Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2020-04-23 · Administracinė byla Nr. I1-3089-289/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
I1-3089-289/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00185-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Virginijus Stankevičius (pirm.)
Pareiškėjas
J. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3089-289/2020Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00185-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Z. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. vasario 10 d. buvo gautas pareiškėjo J. Z. skundas (b. l. 1-2), kuriame prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos.

Pareiškėjas J. Z. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 30, 32-33). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo (b. l. 5).

Šalies argumentai

Savo skunde (b. l. 1-2) pareiškėjas nurodė, kad jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. 2020 m. sausio 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kameroje Nr. 64 buvo atliekama krata, kurios metu jis buvo išvestas pasivaikščioti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelį. Į kiemelį jis buvo išvestas pilnai neapsirengęs rūbų, batų. Lauke jam teko išbūti apie 2 val. ir 10 min. Per tą laiką jis lauke labai sušalo, todėl sugrįžęs į kamerą pasijuto blogai, jam skaudėjo galvą, ėmė sloguoti, atsirado kitų sveikatos problemų. Dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, orumo pažeminimą, sveikatos problemas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą ir prašo už kalinimo laikotarpį priteisti 500 Eur.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 30). Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant atstovui (b. l. 27).

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime į skundą (b. l. 25-27) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2020-01-29 nuo 8.30 val. iki 11.15 val. buvo atliekamos kratos, kuriose dalyvavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos Prevencinės grupės pareigūnai. Kratos metu buvo vadovaujamasi Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta instrukcija, t. y. gyvenamųjų kamerų kratų metu suimtieji ir nuteistieji buvo nuvesti į pasivaikščiojimų kiemelius. Gyvenamojoje kameroje Nr. 64 buvę suimtieji į pasivaikščiojimų kiemelius buvo išvesti 9.36 min. ir į gyvenamąją kamerą Nr. 64 iš pasivaikščiojimų kiemelių buvo grąžinti 11.04 val. Nurodė, kad tiek vykdant kasdienius pasivaikščiojimus, tiek į kiemelius išvedus kratos metu, suimtuosius bei nuteistuosius nuolat stebi pareigūnai, todėl kalinami asmenys visada turi galimybę reikšti prašymus, tačiau tokių prašymų nei vienas pasivaikščiojimų kiemeliuose buvęs asmuo neišsakė. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo J. Z. skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų, susijusių su netinkamomis pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose sąlygomis, netinkamai atlikta krata, netinkamu pareigūnų elgesiu kratos metu.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais; to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Pareiškėjas teigia, kad 2020 m. sausio 29 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus apgyvendinimo kameroje Nr. 64 buvo atliekama krata, kurios metu jis buvo išvestas pasivaikščioti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasivaikščiojimo kiemelį pilnai neapsirengęs rūbų, batų, per lauke praleistą laiką jis labai sušalo, todėl sugrįžęs į kamerą pasijuto blogai, jam skaudėjo galvą, ėmė sloguoti, atsirado kitų sveikatos problemų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išsakytais argumentais. Savo atsiliepime atsakovas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2020-01-29 kratos metu buvo vadovaujamasi Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta instrukcija, t. y. gyvenamųjų kamerų kratų metu suimtieji ir nuteistieji buvo nuvesti į pasivaikščiojimų kiemelius. Gyvenamojoje kameroje Nr. 64 buvę suimtieji į pasivaikščiojimų kiemelius buvo išvesti 9.36 min. ir į gyvenamąją kamerą Nr. 64 iš pasivaikščiojimų kiemelių buvo grąžinti 11.04 val. Nurodė, kad tiek vykdant kasdienius pasivaikščiojimus, tiek į kiemelius išvedus kratos metu, suimtuosius bei nuteistuosius nuolat stebi pareigūnai, todėl kalinami asmenys visada turi galimybę reikšti prašymus, tačiau tokių prašymų nei vienas pasivaikščiojimų kiemeliuose buvęs asmuo neišsakė.

Atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnų I. B., O. A., R. U. paaiškinimų matyti, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 64 buvę suimtieji į pasivaikščiojimų kiemelius buvo išvesti 9.36 min. ir į gyvenamąją kamerą Nr. 64 iš pasivaikščiojimų kiemelių buvo grąžinti 11.04 val. Priešatliekant kratą gyvenamojoje kameroje Nr. 64, kameroje buvę suimtieji buvo informuoti, kad gyvenamojoje kameroje bus atliekama krata ir kratos metu suimtieji bus išvesti š pasivaikščiojimų kiemelius. Gyvenamojoje kameroje Nr. 64 buvę suimtieji turėjo galimybę apsirengti ir tinkamai pasiruošti išeiti į pasivaikščiojimų kiemelius (b. l. 11, 14, 15). Kratos metu dalyvavę Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai A. V. ir Reda jankauskienė nurodė, kad pasivaikščiojimų kiemelyje Nr. 6 buvę suimtieji iš gyvenamosios kameros Nr. 64 nusiskundymų dėl prastų oro sąlygų ir buvimo laiko pasivaikščiojimų kiemeliuose nepareiškė, taip pat grįžti į gyvenamąją kamerą Nr. 64 nesiprašė (b. l. 16, 17).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateikto Suimtųjų (nuteistųjų) išvedimo į pasivaikščiojimų kiemelius apskaitos žurnalo matyti, kad 2020 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 64 buvusių asmenų uždarymo į pasivaikščiojimo kiemelius laikas 9.36 val., išleidimo iš pasivaikščiojimo kiemelių laikas 11.04 val. Niekas iš kameroje Nr. 64 buvusių keturių asmenų jokių pastabų nepareiškė (b. l. 12-13).

Susipažinus su pareiškėjo J. Z. asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2018/2907 (b. l. 19-24) įrašais, darytina išvada, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu nagrinėjamu laikotarpiu nuo (2020-01-29 iki 2018-02-03) asmens sveikatos istorijoje nėra įrašų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjui būtų buvusios diagnozuotos kokios nors sunkios ligos, susijusios su pareiškėjo buvimu Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia abstrakčiais teiginiais, jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais padarytą neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų nenustatyta, bei nesant būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius