Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-30 · Civilinė byla Nr. 2A-3107-585/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-30
Bylos Nr.
2A-3107-585/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Vaclovas Paulikas, Asta Pikelienė
Atsakovas
L. S.
Ieškovas
M. S.
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos numeris 2A-3107-585/2015
Teisminio proceso numeris 2-68-3-00426-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14.; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Astos Pikelienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. S. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo patalpa tvarką: ieškovei skirti naudotis ginčo patalpos siena, plane pažymėta indeksu „A“, ir ginčo patalpos sienos, plane pažymėtos indeksu „C“, dalimi, esančia tarp ieškovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos durų ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos durų, o atsakovei skirti naudotis ginčo patalpos siena, plane pažymėta indeksu „B“, ginčo patalpos sienos, plane pažymėtos indeksu „C“, likusia dalimi ir ginčo patalpos siena, plane pažymėta indeksu „D“; įpareigoti atsakovę atlaisvinti ginčo patalpos sieną, plane pažymėtą indeksu „A“, tai yra patraukti daiktus – vandens kriauklę bei skalbimo mašiną.

Paaiškino, jog šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 56/100 šios patalpos dalys, atsakovei – 40/100 šios patalpos dalių. Ieškovė negali tinkamai naudotis jai priklausančia patalpų dalimi, nes atsakovė praktiškai naudojasi visa patalpa. Atsakovė savavališkai nugriovė kaminą, jo vietoje įrengė vandens kriauklę, skalbimo mašiną. Be to, ginčo patalpoje yra atsakovei priklausančios elektrinė viryklė, virtuvės spintelė, mikrobangų krosnelė. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, prašydama atlaisvinti bent vieną ginčo patalpos sieną, bet atsakovė nereaguoja į ieškovės prašymus.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog sprendimas nugriauti kaminą ir jo vietoje įrengti kriauklę, laikyti skalbimo mašiną buvo priimtas dar tuomet, kai ieškovė nuosavybės teise nevaldė buto. Toks sprendimas buvo priimtas kartu su buvusiu buto savininku. Ieškovė, jai tapus buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), savininke, žinojo, kokiomis sąlygomis yra naudojamasi bendrojo naudojimo virtuvės patalpa. Ieškovė sutiko su šiomis sąlygomis. Ieškovė ilgainiui pati nusprendė nesinaudoti bendra patalpa. Atsakovės vertinimu, vien ginčo patalpos paskirtis nulemia negalimumą nustatyti konkrečią naudojimosi ja tvarką. Ginčo patalpos plotas yra per mažas, kad būtų nustatinėjama naudojimosi šia patalpa tvarka. Be to, nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės siūlomą variantą, itin nukentėtų atsakovės interesai, nes ji netektų galimybės naudotis komunikacijomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. sprendimu patenkino ieškinį, be to, įpareigojo ieškovę savo sąskaita atlikti vandens kriauklės perkėlimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nuosavybės teise valdo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 56/100 ginčo patalpos dalis. Atsakovė nuosavybės teise valdo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 40/100 bendrojo naudojimo patalpos dalių. Teismo vertinimu, šalys aiškiai nesutaria dėl ginčo patalpos naudojimosi tvarkos. Pasak teismo, ieškovės pateiktas ginčo patalpos naudojimosi tvarkos planas patvirtina, jog jos siūlomas naudojimosi ginčo patalpa tvarkos variantas atitiktų šalių interesus, nepažeistų atsakovės teisių. Šalys per ginčo patalpą patenka į jų gyvenamąsias patalpas, nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, kiekviena šalis greta įėjimo turėtų asmeniškai naudotiną ginčo patalpos dalį. Teismas, remdamasis uždarosios akcinės bendrovės „Kripa“ 2015 m. vasario 3 d. raštu, nustatė, jog galima perkelti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus, plautuvę prie kitos sienos, nepažeidžiant statybinių instrukcijų. Ieškovė teisme pareiškė, jog ji sutinka savo lėšomis perkelti atsakovei priklausančias dujinę viryklę ir kriauklę. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, patenkino ieškinį.

Atsiliepimas

Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.

Atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę atlaisvinti ieškovei priskirtą naudotis sieną – patraukti kriauklę ir skalbimo mašiną, bet nesiaiškino ir sprendimu nenurodė, kurioje ginčo patalpos vietoje atsakovė naudosis vandens kriaukle, skalbimo mašina ir susijusiomis komunikacijomis – vandentiekiu ir kanalizacija. Skundžiamas sprendimas yra neaiškus ir nekonkretus, be to, pažeidžia atsakovės teises. Šiuo sprendimu neužtikrintos atsakovės teisės naudotis aukščiau nurodytais daiktais ir komunikacijomis;ieškovė pateikė du uždarosios akcinės bendrovės „Matikada“ parengtus planus ir nėra aišku, kuriuo planu vadovavosi pirmosios instancijos teismas;pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę savo lėšomis perkelti atsakovei priklausančią kriauklę, bet šis įpareigojimas yra abstraktus, nes nėra numatyti konkreti kriauklės perkėlimo vieta ir terminas.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą. Ieškovės atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais:

atsakovės reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir atmesti ieškinį, tai yra išlaikyti esamą konfliktinę situaciją, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir pamatiniams materialinės ir proceso teisės principams;atsakovės reikalavimas užtikrinti, kad jai būtų suteikta teisė geriausioje / patogiausioje ginčo patalpos vietoje laikyti ir naudotis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia skalbimo mašina neatitinka ieškovės, kaip bendraturtės, interesų;atsakovės argumentai dėl skundžiamu sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos neaiškumo yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Ieškovė pareikštu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo žodinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinį skundą. Civilinio proceso kodekso 322 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir be žodinio nagrinėjimo yra aiškios bylos faktinės aplinkybės bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Šalys raštu pateikė apeliacinės instancijos teismui savuosius argumentus, susijusius su skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Todėl nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Atsakovės apeliacinis skundas nagrinėjamas bendrąja – rašytinio proceso – tvarka (Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuosavybės teise valdo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliantė nuosavybės teise valdo butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo bendrojo naudojimo patalpą, plane pažymėtą indeksu 4-1 (toliau tekste – ir ginčo patalpa). Ieškovei priklauso 56/100 ginčo patalpos dalys, apeliantei – 40/100 dalių. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama nustatyti naudojimosi ginčo patalpa (jos sienomis) tvarką. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir pagal ieškovės siūlomą variantą nustatė naudojimosi ginčo patalpa tvarką. Apeliantė teigia, jog skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka jos, kaip bendraturtės, interesų.

Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylos šalys akivaizdžiai nesutaria dėl naudojimosi ginčo patalpa tvarkos. Vadinasi, egzistuoja pirminė sąlyga naudojimosi šia patalpa tvarkai nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, inter alia, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, uždarosios akcinės bendrovės „Matikada“ 2015 m. gegužės 15 d. parengtu planu dėl naudojimosi tvarkos, nustatė tokią naudojimosi ginčo patalpa tvarką: ieškovei skyrė naudotis ginčo patalpos siena, plane pažymėta indeksu „A“, ir sienos, plane pažymėtos indeksu „C“, dalimi, esančia tarp šalims nuosavybės teisėmis priklausančių gyvenamųjų patalpų durų; apeliantei skyrė naudotis ginčo patalpos siena, plane pažymėta indeksu „B“, ginčo patalpos sienos, plane pažymėtos indeksu „C“, likusia dalimi ir ginčo patalpos siena, plane pažymėta indeksu „D“.

Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė du naudojimosi ginčo patalpa tvarkos planus, kuriuos parengė uždaroji akcinė bendrovė „Matikada“. Pirmasis planas buvo parengtas 2014 m. birželio 2 d. Antrasis planas, pagal kurį, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje, buvo nustatyta naudojimosi tvarka, parengtas 2015 m. balandžio 15 d. Apeliantė nepasiūlė savojo naudojimosi ginčo patalpa tvarkos varianto. Antrajame plane, ką pagrįstai nurodo apeliantė, šalims priskirtos naudotis ginčo patalpų dalys (sienos) nėra identifikuotos taip, kaip yra nurodyta skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ginčo patalpos sienos nėra išskirtos indeksais „A“, „B“, „C“ ir „D“. Sienos apskritai nėra identifikuotos. Šiame plane ginčo patalpa yra išskirta į dvi dalis, pažymėtas indeksais „A“ ir „B“. Nors aptariamas planas neatitinka reikalavimų, keliamų tokio dokumento turiniui, ir skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad naudojimosi tvarka nustatyta pagal šį planą, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi ginčo patalpa tvarka savaime yra ydinga. Kaip nustatyta, ieškovė pateikė ir kitą naudojimosi ginčo patalpa planą. Šiame (pirminiame) plane rankraštiniais įrašais yra pažymėtos ginčo patalpos sienos, kurios skundžiamu sprendimu priskirtos šalims naudotis. Apeliantė pagrįstai nurodo, jog nėra aišku, kas pirminiame plane pažymėjo ginčo patalpos sienas. Bet nėra taip svarbu, kas pažymėjo šias sienas. Svarbu, jog pagal pareikštą ieškinį ir pirminį planą galima aiškiai suprasti, kokios naudojimosi ginčo patalpa tvarkos siekia ieškovė. Be to, tokiam (elementariam) sienų žymėjimui atlikti nereikia specialiųjų žinių.

