Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Agvita“ ir atsakovės akcinės bendrovės ,,Autuva“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies civilinėje byloje Nr. 2-173-03/2008 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Agvita“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,Autuva“, trečiasis asmuo antstolė Genovaitė Pociuvienė, dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, iš dalies patenkindamas nuostolių, susijusių su saugoti perduoto daikto praradimu, atlyginimo ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei UAB „Agvita“ nuosavybės teise priklausė transporto priemonės: priekaba KOOGEL SN 24, 1991 m., v.n. ZL 584, ir vilkikas IVECO 190-33, 1991 m., v.n. FLS 706, kurios nuo 2003 m. vasario 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo ieškovei stovėjo atsakovei AB „Autuva“ priklausančioje aikštelėje ir vykdžiusių išieškojimus iš UAB „Agvita“ antstolių 2003 m. liepos 2 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. kovo 3 d. turto arešto aktais buvo areštuotos. Paskelbus pirmąsias šių transporto priemonių pardavimo varžytynes, 2004 m. gegužės 24 d. priekaba už 3 000 Lt buvo parduota skolininkės pasiūlytam pirkėjui, pirmosioms už pradinę 4 000 Lt kainą vilkiko pardavimo varžytynėms neįvykus, buvo skelbtos antrosios 3 000 Lt kainos vilkiko pardavimo varžytynės, kurios taip pat neįvyko, nes įsiteisėjo teismo nutartis iškelti skolininkei UAB ‚Agvita“ bankroto bylą. UAB „Agvita“ bankroto administratoriui nustatinėjant turimą įmonės turtą ir jo buvimo vietą, paaiškėjo, kad bendrovės „Agvita“ vilkikas iš atsakovės AB „Autuva“ aikštelės yra dingęs.

Dėl teisinių santykių pobūdžio

CPK 683 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus, bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Šie asmenys atlieka saugotojo pareigas. Turto saugotojui antstolis įteikia turto arešto aktą. Saugotojo pareigos yra reglamentuotos CK 6.832 ir 6.844 straipsniuose, kur numatyta, kad saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą, privalo grąžinti davėjui ar kitam jo įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti. Už perduotų daiktų praradimą, trūkumą ar sugedimą yra atsakingas saugotojas (CK 6.845 str. 1 d.), jis privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu (CK 6.846 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis - turto arešto aktus (vykdomoji byla Nr.11-4035/2002), trečiojo asmens antstolės G. Pociuvienės paaiškinimus (b.l.72-74), liudytojų buvusios UAB „Agvita“ direktorės R. G., buvusio atsakovės AB „Autuva“ direktoriaus A.P.M. parodymus (b.l.86-89, 95-97), AB „Autuva“ 2003 m. lapkričio 19 d. ir 2004 m. vasario 13 d. raštus antstolei (b.l.23,24), pagrįstai pripažino, kad vykdymo procese antstolei areštavus ieškovei priklausančias transporto priemones, kurios stovėjo atsakovės AB „Autuva“ aikštelėje su jos administracijos vadovo sutikimu, susiklostė CK 6.830 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti pasaugos teisiniai santykiai. Nors prie nagrinėjamos civilinės bylos prijungtoje vykdomojoje byloje Nr.11-4035/02 esančiuose 2003 m. liepos 2 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2004 m. kovo 3 d. turto arešto aktuose, kaip reikalauja CPK 678 straipsnio 1 dalies 11 punktas, turto saugotojas ir nenurodytas, tačiau tai nepaneigia kitais byloje esančiais leistinais įrodymais nustatytų aplinkybių, kad antstolė, areštuodama pas atsakovę buvusį ieškovės turtą, jo saugotoju paskyrė atsakovę. Iš atsakovės UAB „Autuva“ 2003 m. lapkričio 19 d. ir 2004 m. vasario 13 d. raštų antstolei G. Pociuvienei turinio, kurio atsakovė ir liudytoju apklaustas buvęs jos vadovas argumentuotai nepaneigė, aišku, kad atsakovei buvo įteiktas turto arešto aktas, kuriuo atsakovė įpareigota saugoti areštuotas ieškovės transporto priemones, ji reikalavo atlygio už saugojimą, prašė jį išieškoti iš bendrovės „Agvita“ teismo sprendimų vykdymo procese, dėl laisvų vietų stygiaus aikštelėje reikalavo areštuotas transporto priemones atsiimti. Be to, vykdomojoje byloje esančiame 2003 m. lapkričio 17 d. turto arešto akto nuoraše (vykdomosios bylos Nr.11-4035/2002 (b.l.49)) yra antstolės G. Pociuvienės prierašas, reikalaujantis negrąžinti skolininkui areštuotų transporto priemonių be atskiro pranešimo. Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėms, apeliantės AB „Autuva“ argumentai apie turto arešto aktų ydingumą ir pasaugos paslaugų neteikimą, kuriais ji neigia buvusi areštuoto turto saugotoju, pripažintini nepagrįstais, todėl atmestini, nes įvertinus ir kvalifikavus teisinius santykius, susiklosčiusius po turto arešto, ieškovės ir atsakovės santykių dėl atsakovės aikštelėje buvusių ieškovės transporto priemonių iki jų arešto pobūdis tampa teisiškai nereikšmingas. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad areštuotas ieškovei priklausančias ginčo transporto priemones antstolė paliko pas atsakovę, kuriai buvo įteiktas turto arešto aktas, įpareigojantis šį turtą saugoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagal CK 6.845 straipsnio 1 ir 2 dalis pagrįstai pripažino atsakovės atsakomybę už paskirto saugoti vilkiko praradimą, kurio aplinkybės byloje nenustatytos, nes atsakovė nenurodė kokiu būdu transporto priemonė iš aikštelės dingo. Duomenų, kad paliktas atsakovei saugoti vilkikas buvo teisėtai perduotas antstolei ar skolininkės UAB „Agvita“ bankroto administratoriui, ar šios įmonės kreditoriui, byloje nėra.

