- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-821-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05749-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- S. A., A. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams S. A., A. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, tretysis asmuo Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarė V. T..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė V. D. 2010-09-01 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 10-11, 116-117), kurį patikslinusi prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės motina M. G. priėmė tėvo J. L. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti; juridinis faktas nustatytinas, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į J. L. priklausiusį turtą; 2) pratęsti pareiškėjai V. D. terminą mirusios motinos M. G. vardu priimti J. L.. mirusio 2007-06-07, palikimą; 3) panaikinti dalį 2009-08-04 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį atsakovė A. L. paveldėjo ¼ dalį, o S. A. paveldėjo ¾ dalis J. J. L. turto; 4) pripažinti V. D. nuosavybės teisę į ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) 5) priteisti iš atsakovių solidariai 18 000 Lt sumą kaip kompensaciją už parduoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį; 6) priteisti iš atsakovių visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2007-06-07 mirė ieškovės senelis J. L.. Po jo mirties liko šis paveldėtinas turtas – ½ dalis buto ir rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 63,50 kv. m, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas - 0,0600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2009-08-04 pagal paveldėjimo teisės liudijimą šį turtą paveldėjo J. L. sutuoktinė A. L. ir duktė S. A.. Pati ieškovė senelio mirties dieną dar buvo nepilnametė, tačiau iki senelio mirties bei po jo mirties kartu su motina gyveno J. L. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės motina M. G. šį butą tvarkė ir prižiūrėjo. Po ieškovės motinos mirties atsakovėms pardavus butą, ieškovei buvo nurodyta iš jo išsikelti. Tada ieškovė ir sužinojusi, kad atsakovės paveldėjo visą senelio palikimą. Pažymi, kad po senelio mirties ieškovė gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, atliko remonto darbus, mokėjo mokesčius. Šia aplinkybę patvirtina rašytiniai įrodymai - mokėjimai už butą, remonto darbus, lango keitimą bei gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma. Atsakovės pasielgė nesąžiningai, nenurodė notarui vienos teisėtos paveldėtojos - ieškovės motinos M. G..
Atsiliepimas
Atsakovė A. L. atsiliepimu (b.l. 80-84, 126-129) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jos sutuoktinis J. L. mirė 2007-06-07. Atsakovė A. L. 2007-08-24 kreipėsi į Vilniaus m. 5-ąjį notarų biurą, kad būtų pradėta turto paveldėjimo byla. Notarei buvo pranešita, kad su mirusiu sutuoktiniu J. L. atsakovė turėjo dvi dukras – S. A. ir M. G.. Notarė ne vieną kartą siuntė dukteriai M. G. pranešimus apie pradėtą paveldėjimo bylą ir jos galimybę pareikšti sutikimą priimti palikimą po tėvo mirties, bet duktė nesikreipė su minėtu pareiškimu į notarų biurą ir tokiu būdu palikimo nepriėmė. Ieškovės nurodytą aplinkybę nurodo, kad po senelio 2007-06-07 mirties ši gyveno bute (duomenys neskelbtini), paneigia 2007-07-09 Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios rūpybos V. D. nustatymo Nr. 40-654, kuris nurodo, kad ieškovės gyvenamoji vieta nuo 2007-05-22 yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės pareiškimas, kad ji gyveno, prižiūrėjo, atliko remonto darbus bute (duomenys neskelbtini), yra melagingas ir klaidinantis. M. G. buvo bedarbė, vartojo alkoholį ir faktiškai buvo išlaikoma iš atsakovės pensijos. Už minėto buto komunalines paslaugas visada mokėdavau atsakovė A. L.. M. G. niekada nėra mokėjusi už buto komunalines paslaugas.
Atsakovė S. A. atsiliepimu (b.l. 57-61, 131-135) prašė ieškinį atmesti ir taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog ieškovės teiginiai, kad jos motina M. G. po senelio mirties butą tvarkė ir prižiūrėjo, neatitinka tikrovės. Atsakovė S. A. sesuo M. G. buvo bedarbė, vartojo alkoholį ir faktiškai buvo išlaikoma atsakovės motinos. Bute nakvojo retkarčiais, buto nei tvarkė, nei prižiūrėjo. Sesuo nesirūpino ir savo dukra, ieškove V. D.. 2007-07-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios rūpybos V. D. nustatymo Nr. 40-654 patvirtina, kad likusiai be tėvų rūpybos ieškovei rūpintoju skiriamas pašalinis asmuo N. L.. Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas M. G. esant gyvai. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. rugpjūčio mėnesį, o sesuo mirė 2009-11-20. Sesuo puikiai žinojo, kad butas parduodamas, nes lankėsi žmonės, norintys įsigyti butą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pati ieškovė nesirūpino ir neprižiūrėjo savo motinos M. G., šiai prieš mirtį patekus į ligoninę, jos nelaidojo. M. G. slaugė, pirko jai vaistus bei slaugos priemonės abi atsakovės, ji savo lėšomis ir palaidojo seserį. Išrašai iš atsiskaitymo knygutės patvirtina , kad ieškovė sumokėjo už komunalines paslaugas, suteiktas bute (duomenys neskelbtini), tačiau nepatvirtina, kad ieškovė naudojosi butu ir jį prižiūrėjo per trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovės pateiktą patirtų išlaidų buto remontui sąmatą 10 449,55 Lt sumai vertina kritiškai, nes ši, būdama nepilnamete niekur nedirbanti, nesugebėtų sumokėti tokios didelės pinigų sumos. Pažymi, kad pardavus turtą, atsakovė pervedė į ieškovės vardu atidarytą banko sąskaitą 2000 Lt.