Esminis apeliantės nesutikimo su nustatytąja naudojimosi ginčo patalpa tvarka motyvas yra tas, jog, anot jos, ji praras galimybę naudotis kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynais, praustuve (vandens kriaukle) bei skalbykle ir taip bus pažeisti jos interesai. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, bus ar ne objektyviai sudarytos jai sąlygos naudotis aukščiau įvardytomis komunikacijomis ir daiktais. Ieškovės pateiktame uždarosios akcinės bendrovės „Kripa“ 2015 m. vasario 3 d. rašte nurodyta, jog galima perkelti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus bei plautuvę prie kitos sienos, nepažeidžiant statybinių konstrukcijų. Apeliantės teigimu, šį raštą paneigia vėlesnis tos pačios bendrovės raštas ir uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ 2015 m. kovo 30 d. raštas, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Uždarosios akcinės bendrovės „Kripa“ 2015 m. balandžio 7 d. rašte nurodyta, jog lokalinė sąmata sudaryta ir 2015 m. vasario 3 d. raštas parengtas, numatant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų bei plautuvės perkėlimą prie kairėje pusėje nuo dabartinės plautuvės vietos esančios sienos. Priešingai negu teigia apeliantė, šis uždarosios akcinės bendrovės „Kripa“ raštas nepaneigia išvados, užfiksuotos pirminiame šios bendrovės rašte. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėlesniu raštu siekta akcentuoti, jog, priklausomai nuo vietos, gali kisti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų bei plautuvės perkėlimo kaštai. Uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ 2015 m. kovo 30 d. rašte nurodyta, jog, šios bendrovės nuomone, nėra galimybių perkelti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų į kitą patalpos dalį. Šis raštas taip pat nepaneigia išvados, užfiksuotos uždarosios akcinės bendrovės „Kripa“ 2015 m. vasario 3 d. rašte, nes, pirma, jame yra nurodyta bendrovės darbuotojo nuomonė. Antra, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ teikia daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas (www.naujininku-ukis.lt), o uždaroji akcinė bendrovė „Kripa“ išimtinai specializuojasi santechninių, vandentiekio, nuotekų, šildymo sistemų montavimo, remonto ir priežiūros darbų srityje (www.kripa.lt). Be to, išvadą, jog galima perkelti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus bei plautuvę prie apeliantei skundžiamu sprendimu skirtos naudotis sienos, besiribojančios su bendra laiptine, patvirtina bendrojo naudojimo patalpos paprastojo remonto projektinė dokumentacija, kurią parengė projekto vadovė A. O. Vadinasi, priešingai negu nurodo apeliantė, byloje pateikti įtikinami įrodymai, kad egzistuoja galimybė perkelti kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus bei plautuvę prie sienos, kuri skundžiamu sprendimu skirta jai naudotis. Perkėlus šias komunikacijas, gali būti perkelta ir užtikrintas apeliantei priklausančios skalbyklės funkcionavimas.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę savo lėšomis perkelti praustuvę. Bet, ką pagrįstai nurodo ir apeliantė, pirmosios instancijos teismas nenustatė šios sprendimo dalies įvykdymo tvarkos ir terminų. Toks sprendimas įpareigoti ieškovę savo lėšomis perkelti praustuvę negalėtų būti efektyviai įvykdytas priverstine tvarka. Siekiant, kad šis sprendimas, neradus šalims kompromiso dėl jo vykdymo, sukeltų joms sprendime nurodytas pasekmes, turi būti nustatyti jo įvykdymo tvarka ir terminai (Civilinio proceso kodekso 271 straipsnio 1 dalis). Tas gali būti padaryta ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantei priklausanti plautuvė ilgą laiko tarpą buvo toje vietoje, kuri skundžiamu sprendimu skirta naudotis ieškovei. Perkeliant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus bei plautuvę, bus savaip paveikti apeliantės interesai. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant kompensuoti praradimus, kuriuos patirs apeliantė, jai turi būti suteikta galimybė pasirinkti, į kurią jai priskirtoje naudotis vietą ieškovė turi perkelti plautuvę. Tokia sprendimo įpareigoti ieškovę savo lėšomis perkelti praustuvę įvykdymo tvarka ir nustatytina. Siekiant stabilizuoti susidariusią padėtį, užtikrinti ieškovės interesus ir kuo greičiau (kiek įmanoma) atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, papildomai nustatytina, jog, apeliantei 15 (penkiolikos) dienų terminu nenurodžius vietos, į kurią ieškovė turi perkelti praustuvę, ši turi teisę savo nuožiūra parinkti praustuvės įrengimo vietą. Praustuvės perkėlimo darbams atlikti yra būtini paruošiamieji darbai, tarp jų – kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynų perkėlimo darbai. Todėl, be kita ko, turi būti nustatytas terminas paruošiamiesiems darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 20 (dvidešimties) dienų terminas yra protingas ir pakankamas tokiems darbams atlikti. Jeigu apeliantė nustatytu 15 (penkiolikos) dienų terminu nurodys vietą, į kurią turi būti perkelta praustuvė, terminas paruošiamiesiems praustuvės perkėlimo darbams atlikti pradedamas skaičiuoti nuo nurodymo davimo dienos. Apeliantei nedavus nurodymo, terminas paruošiamiesiems darbams atlikti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią baigsis terminas nurodymui duoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atlikus paruošiamuosius praustuvės perkėlimo darbus, 2 (dvi) dienos yra pakankamos praustuvei perkelti. Todėl toks terminas ir nustatytinas.

