Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, neįrodžius kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyneriems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, nustatant būti reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 00.00 val. iki 00.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba ilgalaike psichologine socialine reabilitacijos programa, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Taip pat šiuo nuosprendžiu S. A. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau dėl jos apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendžio pateikė tik nuteistasis A. Š., kuris neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų. Taip pat nuteistasis neginčija ir jam paskirtos 30 parų arešto bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 9 mėnesiams, tik prašo pakeisti nuosprendžiu nustatytą pareigą paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 00.00 val. iki 00.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba ilgalaike psichologine socialine reabilitacijos programa. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nekvestionuojamose nuosprendžio dalyse, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Nuteistajam paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo atidėtas vadovaujantis BK 75 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Teismas asmeniui gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui (BK 75 straipsnio 7 dalis).

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą pirmosios instancijos teismas nusprendė intensyvios priežiūros A. Š. neskirti, tačiau įpareigojo jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei nuo 00.00 val. iki 00.00 val. būti reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu arba ilgalaike psichologine socialine reabilitacijos programa. Pareiga ar baudžiamojo poveikio priemonė – būti nustatytoje vietoje nustatytu metu – BK nenumatyta. Tačiau, kaip matyti iš ankstesnėje pastaripoje aptarto teisinio reglamentavimo, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 7 dalimi, teismas turi teisę paskirti ir kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, jei, jo nuomone, tai turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareigą A. Š. nuo 00.00 val. iki 00.00 val. būti nurodytame reabilitacijos centre, nuorodos į BK 75 straipsnio 7 dalį nepateikė. Taip pat žemesnės instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl, jo manymu, būtent tokia pareiga yra tikslinga, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Vis tik, šie nustatyti trūkumai nėra esminiai, t. y. tokie, dėl kurių būtų reikšmingai pažeistos nuteistojo teisės ar priimtas neteisingas teismo sprendimas šioje dalyje.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pareiga A. Š. buvo paskirta pagrįstai, ji yra tikslinga, galinti užtikrinti reikiamą poveikį, padėti sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei keisti požiūrį į savo veiksmus, keisti pasirinktą gyvenimo būdą, kuris šiuo atveju ir lemia jo nusikalstamą elgesį. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas yra daugybę kartų teistas už vagystes, jas vykdo siekdamas patenkinti poreikį gauti lėšų priklausomybių ligos sukeltoms pasekmėms patenkinti – A. Š. turi psichikos elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo, jam konstatuotas priklausomybės sindromas narkotinėms medžiagoms. Taigi neabejotina, kad nuteistojo nuolatinis buvimas vietoje, kurioje teikiamos reabilitacijos paslaugos nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomiems asmenims, šiuo atveju gali reikšmingai prisidėti prie jo rizikos pakartotinai nusikalsti ateityje mažinimo bei, atitinkamai bendrųjų bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje įgyvendinimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pats A. Š. akcentavo tai, kad šiuo metu gydosi nuo turimos priklausomybės, prašė neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, nes nori baigti reabilitacijos programą. Tai, kad nuteistasis savo paties iniciatyva atvyko į reabilitacijos centrą (duomenys neskelbtini), kur dalyvauja reabilitacijos programoje, kurios pabaiga tik 2026 m. rugpjūčio 6 d., patvirtina ir į bylą pateikta šio reabilitacijos centro pažyma (3 t., b. l. 101-102).

9. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo turinio, prašymą pakeisti aptariamą apylinkės teismo nustatytą pareigą nuteistasis argumentuoja tuo, jog arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu negalės būti reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), nes jo motina turi rimtų sveikatos problemų, dėl kurių turėjo grįžti gyventi pas tėvus. Tačiau nuteistasis taip ir nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie įrodytų jo teiginius apie prastą motinos sveikatos būklę, slaugos jai poreikį bei, kad motina gali pasirūpinti tik jis vienas. Taigi, spręsti, jog A. Š. dėl objektyvių priežasčių neturės galimybės tinkamai vykdyti šią teismo nustatytą pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir keisti nuosprendį kvestionuojamoje jo dalyje nėra jokio pagrindo.

10. Kartu pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 29 straipsnyje numatyta, jog probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo ar papildomų sąlygų nustatymo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Probacijos tarnybos teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis arba paskirti papildomas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytas pareigas arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, jei nuteistasis iš tiesų dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų ar kokių kitų objektyvių priežasčių negalės vykdyti nuosprendžiu paskirtos pareigos nuo 00.00 val. iki 00.00 val. būti reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini), klausimas dėl jos pakeitimo galės būti įspręstas ir bausmės vykdymo atidėjimo metu.

11. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 3 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. APD-2025-09568, kurioje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. Š., sudaro 41,67 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

14. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad apeliaciniame procese, gynėjas buvo paskirtas ne nuteistojo, o valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę.

15. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Š. niekur nedirba. Taip pat byloje nėra jokių aktualių duomenų apie jo turimą turtą. Byloje esantis administracinio nusižengimo registro išrašas patvirtina ir tai, kad nuteistasis baudų, kurių bendra suma sudaro 6 400 Eur, nėra apmokėjęs. Esant nurodytoms aplinkybėms, leidžiančioms spręsti, kad A. Š. turtinė padėtis yra prasta, taip pat įvertinus jo turimus įsiskolinimus dėl nesumokėtų baudų, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų bei būtų netikslingas, kadangi tikėtina, jog priverstinis išieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai ar būtų apskritai neįmanomas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. Š. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.