Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. U. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-199-199/2014 dėl prievolės pripažinimo asmenine, atsakovas D. U., tretieji asmenys – D. Ž., antstolė G. A., N. C., Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, apie posėdį jam panešta tinkamai per EPP sistemą.

Tretieji asmenys D. Ž., antstolė G. A., N. C., Valstybinė mokesčių inspekcijos prie FM atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, apie posėdį jiems panešta tinkamai per EPP sistemą ir teismo šaukimais.

Kadangi pareiškėjai, atsakovui ir tretiesiems asmenims apie posėdį pranešta tinkamai, prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėtinas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 2014-04-28 Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovės I. U. ieškinio reikalavimą – prievolę D. Ž. pagal 2012-03-04 paprastąjį neprotestuotiną vekselį pripažinti asmenine D. U. prievole, atmetė. 2014-11-06 Kauno apygardos teismas šį sprendimą paliko nepakeistą.

Asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pateikti per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį teikiantis asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Pareiškėja nurodė, jog 2016-11-28 gavo iš Kauno apylinkės teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje dėl fizinio asmens D. U. bankroto bylos iškėlimo ir D. Ž. atsiliepime perskaitė apie naują esminę aplinkybę. Kadangi dėl proceso atnaujinimo pareiškėja kreipėsi 2017-02-27, konstatuotina, jog terminas prašymui paduoti nepraleistas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).

Pareiškėja prašymą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tuo atveju, jei prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš anksčiau nutartyje įvardytų 4 naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, tokios aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Pareiškėja naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe laiko fizinio asmens bankroto byloje kreditoriaus D. Ž. atsiliepime nurodytą aplinkybę, kad iš jo pagal 2012-03-04 vekselį gautais pinigais skolininkas D. U. sumokėjo UAB „Capsa“ kaip žalos atlyginimą, siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės, o byloje dėl prievolės pripažinimo asmenine teismas nustatė, kad šie pinigai buvo panaudoti šeimos verslui, t. y. įnešti į UAB „Interlita“ banko sąskaitą apyvartinėms lėšoms.

Teismas konstatuoja, jog minėta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios esminės faktinės aplinkybės požymių. Teismas pažymi, jog nagrinėjant reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria, atsakovas D. U. nurodė, kad 57 500 Lt, gauti pagal vekselį, buvo įnešti į UAB „Interlita“ banko sąskaitą kaip apyvartinės lėšos. Tai patvirtino išrašai iš banko sąskaitos. Kreditorius D. Ž. šioje byloje taip pat paaiškino, jog pinigai D. U. buvo skolinami pagal kelis vekselius. Anksčiau D. U. jis buvo paskolinęs 53 000 Lt dėl baudžiamosios bylos, tačiau šią skolą jis jam grąžino.

Taigi, vien tai, kad kreditorius savo atsiliepime nurodė savo nuomonę, jog iš 57 500 Lt gautų pagal 2012-03-04 vekselį buvo atlyginta žala D. U. baudžiamojoje byloje, teismas neturi jokio pagrindo laikyti naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe.

Kreditoriaus paaiškinimai ir nuomonė negali būti traktuojami kaip įrodymais patvirtinti faktiniai duomenys. Pareiškėja jokių įrodymų, patvirtinančių šį kreditoriaus teiginį, byloje nepateikė, todėl teismas remiasi paties D. U. paaiškinimais, kuriais jis patvirtino, jog pinigus pagal šį vekselį jis panaudojo įmonės „Interlita“ apyvartinėms lėšoms padidinti. Pažymėtina, jog ir nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, D. U. šių savo paaiškinimų nepaneigė. Kadangi kreditoriaus atsiliepimas savo įrodomąja galia nepaneigia byloje esančių įrodymų – paties skolininko D. U. paaiškinimų, išrašų iš banko sąskaitos, todėl nenustačius naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių požymių, procesą atnaujinti atsisakytina.

2017-06-19 pareiškėja, atsakovas ir trečiasis asmuo D. Ž. teismui pateikė pasirašytą taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir bylą nutraukti.

Bylos nagrinėjimas atnaujinamas nuo teismo nutarties atnaujinti procesą priėmimo, taigi nuo to momento šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, tačiau šioje byloje teismas atsisako atnaujinti procesą. Taigi, šiuo atveju teismas negali tvirtinti taikos sutarties, nes byloje galioja įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo byla išspręsta iš esmės (LAT metodikos „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse byloje aktualūs klausimai“ 5.3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, prašymą patvirtinti taikos sutartį šioje byloje atsisakytina priimti. Šalims išaiškintina, jog taikos sutartis taip pat gali būti sudaroma vykdymo procese arba CK LII skyriaus nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą.

Atsisakyti priimti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.