Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Ligoninė, siekdama užtikrinti neįgaliesiems tinkamas gyvenimo sąlygas 2016 m. organizavo ir atliko patalpų pritaikymo neįgaliesiems darbus. Kamerų tipo patalpos Nr. 206 sanitariniame mazge buvo įrengtos atlenkiama ir stacionari atramos. Kita vertus, Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina patys nuteistieji (suimtieji). Ligoninės Turto valdymo skyriaus darbuotojai, atsakingi už tinkamą patalpose esančių įrenginių, inventoriaus ir baldų eksploataciją, esant būtinumui, organizuoja ir atlieka jų remontą.

Kamerų tipo patalpoje Nr. 206 sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktą. Sanitariniame mazge yra atramos neįgaliesiems. Atkreipė dėmesį, kad Ligoninėje visos kamerų tipo patalpose yra iškvietimo mygtukai, kurių pagalba galima išsikviesti personalą, kuris visuomet gali padėti. Ligoninėje kiekviename korpuse bei kiekviename jo aukšte yra dušo patalpos, skirtos to aukšto pacientams bei įrengtos vadovaujantis teisės aktais. Ligoninėje Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kuriame pareiškėjas atliko paskirtą nuobaudą, trečiame aukšte specialiai neįgaliesiems yra įrengtos dušo patalpos, kuriose yra veidrodis, kilimėlis, speciali kėdė (pritaikyta neįgaliesiems), lentyna higienos priemonėms. Pažymėjo, kad esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems (suimtiesiems) patekti į dušo patalpas.

Nurodė, kad Ligoninėje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal nustatytus reikalavimus. Ligoninėje neįgalieji nuteistieji (suimtieji) į pasivaikščiojimo kiemelius patenka su liftu, specialiai jiems pasivaikščiojimo kiemeliuose yra padidintas stogelis nuo kritulių. Pažymėjo, kad esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkinys visuomet padeda neįgaliems nuteistiesiems (suimtiesiems) patekti į pasivaikščiojimo kiemelius. Atkreipė dėmesį, kad neįgaliems nuteistiesiems (suimtiesiems) judantiems tik vežimėlio pagalba, Ligoninėje takai į pasivaikščiojimo kiemelį yra pritaikyti ir nuolat atnaujinami.

Teigė, kad pareiškėjas sistemingai ir sąmoningai pažeidinėjo nustatytą tvarką, taigi jo paties netinkamas elgesys turėjo įtakos jo laikymo sąlygoms. Pareiškėjo pateikti argumentai yra deklaratyvūs, bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti abstraktūs samprotavimai, nesudarantys pagrindo konstatuoti, kad Ligoninė savo veiksmais ar neveikimu būtų pažeidusi jo teises ar teisėtus interesus. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos suma.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Ligoninėje periodiškai laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. liepos 4 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.271 straipsnį atlyginama ne tik turtinė žala, bet ir neturtinė, numatyta CK 6.250 straipsnyje. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra viena iš laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų. Ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 (ginčui aktuali redakcija), 1 punkte įtvirtinta, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – valstybės politikos įgyvendinimas vykdant kardomąją priemonę – suėmimą, arešto ir laisvės atėmimo bausmes ir teikiant ambulatorines ir stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto ar laisvės atėmimo bausmė (toliau – suimtieji ir nuteistieji).

Taigi, Ligoninės dvejopa paskirtis, t. y. sveikatos priežiūros ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo, lemia, kad Ligoninė turi atitikti ir sveikatos priežiūros įstaigoms, ir laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms keliamus reikalavimus. Ligoninė turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo, sveikatos saugos reikalavimus, tačiau nepaneigiant minėtų reikalavimų reikšmingumo ir būtinybės jais vadovautis, Ligoninėje taip pat turi būti užtikrinamas laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms taikomų reikalavimų vykdymas.

Pareiškėjas reiškia pretenzijas dėl Ligoninės patalpų nepritaikymo neįgaliesiems.

