Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas, e1-715-963/2023

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Įsakymas
Data: 2023-07-11
Bylos Nr.: e1-715-963/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-01408-2023-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Rasa Stonkuvienė

Kategorijos

1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)

Baudžiamoji byla Nr. e1-715-963/2023Proceso Nr. 1-01-1-01408-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.20.13; 2.12.1.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ingridos Rimkutės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

R. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išsituokęs, paskutinius kartus teistas:

1) 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta – 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 48 MGL (2400,00 Eur) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 39 parų areštas ir 48 MGL (2400,00 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 4 metams; Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkintas antstolės teikimas ir R. M. Klaipėdos apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. spalio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 48 MGL (2400,00 eurų) dydžio bauda, pakeista laisvės apribojimo bausme, vieną MGL prilyginant vienai laisvės apribojimo dienai, ir jam paskirta 48 dienų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra;

2) 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 38 parų arešto bausmė. 2021 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, BK 93 straipsnio 9 dalimi pagal 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir jam paskirta galutinė bausmė – 68 parų areštas ir (48 MGL) 2400 Eur bauda, paskirtą bausmę atlikęs;

3) 2021 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

4) 2021 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme;

5) 2021 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 30 parų arešto bausme. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, BK 64 straipsnio 3 dalimi 2021 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė –78 parų areštas;

6) 2022 m. birželio 6 d., Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, 2022 m. lapkričio 18 d. paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y.:

Žemesnės instancijos teismas

jis, žinodamas apie 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-2892-814/2020 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, 2021 m. lapkričio 15 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia piktybiškai vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d., 00.44 val. Klaipėdos mieste, Smiltelės – Liubeko g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kai jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones iki 2025 m. balandžio 21 d.

Kaltinamasis R. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių nepamena, tačiau 2022 m. gruodžio 30 d. apie 00.44 val. galėjo būti Klaipėdoje ir vairuoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei būti sustabdytas policijos pareigūnų Klaipėdos mieste, Smiltelės – Liubeko g. sankryžoje. Teisės vairuoti transporto priemones įgijęs nėra, tačiau automobilį vis tiek vairavo. Apie 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų priimtą baudžiamąjį įsakymą ir šiuo įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui (iki 2025 m. balandžio 21 d.), jam buvo žinoma. Probacijos tarnyboje buvo pasirašytinai supažindintas su šia jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Apie teisines pasekmes, kurios galėtų jam grėsti vairuojant transporto priemonę, nežinojo. Detalių automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo aplinkybių nepamena, tačiau automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta jo buvusios sugyventinės A. J. vardu. Automobilis galėjo kainuoti apie 700 eurų, pinigus galėjo mokėti jo sugyventinė pardavėjui. Automobilis buvo skirtas jo asmeninėms reikmėms, juo planavo naudotis jis. Automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis neturi, šiuo metu automobilis yra paimtas dėl su automobiliu susijusio įvykio. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, pasižada daugiau ateityje nebevairuoti, nusikalstamų veikų nebedaryti. Su bylos užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir arešto bausme sutinka (t. 2, b. l. 48-53).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytoja A. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 30 d. administracinių nusižengimų protokolą Nr. 31-ANR_P-25600-2022 surašė ji, protokole nurodyti duomenys yra teisingi. 2022 m. gruodžio 30 d., apie 00.44 val. Klaipėdos mieste, Smiltelės – Liubeko g. sankryžoje, su kolega sustabdė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo vyriškis. Automobilis buvo sustabdytas todėl, kad, per POLIS mobiliąją naršyklę patikrinus transporto priemonės duomenis, buvo nustatyta, jog negalioja transporto priemonės draudimas. Automobilyje iš viso buvo keturi asmenys. Vairuotojas nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, todėl, paėmusi jo asmens dokumentą, patikrino jį POLIS sistemoje ir nustatė, kad asmeniui atimta teisė vairuoti. Tada vyriškiui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Protokolą užpildė ji, jame surašė asmens, vairavusio automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis pagal jo pateiktą asmens dokumentą. Asmuo, vairavęs transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė ant protokolo, ant jo pasirašė ir ji. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Transporto priemonė paimta nebuvo, atvažiavo vyro iškviestas taksi vairuotojas ir automobilį perstatė į aikštelę (t. 1, b. l. 88-91).

