Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Jazbutienės 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-309-729/2025,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. balandžio 2 d. Klaipėdos apygardos teisme gauta baudžiamoji byla su nukentėjusiojo Ž. K. apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo M. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato ir laiduotoja paskiriant K. Č.-B.. Nukentėjusiojo Ž. K. apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl jam priteistų proceso išlaidų ir padidinti jas iki 1 500 Eur (nuo 700 Eur). Taip pat prašoma baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirta M. B. laiduotoja K. Č.-B. dirba Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini), todėl gali daryti įtaką baudžiamosios bylos nagrinėjimui ir objektyvaus procesinio sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui tenkinamas.

3. Bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) 229 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui, siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus. Teisingumo interesai, be kita ko, reikalauja, kad bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas.

4. Nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl galimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo subjektyviąja prasme. Vis dėlto, byloje nustatyta aplinkybė, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. B. sutuoktinė, kuri, be kita ko, buvo paskirta ir jo laiduotoja, dirba Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini). Jos darbinės pareigos neabejotinai lemia jos tiesioginius darbinius ryšius su visais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais, todėl byloje yra pakankamas pagrindas kilti abejonėms dėl galimo Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumo objektyviąja prasme.

5. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti teisingumo interesus ir pašalinti bet kokias abejones apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje nagrinėsiančio teismo nešališkumu, baudžiamąją bylą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui.

6. Sprendžiant, kuriam apygardos teismui perduoti nagrinėti šią baudžiamąją bylą pažymima, kad darbo krūviai teismuose visų pirma įvertinami vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtinta interaktyvia skaičiuokle. Išanalizavus joje pateiktą aktualią informaciją apie baudžiamąsias bylas nagrinėjančių apygardų teismų teisėjų darbo krūvius (už 2024 m. II pusmetį), nustatyta, kad Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apygardų teismų darbo krūviai nagrinėjant baudžiamąsias bylas viršijo apygardų teismų vidutinį darbo krūvį (atitinkamai 37,34 proc., 33,74 proc. ir 8,71 proc.), o Vilniaus ir Klaipėdos apygardų teismų darbo krūviai nagrinėjant baudžiamąsias bylas buvo mažesnis nei apygardų teismų vidutinis darbo krūvis (atitinkamai 25,07 proc. ir 17,58 proc.).

7. Nustatant apygardų teismų baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvius taip pat įvertinami ir Lietuvos apeliaciniam teismui kas mėnesį teikiami duomenys apie apygardų teismų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų krūvius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, kurie leidžia objektyviai ir vienodai vertinti atskirų kategorijų baudžiamųjų bylų srautus skirtinguose apygardų teismuose. Sprendžiamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nors pagal interaktyvioje skaičiuoklėje pateikiamus duomenis, Vilniaus apygardos teismo darbo krūvis nagrinėjant baudžiamąsias bylas 2024 m. II pusmetį iš esmės buvo mažiausias iš visų apygardų teismų, todėl, vertinant vien šiuos darbo krūvių skirtumus, baudžiamąją bylą iš Klaipėdos apygardos teismo būtų racionalu perduoti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau analizuojant pirmąja instancija nagrinėjamų baudžiamųjų bylų pobūdį ir skaičius pagal skirtingus bylų sudėtingumo lygius, matyti, kad Vilniaus apygardos teismui tenka kiek didesnis skaičius itin sudėtingų ir sudėtingų baudžiamųjų bylų nei Šiaulių apygardos teismui, kuris, be kita ko, yra mažiausiai nutolęs nuo Klaipėdos apygardos teismo ir proceso dalyviams šiuo konkrečiu atveju būtų artimiausias (vertinant 2024 metų duomenis Vilniaus apygardos teismo baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teisėjui įprasto sudėtingumo bylų vidutiniškai per mėnesį teko 2,35, sudėtingų – 1,42, labai sudėtingų – 0,50; Kauno – įprasto sudėtingumo – 4,40, sudėtingų – 1,68, labai sudėtingų – 0,72; Klaipėdos – įprasto sudėtingumo – 2,89, sudėtingų – 1,88, labai sudėtingų – 0,75; Šiaulių – įprasto sudėtingumo – 4,07, sudėtingų – 0,53, labai sudėtingų – 0,31; Panevėžio – įprasto sudėtingumo – 2,51, sudėtingų – 1,18, labai sudėtingų – 0,47). Taigi, išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad prašomą bylą tikslinga perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-309-729/2025 iš Klaipėdos apygardos teismo perduoti nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.