- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-543-585/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- A. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir A. R. ieškinį T. B., D. B. ir L. E. dėl palūkanų pagal preliminarią sutartį priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai patikslintu ieškiniu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo priteisti iš atsakovų 37 720 Lt palūkanų skaičiuojant 3 proc. mėnesines palūkanas nuo visos negrąžintos avanso sumos iki visiško avanso gražinimo pagal 2004-10-11 preliminarią sutartį bei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iš teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2004-10-11 su atsakovais T. ir D. B. sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys nekalbtini), pirkimo – pardavimo, pagal kurią ieškovai atsakovams sumokėjo 68000 Lt avansą, kuris nėra grąžintas iki šiol. 2004-10-11 preliminarios sutarties 4 p. šalys susitarė, kad pardavėjui nepagrįstai vilkinant sutarties pasirašymą jis pirkėjo reikalavimu privalo grąžinti visą gautą sumą (68000 Lt), priešingu atveju įsipareigoja ir sutinka mokėti 3 procentų mėnesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos gautos iš pirkėjo sumos. Ši sutarties sąlyga galioja. Ieškovai po preliminarios sutarties sudarymo siekė sudaryti pagrindinę sutartį, patyrė nuostolių dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų. 2007-02-28 atsakovai su atsakovu L. E. sudarė sutartį dėl to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo, tokiu būdu pažeisdami civilinėje byloje Nr. 2-1443-54/07 pritaikytą disponavimo teisių apribojimą ginčo sklypui. 2004-10-11 preliminari sutartis galioja iki šiol, nes sutartyje numatyta atidedamoji sąlyga, kuri numato, jog atsakovai įsipareigoja pasirašyti pagrindinę sutartį po to, kai paruoš visus reikiamus dokumentus. 2004-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11482-22/2004 pritaikyto sklypo turto arešto mastas tik 56500 Lt, todėl atsakovai gavę 68000 Lt avansą turėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi ir sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovais. Tai, kad atsakovai sudarė 2007-02-28 sutartį dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo parodo, jog atsakovai galėjo tokią pat sutartį sudaryti ir su ieškovu, tačiau to nepadarė, elgėsi nesąžiningai, nepagrįstai vilkina gauto iš ieškovų avanso grąžinimą bei naudojasi piniginėmis lėšomis.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovai T. ir D. B. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka – mano, kad ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog atsakovai su L. E. sudarydami 2007-02-28 sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo tariamai pažeidė civilinėje byloje Nr. 2-1443-54/07 pritaikytą disponavimo teisių apribojimą sklypui. Ieškovų minimoje sutartyje atsakovai iš esmės susitarė ateityje, kai bus panaikinti visi apribojimai taikomi sklypui, sudaryti sutartį dėl sklypo pardavimo. Kadangi minėta 2007-02-28 sutartimi nebuvo nei perleista nuosavybės teisė į sklypą, nei numatyti kokie nors kiti ribojimai, galintys sutrukdyti galimo teismo sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti ieškovų minimi apribojimai, taikyti sklypui pagal 2007-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1443-54/07. Be to, tariamas laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimas bei atsakomybės dėl šio tariamo pažeidimo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Civilinė byla Nr. 2-1443-54/07 yra pasibaigusi, palikus ieškovo A. R. ieškinį nenagrinėtu, ieškovų minimi sklypo disponavimo apribojimai taip pat buvo panaikinti. Ieškovai neįrodė aplinkybių dėl ieškovų patirtų išlaidų, susijusių su preliminariąja sutartimi. Ieškovai klaidingai interpretuodami teisės normas nurodo, kad 2004-10-11 preliminarioji sutartis yra galiojanti. Vadovaujantis CK 1.117 str. terminai gali būti apibrėžiami kalendorine data arba nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti. Preliminarios sutarties nuostatos, numatančios, jog sutartis turi būti pasirašyta notarų biure po to, kai pardavėjas paruoš visus sandoriui reikalingus dokumentus, laikytina sąlyga ir įsipareigojimu, kurį turi įvykdyti atsakovai (CK 1.66 str., 6.30 str.), šis įsipareigojimas laikytinas sąlyga, kurią įvykdžius bus galima pasirašyti pagrindinę sutartį, jeigu ši sąlyga būtų įvykdyta per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą, o, jeigu toks terminas nenustatomas, per CK numatytą naikinamąjį vienerių metų terminą. Tai, kad turto areštų registre buvo nurodytas turto arešto mastas, nors tai iš esmės ir neatitiko vėliau pakitusios ginčo esmės, nesuteikė atsakovams teisės ir galimybės sudaryti pagrindinę sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais. Ieškovų reikalaujamos priteisti palūkanos iš esmės laikytinos netesybomis. Atitinkamai reikalavimui dėl šių netesybų priteisimo turėtų būti taikomas CK 1.125 str. 5 d. numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kas reiškia, jog net ir tuo atveju, jeigu teismas neatsižvelgdamas į atsakovų argumentus tenkintų ieškovų ieškinį, turėtų būti taikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir priteistinos palūkanos turi būti skaičiuojamos už ne ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį.