Liudytoja O. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobiliu „Volkswagen Passat“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinių numerių nepamena, naudojosi jos sūnus K. J.. 2022 metais, tikslios dienos nepamena, jos sūnus įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį. Minėtą automobilį pardavė 2022 m. rugpjūčio 19 d. Visus automobilio pardavimo reikalus tvarkė jos sūnus K. J.. Kiek žino iš sūnaus K. J., jis už parduotą automobilį gavo 700 eurų. Ji iš anksto savo vardu buvo susirašiusi pirkimo – pardavimo sutartį su savo parašu ir ją atidavė savo sūnui, kuris, suradęs pirkėją, minėtą automobilį ir pardavė (t. 1, b. l. 96-99).

Liudytojas K. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad transporto priemonė „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė jo mamai O. J.. Kadangi kurį laiką mašina buvo nenaudojama, mama paprašė padėti parduoti automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis tuo metu buvo Klaipėdoje, todėl įdėjo keletą skelbimų į internetinius tinklapius, juose nurodė duomenis apie parduodamą automobilį ir savo kontaktinį numerį. 2022 m. rugpjūčio 18 d. telefonu su juo susisiekė moteris, kuri neprisistatė, ir pradėjo teirautis dėl parduodamo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vakare į jo namus atvažiavo vyras, moteris ir jaunesnis vaikinas. Moteris automobilio apžiūroje dalyvavo pasyviai, automobilį apžiūrėjo vyras ir jaunuolis. Vyras buvo apie 40-45 metų amžiaus, tamsesnio gymio, tamsių plaukų, galimai romų tautybės. Vyras neprisistatė, todėl jo vardo ir pavardės nežino. Kartu buvusi moteris taip pat galimai buvo romų tautybės, tačiau detalesnių jos bruožų neįsidėmėjo. Minėtas vyriškis su jaunesniu vaikinu tarpusavyje kalbėjo sava kalba, galimai romų kalba. Apžiūrėjęs automobilį, vyresnis vyras paprašė jį rezervuoti iki kitos dienos, kadangi su savimi neturėjo grynųjų pinigų. Su minėtu vyru sutarė, kad automobilį parduos už 700 eurų. Kitą dieną (2022 m. rugpjūčio 19 d.) jam vėl paskambino ta pati moteris ir su ja sutarė susitikti Klaipėdoje, galimai Alksnynės gatvėje. Atvažiavus nurodytu adresu, prie namo, ant šaligatvio, laukė tas pats vyras ir moteris, kurie buvo prieš tai atvažiavę apžiūrėti automobilio. Tada kartu su jais automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į VĮ „Regitra“ Klaipėdoje, kadangi norėjo, kad pirkėjai persirašytų ant savęs perduodamą automobilį. Prie VĮ „Regitra“, aikštelėje, supildė 2022 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį. Joje įrašė moters nurodytą kontaktinę informaciją, moteris jam taip pat pateikė asmens tapatybės kortelę, nuo kurios nurašė duomenis į sutartį. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su mamos duomenimis turėjo iš anksčiau, ją papildė moters duomenimis. Tada su vyru ir moterimi nuėjo į VĮ „Regitra“, kur norėjo sutvarkyti ir perrašyti automobilį, tačiau automobilio moters vardu priregistruoti nepavyko dėl kažkokių aplinkybių, susijusių su jos gyvenamąja ar registracijos vieta. Po to, kartu su vyru ir moterimi nuėjo atgal į aikštelę, kur vyras grynais pinigais jam sumokėjo 700 eurų (t. 1, b. l. 104-107).

Liudytojas K. J. savanoriškai pateikė 2022 m. rugpjūčio 19 d. transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. pardavėja O. J. pardavė automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjai A. J. už 700 eurų. Sutartis patvirtinta abiejų šalių parašais (t. 1, b. l. 112-113).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2023 m. sausio 3 d. rašto Nr. 2S-38 matyti, kad Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius (toliau – Probacijos tarnyba) vykdo 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąjį įsakymą, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždrausta 4 metus vairuoti kelių, oro ir vandens transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo ir paleidimo iš pataisos įstaigos. Arešto bausmę R. M. atliko ir buvo paleistas 2021 m. balandžio 21 d. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga – 2025 m. balandžio 21 d. Su 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemone ir jos nevykdymo teisinėmis pasekmėmis R. M. buvo supažindintas 2021 m. lapkričio 15 d. probacijos tarnyboje, sudarant Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planą Nr. 2DN-3977, parašu patvirtino, kad atsakomybė žinoma. 2023 m. sausio 2 d., renkant informaciją apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą Administracinių nusižengimų registre, nustatyta, kad R. M. 2022 m. gruodžio 30 d., 00.44 val. Klaipėdos m., Smiltelės – Liubeko g. sankryžoje vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybė draudimu. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį. Sprendimas nepriimtas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 7, 46).