Tretysis asmuo Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarė V. T. atsiliepimu (b.l. 54-55) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog teisinių prielaidų naikinti 2009-08-04 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nėra. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas laikantis įstatymo nuostatų, palikėjo sutuoktinė A. L. dėl liudijimo išdavimo kreipėsi 2007-08-24, t.y. nepraėjus 3 mėnesių terminui. Palikėjo duktė S. A. pareiškimą apie palikimo priėmimą parašė 2009-06-09. Jos pareiškimas buvo priimtas, kadangi vienintelė palikimą priėmusi įpėdinė A. L. parašė sutikimą. Antroji palikėjo duktė M. G. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Duomenų, jog pastaroji priėmė palikimą pradėjusį jį faktiškai valdyti, notarė neturėjo. Todėl paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas dviems įpėdinėms. Ieškovė, būdama antros eilės įpėdinė, pati į palikimą pretenduoti negalėjo, nes paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dieną - 2009-08-20 jos motina M. G. buvo gyva.
Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismas 2011-02-02 nutartimi (b.l. 107-108) perdavė šią bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2011-07-04 sprendimu (b.l. 191-193) ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad 2007-06-07 mirusio J. L. turtą paveldėjo jo sutuoktinė A. L. ir dukra S. A.. Ieškovė V. D. - J. L. vaikaitė, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. mirties jo dukra M. G., mirusi 2009-11-20 paveldėjo turtą pradėdama turtą faktiškai valdyti. Teismas ieškinį atmetė, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad M. G. savo tėvo palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti turtą, t.y. kad ji elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Ieškovė nepateikė ir įrodymų, kad ji pati po M. G. mirties priėmė savo motinos M. G. palikimą. Ieškovės motinos M. G. neįgyvendinta teisė priimti tėvo palikimą negali pereiti ieškovei, nes praleistas terminas pačiai ieškovei po motinos mirties priimti palikimą. Atsakovės pateikė įrodymus, kad mokesčius už butą po J. L. mirties, mokėjo jo sutuoktinė A. L.. Liudytojai A. Z., A. B., Č. S. nurodė, kad M. G. bute (duomenys neskelbtini), negyveno. Teismas padarė išvadą, jog prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas nesukels ieškovės nurodytų teisinių padarinių, reikalavimas yra teisiškai nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė V. D. apeliaciniu skundu (b.l. 196) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Nurodo, jog jos motina M. G. jai priklausančios palikimo dalies atsisakiusi nebuvo ir priėmė palikimą faktiškai jį pradėdama valdyti. Nors ieškovė motina buvo bedarbė, vartojo alkoholį, tačiau gyveno seneliui priklausančiame bute, tvarkė šį butą, palaikė tinkamos būklės. Ieškovė, siekdama patvirtinti šias aplinkybes, prašė teismo apklausti liudytoją N. L., tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino. Minėta liudytoja žino ir galėjo patvirtinti, kokiu daiktus po senelio mirties priėmė M. G., pradėdama juos faktiškai valdyti. Kiti įpėdiniai (atsakovės) pasinaudojo proga, jog ieškovės motina M. G. buvo neišprususi, menko išsilavinimo, asociali ir kreipėsi į notarą, kad paveldėtų visą senelio turtą, apeinat M. G., kuri nebuvo atsisakiusi jai priklausančios paveldėjimo dalies. Atsakovės teigė, jog butas priklauso ir ieškovei, jog jis bus perleistas ieškovės nuosavybėn, todėl nurodė ieškovei mokėti mokesčius už buto priežiūrą. Ieškovė už butą mokėjo mokesčius ir pati savo lėšomis atliko remontą. Tačiau vėliau atsakovės informavo, jog butas yra parduotas.