Apeliantė pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė jai priklausančios skalbyklės perkėlimo klausimu. Skalbyklė, kaip ir praustuvė, ilgą laiko tarpą buvo toje vietoje, kuri skundžiamu sprendimu skirta naudotis ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant kompensuoti praradimus, kuriuos apeliantė patirs, perkeliant jai nuosavybės teise priklausančią skalbyklę, ieškovė turi užtikrinti skalbyklės perkėlimą ir jos tinkamą funkcionavimą po perkėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad skalbyklės perkėlimas susijęs su vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemos, reikalingos skalbyklės veikimui užtikrinti, perkėlimu, šiai pareigai įvykdyti nustatytini tokie patys terminai ir tvarka, kokie buvo nustatyti įpareigojimui dėl praustuvės perkėlimo įgyvendinti.

Apeliantė teigia, jog skundžiamu sprendimu nustatyta naudojimosi ginčo patalpa (jos sienomis) tvarka pažeidžia jos teisę į teisingą, racionalią bei patogią naudojimosi tvarką. Kaip nustatyta, apeliantei priklausančios plautuvė ir skalbyklė ilgą laiko tarpą buvo toje vietoje, kuri skundžiamu sprendimu skirta naudotis ieškovei. Apeliantė nurodo, jog tokia naudojimosi ginčo patalpa tvarka, kokia ji buvo iki šiol, susiklostė dar tada, kai butą, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei, valdė kitas savininkas. Suprantamas apeliantės noras ir interesas išsaugoti esamą faktinę padėtį ir naudotis ginčo patalpa taip, kaip ji naudojosi iki šiol. Susiklostę faktiniai bendro daikto naudojimo santykiai yra svarbus, bet ne visa lemiantis kriterijus. Svarbiausia, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, būtų užtikrinta, kiek, aišku, konkrečiomis aplinkybėmis tą galima padaryti, visų suinteresuotų asmenų – bendraturčių – teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra. Vieno bendraturčio interesai negali būti suabsoliutinami ir ginami kito bendraturčio interesų sąskaita. Ne visais atvejais yra galimybė pasiekti visų bendraturčių interesų balansą. Paprastai visi bendraturčiai patiria vienokius ar kitokius suvaržymus / praradimus, susijusius su bendrosios nuosavybės objekto naudojimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelios priežastys – ginčo patalpos plotas, jos paskirtis ir šalių tarpusavio santykiai – lemia, kad yra sudėtinga atrasti abiejų bylos šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Kaip jau buvo pripažinta, perkeliant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus, plautuvę ir skalbyklę, bus savaip paveikti apeliantės interesai. Iš kitos pusės, šiems suvaržymams kompensuoti ir balansui atkurti ieškovė įpareigota apeliacinės instancijos teismo nustatytais tvarka ir terminais perkelti plautuvę ir skalbyklę. Taip pat ieškovei tenka visa atsakomybė prieš apeliantę už tinkamą plautuvės ir skalbyklės perkėlimą, jų tinkamą funkcionavimą pagal paskirtį po perkėlimo ir neigiamas pasekmes apeliantei, jeigu tokios atsirastų dėl netinkamo perkėlimo įvykdymo. Apeliantė teigia, jog jai tenka mažiau vertingos ginčo patalpos sienos, nes, be kita ko, sienoje, kuri pažymėta indeksu „B“, yra didelis langas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siena nepraranda naudojimo vertingumo savaime ir vien todėl, kad joje yra įrengtas langas. Šis yra įrengtas ne visoje sienoje, o tik jos dalyje. Be to, praustuvė gali būti įrengta ir žemiau lango. Nors ieškovei priklauso didesnė ginčo patalpos dalis negu apeliantei, šalims priskirtinų naudotis ginčo patalpos sienų perimetrai