Iš 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad R. M. pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šios baudžiamosios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tada, kai R. M. atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos. Įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 11 d. (t. 1, b. l. 12-17).

2021 m. lapkričio 15 d. bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo planas Nr. 2DN-3977 patvirtina, kad R. M. 2021 m. lapkričio 15 d. pasirašytinai buvo supažindintas su 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 4 (ketveriems) metams, atlikimo tvarka ir sąlygomis, buvo įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių (dėl galimos atsakomybės pagal BK 243 straipsnį) už vengimą atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę (t. 1, b. l. 18-23).

Iš 2022 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio vyriausiosios patrulės A. R. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. 31-ANR_P-256000-2022 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) matyti, kad R. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 30 d., apie 00.44 val., vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), Smiltelės - Liubeko g., Klaipėdoje, kai teisė vairuoti transporto priemones asmeniui yra atimta, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Surašytas administracinio nusižengimo protokolas patvirtintas jį surašiusios pareigūnės ir asmens, kuriam buvo surašytas protokolas, parašais. R. M. su užfiksuotu pažeidimu sutiko pasirašydamas protokole (t. 1, b. l. 64-65).

Iš 2023 m. birželio 27 d. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo- paravimo sutartimi iš O. J. už 700 Eur grynais pinigais įsigijo A. J., tačiau pastaroji kaip transporto priemonės valdytoja - savininkė įregistruota nebuvo. 2023 m. vasario 6 d. teismo ar kitos teisėsaugos institucijos sprendimu (nutarimu) transporto priemonės „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė perėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (t. 1, b. l. 83).

Žemesnės instancijos teismas

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad analogiško lengvojo automobilio „Volkswagen Passat“ vidutinė rinkos vertė Lietuvoje be PVM yra 876,90 Eur, o su PVM - 1110,00 Eur (t. 1, b. l. 82).

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę: jis, žinodamas apie 2020 m. spalio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. e1-2892-814/2020 jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metų laikotarpiui, 2021 m. lapkričio 15 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, būdamas įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tyčia piktybiškai vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2022 m. gruodžio 30 d., 00.44 val. Klaipėdos mieste, Smiltelės – Liubeko g. sankryžoje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kai jam atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones iki 2025 m. balandžio 21 d. Kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis R. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – R. M. teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs (b. l. 163-183), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 129-162), nedirba (b. l. 127-128), išsituokęs, kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Visos aptartos R. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad teisę pažeidžiantis elgesys kaltinamajam visgi būdingas, o jo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės didina jo pavojingumą visuomenei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. M. gali būti skiriama inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūloma bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 49 straipsnio 3 dalyje. R. M. sutiko su tokia bausmės rūšimi.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Kaltinamajam R. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamas turto, kuris buvo šios nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, konfiskavimas.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. VĮ „Regitra” duomenimis automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra O. J.. Kadangi panaudota transporto priemonė R. M. nepriklauso, todėl iš jo konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti piniginė suma, kuri nustatoma pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinę rinkos kainą Lietuvoje. Nors automobilio „ Volkswagen Passat“ pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1 110 Eur, bet kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. šį automobilį pirko už 700 Eur , todėl išieškotina 700 Eur suma.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir jam paskirti 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą R. M. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti R. M. kad jis per 7 dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, darbo dienomis, įstaigų darbo metu privalo atvykti atlikti bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą arba susisiekti su nurodyta įstaiga. Jeigu per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kalinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. M. išieškoti konfiskuotino turto – darant nusikalstamą veiką panaudoto daikto – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 700 Eur (septynis šimtus eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Rasa Stonkuvienė