Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Viktorija Teišerskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-174/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04225-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.3.1.; 2.1.7.4. (S)

2016 m. birželio 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos O. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtas teismo posėdžių salėje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmimo nuo nuosprendžio paskelbimo iki įsiteisėjimo laikas.

Nuosprendžiu priteista iš O. S. nukentėjusiajam M. Č. 500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti iš O. S. valstybės naudai 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atmestas.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD diską su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą bei daiktu, panašiu į ginklą, pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2015 m. sausio 18 d., apie 20.05 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, sugriebė nukentėjusiajam M. Č. už dešinės rankos, sakydamas „sustok, palauk“, o asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, prie nukentėjusiojo kairiojo smilkinio pridėjo daiktą, panašų į ginklą, ir pareikalavo atiduoti pinigus, O. S. sugriebė M. Č. galinėje kelnių kišenėje buvusią piniginę, bandydamas ją ištraukti, tačiau M. Č. pasipriešino, sugriebdamas O. S. už rankos ir neleisdamas paimti piniginės, tuomet O. S. užsimojo dešinės rankos kumščiu ir pagrasino suduoti, o asmuo, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, nukreipė daiktą, panašų į ginklą, į M. Č. kojas, reikalaudamas atiduoti pinigus. Tada nukentėjusysis M. Č. iš kelnių kišenės ištraukė piniginę ir atidavė O. S.. Taip O. S. pagrobė M. Č. 507 Eur vertės turtą: 7 Eur vertės dirbtinės odos piniginę ir joje buvusius 500 Eur.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2015 m. sausio 18 d., apie 20.05 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje apiplėšė nukentėjusįjį M. Č., nes šio nusikaltimo jis nepadarė ir nežino, kada ir kas jį padarė. Nors teismui buvo pateikta filmuota medžiaga, kad jis tą dieną ir maždaug tuo laiku buvo parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu Šilutės pl. 40A, Klaipėda, kur nukentėjusysis iš bankomato išsiėmė pinigus, tačiau vien dėl to, kad jis nusikaltimo dieną buvo toje parduotuvėje, nereiškia, kad būtent jis apiplėšė nukentėjusįjį M. Č.. Pastarojo jis nepažįsta, pirmą kartą jį matė parodymo atpažinti metu. Nukentėjusysis tiek atpažinimo, tiek akistatos su juo metu taip pat nurodė, kad jį mato pirmą kartą. Tačiau apklausiamas teisme nukentėjusysis M. Č. jau pakeitė parodymus ir teigė, kad būtent jis, O. S., jį apiplėšė. Apelianto nuomone, taip sakyti nukentėjusiajam M. Č. liepė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nes pastarieji ir jam darė įtaką, – liepė prisiimti kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, sakydami, kad visą kaltę suvers asmeniui, kuris jau yra miręs, ir jam nieko nebus, dėl to jis iš pradžių sutiko duoti parodymus prieš save, tačiau vėliau supratęs, kad yra neteisingai paveiktas pareigūnų, savo parodymus pakeitė ir nurodė aplinkybes, kaip buvo iš tikrųjų, t. y. kad jis jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Todėl, nuteistojo O. S. nuomone, byla turi būti išnagrinėta iš naujo, nes jis yra nuteistas nepagrįstai.