Pagal BVK 173 straipsnio 1 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėse gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Kiek tai susiję su asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, teisėmis, pažymėta, jog neįgaliųjų teisė į aplinkos prieinamumą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (toliau – ir NSIĮ), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir jos fakultatyviame protokole (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija), kuri Lietuvoje buvo ratifikuota 2010 m. gegužės 27 d. ir kurios tikslas – skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog valstybės pareiga užtikrinti tinkamas įkalinimo sąlygas apima ir tinkamų sąlygų kaliniams su specialiaisiais poreikiais suteikimą ir valstybė negali atleisti savęs nuo tokios pareigos. EŽTT pabrėžia, jog panašiais atvejais valstybės institucijos turi elgtis tinkamai ir saugiai, atsižvelgdamos į asmens neįgalumą, turi būti sudaromos galimybės jam savarankiškai patekti į įstaigos dalis, įskaitant valgyklą ir dušus, tualetą, bei užtikrintas organizuotos pagalbos dėl jo judėjimo suteikimas (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 6 d. sprendimą byloje S. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 2689/12). Tokių kalinimo sąlygų neužtikrinimas konkrečiu atveju gali lemti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Analogiškos praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Pateikti teismui medicininiai dokumentai (b. l. 5–11, 31–32) patvirtina, jog pareiškėjas nevaikšto, juda neįgaliojo vežimėlio pagalba.

Pareiškėjas teigia, jog sanitarinio mazgo ir dušo durys buvo per siauros, todėl jis negalėjo ten patekti su neįgaliojo vežimėliu, duše nebuvo ranktūrių, lentynėlių, veidrodžio, kėdės, kilimėlio ir skysto muilo, pandusas, kuriuo buvo galima patekti į pasivaikščiojimo kiemelį, buvo įrengtas netinkamai – buvo per status, pagamintas iš netinkamų medžiagų, todėl pareiškėjas ne kartą krito iš neįgaliojo vežimėlio ir susižalojo, pasivaikščiojimo kiemelyje nebuvo įrengta kritulių nutekėjimo sistema.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog Ligoninės patalpos ir pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti pagal nustatytus reikalavimus, yra pritaikyti neįgaliesiems, taip pat nurodo, jog Ligoninėje neįgalieji nuteistieji (suimtieji) į pasivaikščiojimo kiemelius patenka su liftu. Pažymėjo, kad esant poreikiui gydomojo skyriaus tvarkiniai padeda neįgaliems nuteistiesiems (suimtiesiems) patekti į pasivaikščiojimo kiemelius ir dušo patalpas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo atstovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad dušo patalpoje yra ranktūriai, speciali neįgaliesiems pritaikyta kėdutė, lentynėlė, veidrodis, kilimėlis, muilas (b. l. 49–50), 206 kameroje esančiame sanitariniame mazge taip pat yra ranktūriai, lentynėlė veidrodis, muilas (b. l. 51–52). Nors atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie tai, jog į pasivaikščiojimų kimelį vedantis pandusas buvo pritaikytas neįgaliesiems, judantiems vežimėlio pagalba, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateiktame teismui skunde nenurodė konkrečių datų ir neindividualizavo konkrečių įvykių, kada, jo teigimu, jis norėdamas patekti į pasivaikščiojimo kiemelį susižalojo, kada konkrečiai negalėjo pasinaudoti galimybe pasivaikščioti dėl to, jog negalėjo patekti į pasivaikščiojimo kiemelį ar dėl netinkamos vandens šalinimo sistemos, nenurodo, jog jam buvo užkirsta galimybė patekti į pasivaikščiojimo kiemelį naudojantis liftu, taip pat nenurodo, kada jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti dušu dėl to, jog dušo durys buvo per siauros, savo nusiskundimus grindžia abstrakčiais teiginiais. Todėl šiuo atveju teismas, pačiam pareiškėjui nenurodant konkrečių jo teisių pažeidimo epizodų, neturi pagrindo spręsti, kad Ligoninėje pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos.

Pareiškėjas prie skundo pateikia Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. spalio 7 d. pažymą Nr. 4D-2018/1-443 (toliau – Pažyma), kurioje konstatuota, jog 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai dėl tualeto, dušo patalpų, panduso įrengimo. Pažymoje taip pat nurodyta, jog 2019 m. liepos 16 d. Seimo kontrolieriaus įgalioti asmenys atliko patikrinimą Ligoninėje ir nustatė, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. pažymoje Nr. 4D-2018/1-309 teiktos rekomendacijos nebuvo įvykdytos (b. l. 13–21). Tačiau šioje byloje vertinamas laikotarpis nuo 2020 m. gegužės 19 d. iki 2020 m. liepos 4 d., todėl teismas nesivadovauja Pažyma, kadangi joje konstatuoti pažeidimai buvo ne šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Duomenų, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Ligoninės administraciją ar kitas institucijas ir šios institucijos į kreipimąsi nebūtų reagavusios, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dušo, tualeto, pasivaikščiojimo kiemelio, panduso įrengimo atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš aplinkybės, kad 206 palatoje nebuvo stalo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas nurodo, kad dėl stalo nebuvimo tekdavo valgyti indus pasidėjus ant lovos, tai sukeldavo didžiulius nugaros skausmus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, psichinei ir emocinei būklei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.