Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnyba) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2016 m. liepos 10 d. 9.17 val. kelyje Klaipėda – Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta, kairė pusė), (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., vairavo automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,46 (± 0,02) prom. A. Š. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad pažeidėjui paskirta nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, yra per švelni, o pažeidėjo nurodytos aplinkybės nėra reikšmingos ir suteikiančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Pagal ATPK 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, ATPK 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Apylinkės teismas skirdamas nuobaudą tinkamai įvertino pažeidimo pobūdį, tai, kad A. Š. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, t. y. kad nėra galiojančių administracinių nuobaudų, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto pažeidimo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgė ir į tai, kad nustatytas girtumas nežymiai viršija leistiną normą (0,46 (± 0,02) prom.). Į bylą A. Š. pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad jis dirba muzikos mokytoju mokymo įstaigoje, esančioje Klaipėdos rajono savivaldybėje, aktyviai dalyvauja profesinėje ir kūrybinėje veikloje bei organizuojant rajoninius renginius, augina mažametį vaiką.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes, rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis.

Nors, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, pažeidėjo padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, galinčių sukelti pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn A. Š. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, – jam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Teismas pažymi, kad pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis – 0,46 prom., kuris nedaug viršijo leidžiamą (0,4 promilės) ribą ir yra artimas minimaliai ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytai neblaivumo ribai, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Jam vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Pažeidėjas prisipažino padaręs pažeidimą, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Pažymėtina ir tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos nepateikta. Atsižvelgtina ir į tai, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas dėl sudėtingų šeimos aplinkybių, – tėvas serga IV stadijos onkologine liga ir reikia juo rūpintis, vežti į gydymo įstaigas, turi du mažamečius vaikus, kuriuos reikia nuvežti į mokyklą. Siekiant patenkinti šiuos poreikius, reikalinga transporto priemonė.

Taigi paskirta administracinė nuobauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu dėl paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo. Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taigi įvertinęs visus bylos duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad savo sprendimą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti už A. Š. padarytą teisės pažeidimą švelnesnę nei įstatyme numatytą nuobaudą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų buvę žinomos apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kurias reikėtų įvertinti iš naujo, apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo pažeidėjui paskirta nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra aiškiai per švelni. Skundžiamas nutarimas taip pat visiškai atitinka šiuo metu formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.