkelio stoties, važiavo iš paskos. Abu pirminiuose rašytiniuose parodymuose teigė, kad už BMW automobilio vairo sėdėjo asmuo, panašus į E. A.. Abu liudytojai tvirtino, kad buvo susilyginę su BMW automobiliu ir tada dar kartą už vairo pamatė E. A.. Tačiau kol nesustabdė ir nepatikrino asmens, esančio už vairo, negali pasakyti, kad važiavo būtent E. A.. Be to, nurodo, kad susilyginę su BMW nebuvo, toliau teigia lyg ir buvo susilyginę, tačiau nežiūrėjo, kas vairuoja BMW automobilį. K. N. liudijo, kad vairavo automobilį ir žiūrėjo į kelią (2013-11-08 teismo posėdžio protokolas ATP byloje Nr. 2.8-7769-358/2013 (b. l. 146-147). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6-7288-660/2013 abu liudytojai teismo posėdžio metų patvirtino, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, duotų teisme 2013-11-08 administracinio teises pažeidimo byloje Nr. A2.8-7769-358/2013. O šie liudytojų E. Č. ir K. N. parodymai Kauno apygardos teismo pripažinti nenuosekliais, prieštaringais, nepatikimais. Apelianto įsitikinimu, Kauno apylinkės teismas 2013-12-31 nutarime spręsdamas asmens atsakomybės klausimą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr.55-2791/2009). Apeliantas pažymi, kad liudytojas V. V. savo pirminiuose rašytiniuose parodymuose ir teisme paaiškino, kad jam atvykus į avarijos vietą muitinės pareigūnai paaiškino, kad jie automobilį BMV pradėjo persekioti Veiverių gatvėje važiuojant link Europos pr. Tai dar kartą patvirtino, kad A. Č. ir K. N. negalėjo nurodyti, nuo kurios vietos pamatę BMW automobilį jį pradėjo persekioti. Tai leidžia teigti, kad jie išvis nematė, kas važiavo automobiliu BMW, o parodymus davė vadovaudamiesi gautais, kaip jie tvirtina, savo vadovybės nurodymais. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog laikotarpiu nuo 2012-11-22 iki 2012-11-24 buvo naudotasi mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir, atlikus telefono adresų knygos ir SIM žinučių duomenų patikrinimą, nustatyta, kad 2012-11-23, 12.34 val. buvo išsiųstos 3 žinutės abonentui, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, priklauso E. A. draugei E. V.. Tokią išvadą teismas padarė nesusipažinęs su pateikta išklotinių analize. E. V. priklauso abonento numeris (duomenys neskelbtini), o iš išklotinių nustatyta, kad į šį telefoną skambinta tik 2012-11-21. Po 2012-11-22 yra skambinta į įvairius telefono numerius, tačiau kas šiems abonentams skambino, policijos tyrėjai nenustatė, ir šie skambučiai nieko bendro neturi su E. A.. O teismas šias aplinkybės nurodo kaip faktines, jog E. A. padarė šiuo skambučius 2012-11-23 iš parduoto automobilio BMW. Apeliantas teigia, kad Kauno AVPK Centro policijos darbuotojų išklotinių analizėje pateikti duomenis neatitinka tikrovės, kadangi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) niekada nepriklausė E. V., ir nėra duomenų, kad šis abonentas kada nors jai priklausė. Nors Kauno Centro policijos komisariatui teismas grąžino ATP bylą nurodydamas nustatyti telefono abonento numerių priklausomybę ir ar jiems yra skambinęs E. A., tačiau pareigūnai to nepadarė, tai konstatavo Kauno apygardos teismas. Apelianto nuomone, teismas, teigdamas, kad ATP byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad A. Č. ir K. N. su E. A. sietų priešiški santykiai, greičiausiai pamiršo liudytojų parodymus, kuriais jie teigė, kad buvo duota užduotis sulaikyti E. A.. Ir faktiškai nematydami jie tvirtino, jog žino, kas važiuoja, kadangi taip nurodė jų viršininkas, ir tuo jie abejoti negali. Apeliantas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-05 nutartį byloje Nr. 261-1202/2012, kurioje nurodyta, kad esant vizualiai panašiems asmenims per labai trumpą laiko tarpą pamačius automobilio vairuotojo veidą, yra tikimybė, kad pareigūnai galėjo ir suklysti. Taip pat nurodė, kad nėra pakankamo pagrindo remtis vien tik policijos pareigūnų parodymais, nes tarp jų yra prieštaravimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas pažeidimu turi būti suformuotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai. Apeliantas įsitikinęs, kad Kauno apylinkės teismo 2013-12-31 nutarimas paremtas prielaidomis. Tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent E. A. vairavo automobilį BMW ir padarė eismo įvykį, nėra, todėl apeliantas neteisėtai pripažintas kaltu, neištyrus visų bylos aplinkybių.