Dėl nuostolių dydžio

Pagal CK 6.846 straipsnio 1 dalį saugotojas privalo atlyginti visus nuostolius, susijusius su daikto praradimu, trūkumu ar sugedimu. Jeigu pasaugos santykiai buvo neatlygintiniai, už prarastą daiktą saugotojas atsako daikto verte (CK 6.846 str. 2 d. 1 p.). Reikalavimui atlyginti nuostolius, susijusius su transporto priemonės praradimu, ir šių nuostolių dydžiui pagrįsti ieškovė rėmėsi 2004 m. rugpjūčio 3 d. transporto priemonių vertinimo ataskaitoje nustatyta prarasto vilkiko 22 550 Lt verte (b.l.13-17). Turto vertintojų nustatyta vilkiko verte pirmosios instancijos teismas nesivadovavo, o priteistą 3 000 Lt nuostolių dydį grindė antrosioms varžytynėms antstolės nustatyta vilkiko pardavimo kaina. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokį pirmosios instancijos teismo nustatytą patirtų nuostolių dydžio vertinimą laiko teisingu ir šią išvadą grindžia tokiais motyvais. Atlikdamas transporto priemonės vertinimą, vertintojas rėmėsi tik vertinimo užsakovo ieškovės pateikta informacija, už kurios klaidingumą nelaikė savęs atsakingu, transporto priemonės tikrąją (nustatytą) ridą, išorinę išvaizdą ir išlaikymą tvarkingu nustatė neapžiūrėjęs transporto priemonės, o tik pagal ieškovės pateiktą informaciją, kuri nėra paremta jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovės užsakymu vertinimas atliktas 2004 m. rugpjūčio 3 d., kuriuo nustatyta vilkiko koreguota 22 550 Lt vidutinė rinkos vertė 2003 m. vasario mėnesiui. Tačiau nustatant vilkiko vertę nebuvo įvertinta aplinkybė, kad vertinamas atsakovei perduotas saugoti turtas buvo areštuotas ir priverstinai parduodamas iš varžytynių. Ši aplinkybė neišsaugoto turto vertei nustatyti yra svarbi, nes turto saugotojo atsakomybę už neišsaugotą turtą ieškovė iš esmės kildina ne iš tarp bylos šalių susiklosčiusių pasaugos santykių, o iš vėlesnės atsakovei kilusios antstolės perduoto saugoti turto saugotojo pareigos išsaugoti perduotą turtą neįvykdymo. 2004 m. kovo 3 d. turto arešto akte ginčo vilkikas įvertintas 5 000 Lt, tokiam antstolės atliktam turto įkainojimui nei skolininkė UAB „Agvita“, nei išieškotojai neprieštaravo, turto vertei nustatyti ekspertizės skirti neprašė (CPK 681 str.), pirmosiose ir antrosiose varžytynėse parduodamo vilkiko pradinė kaina nustatyta laikantis CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita yra patikimesnis, nei antstolės atliktas turto įkainavimas, įrodymas, patvirtinantis ieškovės nuostolius, susijusius su prarastu vilkiku. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius prarasto turto vertę liudijančius įrodymus, įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl keisti sprendimą ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos sudaro 13,40 Lt (b.l.116), kurios priteistinos iš atsakovės (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Autuva“ 13,40 Lt (trylika litų 40 ct) su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme susijusias išlaidas valstybei.