Dublike ieškovai papildomai nurodė, kad LR CK 1.125 str. 9 d. numato sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų, todėl atsakovų minimą 6 mėnesių terminą taikyti nėra teisinio pagrindo.
Tripliku atsakovai T. B. ir D. B. nurodė, kad ieškovai, savo reikalavimus grįsdami iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir byloje Nr. 2-7463-235/2008 dėl netesybų pagal preliminariąją sutartį priteisimo, šioje byloje kelia papildomą reikalavimą, t.y. du kartus reikalauja sumokėti už tariamą sąžiningumo pareigos, kylančios iš tos pačios preliminariosios sutarties, nevykdymą. Abiejų bylų ieškinio dalykas yra atsakovų atsakomybė, kuri atsiranda iš tos pačios preliminarios sutarties vykdymo.
Atsakovas L. E. atsiliepimo ir tripliko nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinys atmestas. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas A. R. sutartyje numatė, jog pareiga mokėti palūkanas atsiranda tada, kai pardavėjas nepagrįstai vilkins sutarties pasirašymą arba kitaip elgsis nesąžiningai, tuo tarpu ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo, su atsakovais nesitarė dėl ginčo sumos grąžinimo taikiu būdu, o iš karto kreipėsi į teismus su ieškiniais - dėl gautų pinigų grąžinimo, netesybų priteisimo, o teismui pilnai nepatenkinus ieškovų reikalavimų inicijavo dar ir ieškinį dėl palūkanų priteisimo. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad ieškovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdami ne apginti savo tariamai pažeistas teises, bet gauti maksimalios naudos iš atsakovų, kas sąžiningumo ir teisingumo prasme nėra pateisinama, o ieškovų nuostoliai, kurių jie, teismo nuomone, neįrodė, galėjo atsirasti ir dėl pačių ieškovų nesąžiningų veiksmų bei siekio gauti kiek įmanoma didesnę naudą iš atsakovų. Todėl teismas ieškovų reikalavimą priteisti palūkanas laikė klaidingu sutarčių aiškinimo taisyklių taikymu ir ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai apskaičiavo nuostolius pagal Mokėjimų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą, nes jis yra taikomas ūkio subjektų sudaromiems komerciniams sandoriams, tačiau konkrečioje ginčo situacijoje nėra įrodymų, kad kiekvienas kitas atsakovų sudarytas sandoris yra sudarytas komerciniais tikslais, todėl avansas atliko ne mokėjimo ar pinigų skolinimo funkciją, o buvo preliminarios sutarties vykdymo užtikrinimo priemonė. Teismas pabrėžė, kad ieškovė A. R. 2004-10-11 sutarties šalimi nebuvo, todėl ji neturi jokių teisių pagal ją į atsakovus, nes galiojanti sutartis turi įstatymo galią tik sutarties šalims. Teismas konstatavo, kad A. R. negali remtis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su šios sutarties nevykdymu ar netinkamu jos vykdymu prašant atlyginti palūkanas. Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą argumentą, kad ieškovai kada nors būtų laikę avansą banke indėlio forma, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su teismo sprendimu ir prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą ieškovai iš esmės grindė ieškinyje ir dublike nurodytomis aplinkybėmis. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą nepagrįstai vadovavosi CK 1.66 str., 6.30 str., 1.117 str. ir neteisingai kvalifikavo šalių civilinius santykius, konstatavęs sąlyginio sandorio formą tarp šalių netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Teismas išėjo už ieškinio ribų, nes nagrinėjo preliminariosios sutarties sąlygas dėl pagrindinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir sprendė dėl ieškovės A. R. teisių, nors įsiteisėjusius teismo sprendimu byloje Nr. 2-7463-235/2008 numatyta solidari atsakovų atsakomybė abiems ieškovams. Todėl ši teismo išvada prieštarauja galiojančiam teismo sprendimui. Apeliantų teigimu, skundžiamame teismo sprendime nėra aptariami jokie įrodymai, patvirtinantys jame daromas išvadas. Teismo sprendime nepaneigiamas faktas, kad avansas yra negrąžintas, tokiu būdu ieškinio pagrindas ignoruojamas ir byla neišspręsta iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas ieškovų apeliacinį skundą prašė atmesti, palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti valstybės naudai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime pažymėjo, kad 2008-07-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas c.b. Nr. 2-7463-235/2008 priėmė sprendimą ir iš atsakovų T. ir D. B. solidariai ieškovų naudai priteisė 68 000Lt avanso pagal 2004-10-11 preliminariąją sutartį, 15 000 Lt netesybų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki šio sprendimo visiško įvykdymo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti ieškovų galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykužius sutartinius ar ikisutartinius įsipareigojimus. Taigi teismas pasisakė, kokiu tikslu ieškovams buvo priteistos netesybos. Šios ieškovų naudai priteistos netesybos turėtų būti įskaitomos į palūkanas, todėl kreditorius gali reikalauti palūkanų tik tiek, kiek jų nepadengia priteistos netesybos, be to, ieškovų reikalaujamos priteisti palūkanos iš esmės laikytinos netesybomis. Šiam reikalavimui turėtų būti taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas, tokiu atveju galimai priteistina suma sudarytų 12 240 Lt, kuri įskaitytina į jau priteistą 15 000 Lt netesybų sumą. Atsakovų atstovas sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovai neįrodė atsakovų nesąžiningumo, o ginčo laikotarpiu grąžinti pinigų nereikalavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovams pagal preliminariosios sutarties sąlygas atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pabrėžė, kad teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad A. R. apskritai neturi reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, kadangi ji nebuvo 2004-10-11 preliminariosios sutarties, kurios pagrindu reiškiamas ieškinys, šalimi.