Atsiliepimu į E. A. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2013-12-31 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
E. A. apeliacinis skundas tenkintinas.
Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nutarimu E. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus. E. A. nesutinka su tokiu apylinkės teismo nutarimu, prašo jį panaikinti.
Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Vienas svarbiausių administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus bei pritaikė įstatymų nuostatas, todėl nesutinka su padaryta išvada, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių E. A. kaltę padarius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus ATPK pažeidimus.
Skunde apeliantas prašo panaikinti nutarimą, motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog būtent jis vairavo į eismo įvykį patekusį automobilį.
Visgi nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra, ar įvykusį eismo įvykį apskritai galima kvalifikuoti kaip ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
ATPK 127 straipsnio 2 dalis numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtas valdytojas (nutartys bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010, N575-435/2012, N261-1024/2012).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria buvo atsitrenkta į medį, nuosavybės teise priklauso L. A., tačiau pretenzijų dėl neteisėto valdymo praradimo ji nepareiškė. Taigi abejonių, jog BMW automobilis vairavimo metu buvo valdomas teisėtai, nekyla. Pažymėtina, jog automobilio BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė E. A. nepareiškė jokių pretenzijų ir dėl automobilio sugadinimo. Nors pareigūno E. I. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilis atsitrenkė į medį (b. l. 9), tačiau kad medis buvo sužalotas, nenurodyta. Kita bylos medžiaga taip pat nepatvirtino aplinkybės, kad buvo padaryti kokie nors sužalojimai medžiui. Administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame pareikštas šioje byloje nagrinėjamas kaltinimas (b. l. 1), ir eismo įvykio vietos schemoje medžio apgadinimas neužfiksuotas, jokių kitų duomenų apie medžio apgadinimo mastą ir pobūdį nėra, eismo vietoje padarytose nuotraukose taip pat nėra matoma jokių medžiui padarytų pažeidimų. Taigi, byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad automobiliu BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinti (apgadinti) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės apskritai nenagrinėjo, nors asmeniui administracinė atsakomybė už pažeidimo padarymą negali kilti remiantis vien tik prielaidomis.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, E. A. veiksmuose nėra, todėl byla E. A. atžvilgiu nutrauktina.
Dėl atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 punktas apibrėžia, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Šiuo atveju buvo byloje užfiksuota, jog buvo apgadintas vienas automobilis BMW 730, priklausantis L. A., todėl veika formaliai atitinka eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį vairuotojas privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (nutartis byloje Nr. N575-2179/2009). E. A. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė KET 234 punktą, kuris numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (nutartys bylose Nr. N261-3550/2010, N575-435/2012 ). Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat – ar sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad buvo padaryta kokia nors turtinė žala kitam asmeniui priklausančiam turtui. Įvykio metu buvo sugadintas tik pats, kaip buvo įtariama, E. A. vairuojamas automobilis. Automobilio savininkė pretenzijų dėl automobilio sugadinimo nereiškė. Taigi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (nutartis byloje Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, bylos medžiagoje nėra, konstatuotina, kad E. A. veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl naikinama ir ši nutarimo dalis.
Vadovaujantis teismų praktika, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (nutartys bylose Nr. N444-216/2011, N444-619/2011, N575-310/12).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. A. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, nebuvo įrodyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
E. A. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. A. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.