Nuteistojo O. S. gynėja advokatė I. Mačiulienė prašo nuteistojo O. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis O. S. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl svetimo turto pagrobimo plėšimo būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai O. S. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo M. Č. parodymais ir jo 2015-01-18 pareiškimu policijai dėl jo užpuolimo bei apiplėšimo, 2015-08-28 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolu bei kitais byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl O. S. kaltės padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Priešingai, nei teigiama nuteistojo O. S. apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad jis, veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, 2015 m. sausio 18 d., apie 20.05 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukštų, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą bei daiktu, panašiu į ginklą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. Č. priklausantį 507 Eur vertės turtą. Nuteistojo versiją, kad jis nukentėjusiojo apiplėšime nedalyvavo ir nežino, kas ir kada jį apiplėšė, paneigia ne tik nukentėjusiojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai, bet ir iš dalies paties O. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai jis patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje stovėjo prie bankomato ir matė, kaip asmuo, pasiėmęs iš bankomato pinigus, išėjo iš parduotuvės ir pasuko link (duomenys neskelbtini) g., išsamiai nurodė, kaip ir kokiomis aplinkybėmis jis su draugu nusekė paskui nukentėjusįjį į laiptinę, tik neigė dalyvavęs nukentėjusiojo apiplėšime, kurį, pasak jo, įvykdė jo draugas, nors jis ir norėjo sulaikyti pastarąjį nuo šio nusikaltimo padarymo. Tuo tarpu apklausiamas teisme O. S. jau tvirtino nežinantis, kas ir kada apiplėšė nukentėjusįjį, tačiau parodymų pakeitimo teisme įtikinamų argumentų nenurodė, todėl teismas pagrįstai juos atmetė kaip prieštaraujančius byloje surinktų įrodymų visumai. Nors nuteistojo O. S. apeliaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo apklausos metu darė jam spaudimą ir liepė prisiimti kaltę dėl nukentėjusiojo apiplėšimo, sakydami, kad visą kaltę suvers asmeniui, kuris jau yra miręs, ir jam nieko nebus, dėl to jis iš pradžių sutiko duoti parodymus prieš save, tačiau visų pirma pažymėtina, kad tokia jo versija yra nelogiška, nes, kaip matyti iš O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis ir nepripažino dalyvavęs nukentėjusiojo apiplėšime, kurį, pasak O. S., įvykdė jo draugas, nors jis norėjo sulaikyti jį nuo šio nusikaltimo padarymo. Antra, kaip matyti, O. S. ikiteisminio tyrimo apklausų metu dalyvavo gynėjas, tačiau jokių pastabų nei jis, nei pats O. S. dėl jo apklausos nepareiškė, jis pasirašė apklausos protokoluose ir savo parašu patvirtino, kad parodymai pagal jo žodžius surašyti teisingai, todėl nuteistojo O. S. versija, kad ikiteisminio tyrimo apklausų metu pareigūnai dėl duodamų parodymų jam darė spaudimą, atmestina kaip nepagrįsta, juolab kad dalis O. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų visiškai sutampa su nukentėjusiojo M. Č. parodymais ir kitais byloje esančiais duomenimis, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Nors O. S. apeliaciniame skunde teigia, kad ne tik jis, bet ir nukentėjusysis tiek atpažinimo, tiek akistatos su juo metu nurodė, kad jį mato pirmą kartą, tai, pasak apelianto, taip pat patvirtina jo nekaltumą dėl nukentėjusiojo M. Č. apiplėšimo, tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo teisme duotų parodymų, pastarasis paaiškino, kad parodymo atpažinti iš atvestų asmenų metu jis suabejojo, nes buvo praėję maždaug 7 mėnesiai po įvykio, be to, O. S. akys buvo patinusios, jis buvo prisimerkęs, tačiau akistatos metu jis atpažino O. S. rankas, nurodydamas, kad jos buvo būtent taip plaukuotos, jas jis įsidėmėjo apiplėšimo metu, kai O. S. grasino jam suduoti kumščiu, be to, pastarojo veidas nebebuvo patinęs, todėl įsitikino, kad O. S. yra vienas iš jį apiplėšusių asmenų ir tai neabejotinai patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad nukentėjusįjį apiplėšė ne vienas, o du asmenys, patvirtino nukentėjusysis, kuris netrukus po jo apiplėšimo pranešdamas policijai apie prieš jį įvykdytą nusikaltimą aiškiai nurodė, kad jį apiplėšė būtent du asmenys, ir, kaip matyti iš nukentėjusiojo teisme duotų parodymų, jis patvirtino, kad O. S., kuris, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo nepaneigė buvęs kartu su draugu nukentėjusiojo apiplėšimo metu, yra vienas iš jį apiplėšusių asmenų.

Remdamasis aptartų duomenų visuma pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog O. S. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje, veikdamas bendrai su asmeniu, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, grasindamas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą bei daiktu, panašiu į ginklą, pagrobė nukentėjusiajam M. Č. priklausantį 507 Eur vertės turtą. Tokie O. S. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Priešingai apelianto O. S. tvirtinimui, bylos įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išvadas apie faktines nuteistajam O. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes padarė visapusiškai įvertinęs ne tik nukentėjusiojo M. Č., bet ir paties O. S. parodymus, rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, jie sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, kuri ir leido teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl O. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti ar keisti skundžiamo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžio nuteistojo O. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. S. apeliacinį skundą atmesti.