Atsiliepimas
Atsakovės A. L. ir S. A. atsiliepimais (b.l. 207-208, 209-210) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog M. G. per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. laikotarpiu nuo 2007-06-07 iki 2007-09-07 neatliko aktyvių veiksmų, išreiškiančių jos valią palikimui priimti. Ieškovės teiginiai, jog motina tvarkė ir rūpinosi butu, neatitinka tikrovės. Ieškovės motina buvo bedarbė, vartojo alkoholį, bute nakvodavo tik retkarčiais. Šias aplinkybes patvirtino namo kaimynai. N. L. yra buvusi ieškovės globėja ir šališkai sprendžia apie ieškovės turtinius klausimus. Ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog mokėjo buto komunalinius mokesčius. Bylos duomenys patvirtina tik tai, kad už komunalines paslaugas mokėjimai buvo vykdomi nuo 2009 metų, t.y. praėjus 2 metams nuo palikimo atsiradimo dienos. Išrašai iš atsiskaitymo knygelės patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2009-09-01 už komunalines paslaugas mokėjo ieškovė. Bylos duomenys nepatvirtina, jog M. G. laikotarpiu nuo 2007-06-07 iki 2007-09-07 rūpinosi paveldėtu turtu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, tinkamai taikė įrodinėjimo institutą ir pagrįstai pripažino, kad teisinių prielaidų ieškiniui patenkinti nėra. Apeliacinio skundo argumentai (CPK 320 str. 1 d.) kitokio nagrinėjamos situacijos vertinimo nesuponuoja, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje nustatyta, kad 2007-06-07 mirė J. L., turėjęs du vaikus – apeliantės motiną M. G. ir atsakovę S. A., todėl kiekvienam iš jo vaikų bei pergyvenusiai sutuoktinei A. L. atsirado teisė paveldėti jo turto dalį (CK 5.11 str., 1 d. 1 p., 5.13 str.). Po J. L. mirties liko turtas – ½ dalis buto ir rūsio (duomenys neskelbtini), ir ½ sodų paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Palikimą, 2007-11-09 pateikdama notarų biurui atitinkamą pareiškimą, priėmė atsakovė A. L., gyvenusi šiame bute (b.l. 65-66), vėliau tą padarė ir antroji paveldėtoja, atsakovė S. A., kurioms į paveldėtiną turtą 2009-08-04 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (b.l. 12-13).
Apeliantė, ginčydama minėto paveldėjimo liudijimo dalį, tvirtino, kad jos motina M. G. taip pat priėmė palikimą faktiniu paveldėto turto valdymu ir juo rūpindamasi kaip savu turtu. Tokią paveldėjimo formą įstatymas numato, o CK 5.51 str. yra nurodytos sąlygos, kuomet įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą šiuo būdu, t.y. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir juo rūpintis. Taigi palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog M. G. jokių aktyvių veiksmų, neabejotinai patvirtinančių jos siekį realizuoti savo teisę į tėvo palikimą - perimti tėvui priklausiusį turtą, jį valdyti kaip savo, laikant save turto (ar jo dalies) savininke, neatliko. Ar tokie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto (turto perėmimas ir disponavimas juo kaip nuosavu daiktu) ir veiksmų pobūdžio (įpėdinis tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Tik abiejų šių aplinkybių sutaptis reiškia, jog faktinis palikimo priėmimas įvyko, t.y. įpėdinis atliko veiksmus, kuriais parodo, jog siekė įgyti palikėjo turtą būtent nuosavybės teise.
Nors apeliantė su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, apeliuodama į jos motinos faktinę gyvenamąją vietą ginčo bute, teisėjų kolegija šių skundo argumentų pagrįstais nepripažįsta. Byloje šalimis ar liudytojais apklausti asmenys (kaimynai, buvęs M. G. sugyventinis) nurodė, kad M. G. tiek iki tėvo mirties, tiek ir po to tik epozodiškai šiame bute gyvendavo ir niekuomet nėra prisidėjusi prie būsto išlaikymo kaštų ar komunalinių mokesčių apmokėjimo, ar prie šio būsto fizinės būklės išlaikymo, kurių nors remonto darbų. Vertinant minėtų asmenų paaiškinimų turinį bei patikimumą, kolegija atsižvelgia ir į rašytinius bylos įrodymus – sąskaitas iš atsiskaitymą už butą knygelės (b.l. 70-78, 85-86,138-140), patvirtinančias A. L. atsiliepime išdėstytus teiginius, kad kiek pajėgdama būtent ji mokėjo mokesčius už butą, įskaitytinai ir po sutuoktinio mirties; kad būtent ji 2008-04-08 įsipareigojo pagal vekselį kreditoriui, finansiškai nepajėgdama sumokėti susidariusio mokesčių įsiskolinimo už butą (b.l. 67), o vėliau dėl skolos kreditoriui buvo areštuotas ir sodo sklypas; kad M. G. ne tik negyveno bute ir negalėjo rūpintis jo išlaikymu, dėl ko atsirado prielaidos jos gyvenamosios vietos deklaravimui šiame bute panaikinti (b.l. 62), bet dėl nesirūpinimo savo pačios dukterimi (apeliante V. D.) pastarajai buvo nustatyta laikinoji rūpyba kitu adresu (b.l. 64).