Nesant pagrįstų priežasčių bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka net ir esant apeliantų prašymui (CPK 322 str. 2 d.).
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas, laikytinas pagrįstu ir teisėtu, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Byloje kilo ginčas dėl ieškovų pareikštojo ir teismo jau išnagrinėtojo kitoje byloje reikalavimų tapatumo. Taip pat dėl atsakovų prievolės sumokėti palūkanas pagal 2004 10 11 preliminarią sutartį.
Neturi būti iš naujo įrodinėjami prejudiciniai faktai – faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 182str.2p.).
Civilinėje byloje Nr.2A-176-467/2009 apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad ieškinys pareikštas dėl avanso ir netesybų bei procesinių palūkanų už reikalaujamą avanso ir netesybų sumą priteisimo. Taip pat nustatė, kad reikalavimas dėl nuostolių pareikštas nebuvo, o argumentus dėl nuostolių ieškovai pateikė tik apeliaciniame skunde.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti ieškiniu reikalautas sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos avanso sumos. Reikalavimas dėl sutartinių palūkanų (šalių preliminarioje sutartyje numatytų 3 procentų nuo avanso sumos per mėnesį) teisme anksčiau nebuvo išnagrinėtas, todėl atsakovų atsikirtimai dėl reikalavimų tapatumo nepagrįsti.
Tačiau atsakovai pagrįstai atsikerta, kad iš jų priteisus ir išieškojus netesybas, netesybomis, kurios privalomai įskaitomos į nuostolius, o todėl, kaip ir sutartinės palūkanos, atlieka ir minimalių nuostolių atlyginimo funkciją (CK 6.258str.2d., CK 6.261str.), buvo užtikrintas ieškovo A. R. minimalių nuostolių dėl atsakovų netinkamo preliminarios sutarties vykdymo atlyginimas. Svarbu ir tai, kad ieškovai teisme 2007 01 25 buvo pareiškę ieškinį atsakovams dėl pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.2-1027-560/2008), taip išreikšdami valią ne susigrąžinti avansą iš atsakovų, bet įskaityti jį kaip atliktą mokėjimą pagal reikalaujamą patvirtinti sutartį. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas teismo 2008 02 20 nutartimi, kuri, ieškovams pateikus atskirąjį skundą ir reikalaujant tolesnio ginčo nagrinėjimo teisme, įsiteisėjo tik 2008 03 27. Pagal preliminarią sutartį 3 procentų palūkanų mokėjimo pirkėjui prievolės atsakovams atsiradimas siejamas pirkėjo reikalavimo grąžinti avansą pareiškimu. Akivaizdu, kad teisme reikalaudamas preliminarią sutartį pripažinti pagrindine, pirkėjas nereiškė reikalavimo dėl avanso grąžinimo. Be to teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl netesybų ieškovams priteisimo, įvertino galimus minimalius ieškovų nuostolius ir pagal jų nustatytą dydį priteisė 15 000 Lt. Netesybos negali būti mažinamos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.73str.2d.). Teismas anksčiau išnagrinėtoje byloje įvertino ir tą aplinkybę, kad atsakovai T. B. ir D. B. avanso nėra grąžinę ir dėl to ieškovas taip pat patiria nuostolius, todėl kitoje byloje jau priteistosios ieškovui 15 000 Lt netesybos bei 5 procentų procesinės palūkanos už avanso ir netesybų sumą (83 000 Lt) apeliacinės instancijos teismo vertinimu pakankamai kompensavo visus ieškovo patirtus nuostolius dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuoto atsakovų neteisėto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį ir avanso negrąžinimo. Todėl sutartinės palūkanos kaip kita minimalių nuostolių atlyginimo forma ieškovui šiomis aplinkybėmis nebegali būti priteisiama.
Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.1p., 331str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.