Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-17 nutarties, kuria buvo netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto S. K. 2012-01-26 nutarimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. skirti 200 Lt baudą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje S. M. nubaustas 200 Lt bauda už tai, kad jis 2012-01-08 10.15 val. Stepono Batoro – Pergalės gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis be laisvų rankų įrangos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 punkto reikalavimus ir padarydamas ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 124¹ str. 2 d. atsako tas, kas nesilaikė draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Kelių eismo taisyklių 21 p. nustatytas draudimas motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog S. M. 2012-01-08 10.15 val. Stepono Batoro – Pergalės gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi mobiliojo ryšio telefonu rankomis be laisvų rankų įrangos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 21 punkto reikalavimus ir padarydamas ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Policijos pareigūnas D. M. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2012-01-08 apie 10.10-10.15 val. patruliuodami kartu su kolega važiavo Pergalės gatve bei įsuko į S. Batoro gatvę. Tuo pat metu jie pastebėjo priešpriešais važiavusį automobilį „VW Passat“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas kairę ranką laikė prie ausies. Pamatęs policijos pareigūnus, vairuotojas išsigando bei leido ranką žemyn. Tuo metu policijos pareigūnai pastebėjo jo rankoje mobilųjį telefoną. Atstumas tuo metu tarp automobilių buvo apie 2 metrus, automobilių važiavimo greitis buvo 20-30 km/h (b. l. 38). Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. M. nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, taip pat paaiškino, kad automobilio „VW Passat“ vairuotojas tikrai laikė telefoną prie ausies, policijos pareigūnai tiksliai matė telefoną. D. M. paaiškino, kad jei nėra tvirtai įsitikinęs, administracinio teisės pažeidimo protokolo nerašo, žmonių nestabdo. Kai policijos pareigūnai apžiūrėjo telefone skambučius, buvo praėję maždaug 10 minučių po paskutinio skambučio. Kol policijos pareigūnai pasivijo automobilį „VW Passat“, praėjo pusantros minutės, kol priėjo, pasišnekėjo, praėjo 1-2 minutės, kol buvo surašytas protokolas, kol buvo patikrinti asmens pažeidimai, kol buvo surašytas administracinis nurodymas, praėjo 10 minučių, jei ne daugiau (b. l. 53-54). Kartu su D. M. patruliavęs policijos pareigūnas L. B. tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes kaip ir D. M. (b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad policijos pareigūnų dėstomos įvykio aplinkybės tyrimo metu ir per bylos nagrinėjimą teisme buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnų parodymai paneigia S. M. versiją, kad jis nurodomu laiku vairuodamas automobilį mobiliuoju telefonu nesinaudojo rankų pagalba.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. M. teismui pateiktas NVO Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos pranešimas dėl S. M. naudojamo telefono numerio (b. l. 12) ir šio numerio UAB „Bitė“ pateikta telefoninių pokalbių išklotinė (išeinančių skambučių) (b. l. 14-19), UAB „Omnitel“ ir UAB „Tele 2“ pranešimai dėl S. M. vardu sudarytų galiojančių abonentinių sutarčių (b. l. 20, 21) nepaneigia S. M. kaltės dėl KET 21 p. reikalavimų nesilaikymo ir ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo. Tirdamas pateiktų rašytinių įrodymų turinį, Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas neginčijamai nustatė, kad teismui pateiktoje telefoninių pokalbių išklotinėje yra užfiksuota, kad įvykio dieną, t. y. 2012-01-08, 10:00:28 iš S. M. naudojamo telefono numerio buvo užfiksuotas skambutis, kuris truko 13 sekundžių (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šis užfiksuotas pokalbio laikas atitinka pažeidimo padarymo laiką – apie 10.10 val., atsižvelgiant į tai, kad nuo administracinio teisės pažeidimo fakto nustatymo iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo galėjo praeiti trumpas laiko tarpas, be to, tai, jog pažeidimo padarymo laikas galėjo būti užfiksuotas skirtingais laiko fiksavimo prietaisais, tarp kurių rodmenų galėjo būti tam tikrų neatitikimų, dėl kurių 5-10 min dydžio paklaida yra galima.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad S. M. pažeidimas yra visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-17 nutartį palikti nepakeistą ir S. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.