Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas S. N. atžvilgiu) 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas R. R. atžvilgiu) 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą R. R. atžvilgiu) ir pagal 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą R. R. atžvilgiu) ir pagal 302 straipsnio 1 dalį, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą S. N. atžvilgiu), iš dalies jas sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. gruodžio 31 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. birželio 16 d. išbūtas laikas (1 para) ir sulaikyme bei suėmime nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2013 m. gruodžio 31d. išbūtą laiką.

Nukentėjusiojo S. N. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista 1000 (vienas tūkstantis) litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo S. N. naudai.

Nukentėjusiosios R. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. priteista 300 (trys šimtai) litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. R. naudai.

R. M. pargabenimo išlaidos pagal Europos arešto orderį 4388,28 Lt (keturi tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni litai ir 28 ct) pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš R. M. Lietuvos Respublikos policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. gegužės 22 d. iki 2011 m. gegužės 23 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, foto studijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo įsipareigojimų, siekdamas paskatinti S. N. perduoti savo turtą, S. N. pasiūlė pirkti automobilį, melagingai nurodydamas, jog jam už 1000 Lt parduos automobilį „Audi A6“, bei sudarė neva šį sandorį patvirtinančią rašytinę automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau, S. N. jam perdavus 1000 Lt, sutartu laiku automobilio nepardavė ir negrąžino 1000 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – S. N. priklausančius 1000 Lt.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad ne vėliau kaip 2011 m. birželio 5 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bare „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad nevykdys savo įsipareigojimų, siekdamas paskatinti R. R. perduoti savo turtą, R. R. pasisiūlė suremontuoti automobilį „Peugeot 205“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atlikti šio automobilio techninę apžiūrą, 2011 m. birželio 5 d. apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), R. R. perdavus jam automobilį „Peugeot 205“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2011 m. birželio 6 d. R. R. perdavus jam 100 Lt remonto darbams ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia N70“, sutartu laiku automobilio nesuremontavo, automobilio, pinigų remontui ir telefono negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – R. R. priklausantį turtą – automobilį „Peugeot 205“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, 100 Lt, mobilaus ryšio telefoną „Nokia N70“ 300 Lt vertės, viso turto už 2400 Lt.

Be to, R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 5 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš R. R., neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo R. J. vardu išduotą automobilio „Peugeot 205“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė su savimi ir tyrimo metu nenustatytu laiku realizavo, atiduodamas S. K..

Nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. M. pripažino kaltu pagal jam pateiktus kaltinimus padarius nusikalstamas veikas bei paskyrė teisingą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, arba paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriuje, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. M. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmes nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė du nesunkius ir vieną apysunkį tyčinius nusikaltimus, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui už jį neišnykus, todėl laikomas recidyvistu, būdamas baustas administracine tvarka, turėdamas galiojančių nuobaudų.

Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. būdamas anksčiau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra recidyvistas. Pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti.

Ir nors nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti bausmę ir paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima jam sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad R. M. praeityje teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, savo elgesio kritiškai nevertino, atitinkamų išvadų iš jam taikytų poveikio priemonių nepadarė, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, daro išvadą, kad R. M. už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą teisėtai ir pagrįstai skirtos laisvės atėmimo bausmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. M. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą skirtos 10 ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios yra aiškiai mažesnės už BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat yra aiškiai mažesnė už BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daroma išvada, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį ir nėra per griežtos. Paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių ir galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus, atsiprašė nukentėjusiųjų, yra suimtas daugiau nei metus, per šį laiką pasitaisė, jo sveikata pablogėjusi, nori susitvarkyti dokumentus dėl neįgalumo, taip pat nori dalyvauti vaikų auklėjime, kad pataisos namuose bausmės atlikti negali, nes turi priešų, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Tai, kad nuteistasis prisipažino dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme skiriant nuteistajam bausmes už padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę nustato tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, o konkrečią pataisos įstaigą parenka Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnis) atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Lietuvos Respublikos įstatymai nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmėmis užtikrina galimybę gauti tokio paties lygio sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir kitiems asmenims, todėl R. M. dėl jam reikalingo gydymo gali kreiptis į pataisos įstaigos medicinos darbuotojus. Tai, kad nuteistasis R. M. turi priešų ir negali atlikti laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, nesudaro pagrindo jam neskirti laisvės atėmimo bausmės, o apie konkrečius asmenis, kurie kelia grėsmę jo sveikatai ar gyvybei nuteistasis turi informuoti laisvės atėmimo vietos administracijos pareigūnus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nuteistajam R. M. skirti švelnesnės bausmės, kuri ir taip nėra per griežta. Teismas pažymi, kad tai, jog nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, pasekmė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas R. M. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl švelninti ją ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.