yra labai panašūs, kas kompensuoja apeliantės nurodomą ieškovei priskirtinų sienų didesnį vertingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu sprendimu patvirtinta naudojimosi ginčo patalpa (jos sienomis) tvarka, papildomai nustačius įpareigojimų perkelti praustuvę ir skalbyklę tvarką ir terminus, šios bylos faktinėmis aplinkybėmis yra racionaliausias ir optimaliausias naudojimosi šia patalpa (jos sienomis) būdas, kurį įgyvendinus bus (kiek tokiomis aplinkybėmis įmanoma) apribotos galimybės tolesniems šalių konfliktams dėl naudojimosi šia patalpa kilti. Šios bylos procese yra išspręstas naudojimosi ginčo patalpos konstrukcijomis – sienomis – tvarka klausimas. Vadinasi, šalys ginčo patalpa, išskyrus jos konstrukcijas – sienas, toliau naudosis bendrai.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė klausimą dėl naudojimosi ginčo patalpa (jos sienomis) tvarkos nustatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą sprendimą iš esmės nepakeistą, papildydamas šio sprendimo rezoliucinę dalį nurodymais, kad, pirma, šalys ginčo patalpa, išskyrus jos konstrukcijas – sienas, toliau naudosis bendrai, antra, ieškovė privalo savo lėšomis perkelti apeliantei priklausančią skalbyklę, ir pašalindamas sprendimo rezoliucinės dalies netikslumus, kiek jie susiję su netinkamo naudojimosi tvarkos plano nurodymu, bei papildomai nustatydamas sprendimo dalies dėl įpareigojimų perkelti praustuvę ir skalbyklę įvykdymo tvarką ir terminus (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantė iš esmės pralaimėjo ginčą apeliacinės instancijos teisme. Todėl ji neįgijo procesinės teisės gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė, savo ruožtu, įgijusi tokią teisę, neprašė kompensuoti bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos, nes jos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad naudojimosi tvarka nustatoma pagal uždarosios akcinės bendrovės „Matikada“ 2014 m. birželio 2 d. parengtą naudojimosi tvarkos planą.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad M. S. ir L. S. bendrojo naudojimo patalpa, uždarosios akcinės bendrovės „Matikada“ 2014 m. birželio 2 d. parengtame naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 4-1, išskyrus jos konstrukcijas – sienas, toliau naudosis bendrai.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad M. S. įpareigojama savo lėšomis perkelti L. S. priklausančią skalbyklę.

Nustatyti sprendimo dalies, kuria M. S. įpareigota savo lėšomis perkelti praustuvę (vandens kriauklę) ir skalbyklę, įvykdymo tvarką ir terminus:

M. S. savo lėšomis perkelia L. S. priklausančias praustuvę ir skalbyklę į šios nurodytą vietą, kuri pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. sprendimą yra priskirta jai naudotis.Jeigu L. S. 15 (penkiolikos) dienų terminu nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos nenurodys vietos, į kurią turi būti perkeltos jai priklausančios praustuvė ir skalbyklė, M. S. turi teisę savo nuožiūra parinkti praustuvės ir skalbyklės perkėlimo ir įrengimo vietą.Praustuvės ir skalbyklės perkėlimo paruošiamieji darbai turi būti atlikti per 20 (dvidešimt) dienų nuo L. S. nurodymo dėl praustuvės ir skalbyklės įrengimo vietos davimo dienos arba, šiai nustatytu terminu nedavus nurodymo, nuo tos dienos, kurią baigsis terminas nurodymui duoti.Praustuvė ir skalbyklė turi būti perkeltos per 2 (dvi) dienas nuo tos dienos, kurią yra baigti paruošiamieji perkėlimo darbai.

Teisėjai Vaclovas PaulikasAsta PikelienėVytautas Zelianka