Visų šių bylos įrodymų visumą leidžia spręsti, kad po J. L. mirties faktiškai naudojosi paveldėtu turtu kaip savo ir jį išlaikė atsakovė A. L. (apeliantės močiutė), o ne jos motina M. G.. Priešingas aplinkybes galinčių patvirtinti įrodymų byloje nėra. Vien M. G. fizinis buvimas šioje gyvenamojoje patalpoje, nakvojimas ar net kurį laiką joje gyvenimas nėra tapatus savininko elgesiui, įvardintam CK 5.51 str., kaip sąlygai palikimui faktiniu valdymu priimti. Kolegija atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, kad M. G. mirė tik 2009-11-20 (b.l. 14), t.y. daugiau nei po dviejų metų nuo palikimo atsiradimo momento, jau po apeliantės ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kitoms paveldėtojoms, tačiau ji pati kitų asmenų paveldėjimo teisės niekuomet nekvestionavo. Tokiu atveju asmens, nerealizavusio savo teisės priimti palikimą, teisių neperima ir jo įpėdiniai, kaip, pavyzdžiui, paveldėjimo transmisijos atveju, kai įpėdinis miršta, nespėjęs išreikšti valios dėl palikimo priėmimo (CK 5.58 str.), arba paveldėjimo atstovavimo atveju, kai įpėdinis miršta iki palikimo atsiradimo t. y. miršta pirmiau už palikėją (CK 5.12 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2007). Atsisakiusiojo paveldėti asmens paveldėjimo teisė pasibaigia. Pagal CK 5.11 str. 2 d. antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo. Apeliantės skundo argumentai, kad N. G. nebuvo išreiškusi valios atsisakyti nuo savo palikimo dalies, teisiškai ydingi, nes savo pasekmėmis tiek atsisakymas nuo palikimo, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui tokį pareiškimą, tiek palikimo nepriėmimas yra visiškai tapatūs (CK 5.60 str. 2 d.), t.y. palikimo nepriėmimas laikytinas jo atsisakymu. Per įstatymo nustatytus tris mėnesius M. G. tesės paveldėti dalį tėvo turto nerealizavo, jokių aktyvių veiksmų tuo tikslu neatliko, atitinkamai tokia teisė, kaip nurodyta, neperėjo ir apeliantei, kadangi palikimą priėmė kita pirmos eilės įpėdinė bei palikėjo sutuoktinė.
Be to, prašydama ieškiniu pratęsti motinos vardu terminą palikimui priimti, ir pati apeliantė faktiškai pripažino, kad M. G. šio teisiškai reikšmingo veiksmo – išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo – neatliko nei vienu iš tuo metu įstatymo numatytų būdų. Aplinkybė, kad pati apeliantė 2009 m. kurį laiką gyveno šiame bute ir mokėjo komunalinių paslaugų mokesčius ar galimai remontavosi gyvenamąją patalpą, negali sukurti jai nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį turtą ir gali būti vertinama tik kaip būsto nuoma ar panauda, priklausomai nuo to, ar buvo reikalaujama iš jos mokėti nuomos mokestį savininkėms (atsakovėms). Būstą išlaikyti, apsimokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, priklausomai nuo konkretaus susitarimo su turto savininku, yra kiekvieno nuomininko pareiga.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tokius skundo argumentus, kad teismas neištyrė visų bylos aplinkybių ir priėmė skubotą sprendimą, nepagrįstai atsisakė iškviesti liudyti apeliantės buvusią rūpintoją N. L.. Šalys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamos į pareigą įrodinėti, nevilkinti bylos nagrinėjimo (CPK 7 str.). Tą lemia dispozityvumo bei rungimosi principai (CPK 12 str., 13 str.). Ieškinyje bei jo patikslinime nebuvo suformuluotas prašymas dėl konkrečių asmenų kvietimo liudyti (CPK 135 str. 2 d.), nors byla vedama per atstovą – advokatą. Tokio prašymo nebuvo teismui pateikta ir nei viename iš trijų vykusių parengiamųjų teismo posėdžių. Dar daugiau, 20011-05-24 įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė prašymų neturįs, o liudytojus, jeigu tokie ieškovei būtų reikalingi, ketino patys atsivesti į teismo posėdį (b.l. 174). Taigi po įrodymų ištyrimo teismo posėdyje pareikštas prašymas iškviesti rūpintoją N. L. (b.l. 189) teismo buvo išspręstas teisingai, nepažeidžiant CPK 181 str. 2 d. nuostatų.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 212), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apeliantės nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.