- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-06
- Bylos Nr.
- 1-309-729/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42655-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Advokatai
- Zigmas Pocius
- Kategorijos
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „C. L.“ pamainos vadovu, vedęs, neteistas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – KB) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
jis, 2024 m. spalio 28 d., apie 09.25 val., Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) namu, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui, turėdamas objektyvią galimybę pamatyti kelyje, priekyje, ta pačia kryptimi stovėjusį krovininį automobilį „Iveco Daily“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurį vairavo ir pastatė Ž. K., nesulėtino greičio, nesustojo ir atsitrenkė į šio krovininio automobilio priekinę dešinės pusės dalį, po ko automobilis „VW Passat“ apsivertė ant stogo ir atsitrenkė į J. R. priklausančio sklypo Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini)skardinę tvorą. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas krovininio automobilio vairuotojas Ž. K., kuris smūgio metu buvo krovininio automobilio priekabos viduje, ir sugadinta J. R. priklausančio sklypo skardinė tvora.
Šiais savo veiksmais M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. vasario 1 d. Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 128 p. (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis M. B. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino ir parodė, kad 2024 m. spalio 28 d. būdamas blaivus kartu su vaiku išvažiavo iš namų link miesto; kelias, kuriuo važiavo, nėra platus, apie 5 metrų pločio, todėl prasilenkimas yra apsunkintas. Priekyje matė krovinį automobilį jo važiuojamoje kelio juostoje. Važiuodamas link jo, manė, kad prasilenks, bet tuo metu įvyko smūgis ir jo automobilis apsivertė ant stogo; neįvertino savo galimybių prasilenkimui, laiku nepastebėjo, kad buvo atsuktas krovininio automobilio priekinis ratas į važiuojamąją dalį. Gal būti, kad jo dėmesį nuo krovininio automobilio atitraukė intensyvi saulės šviesa arba vaiko klyksmas. Įvykus eismo įvykiui, pirmiausia puolė rūpintis vaiku - atsegė jį nuo kėdutės ir perdavė per langą kitam žmogui, skambino žmonai, kuri netrukus atvyko, perdavė jai sūnų. Po kurio laiko sužinojo, kad dėl šio eismo įvykio nukentėjo vyras, kuris dirbo krovininės mašinos priekaboje ir jam buvo iškviesta greitoji pagalba. Po įvykio su nukentėjusiuoju bendravo, ne kartą atsiprašė, skambino jam, teiravosi apie sveikatą, tikėjosi susitaikyti dar ikiteisminiame tyrime, tačiau nepavyko. Dėl R. sugadintos tvoros sutarta su draudimu. M. B. pripažįsta, kad yra kaltas dėl šio eismo įvykio, jeigu būtų buvęs atidesnis, būtų pamatęs ir deramai įvertinęs kliūtį, nesukėlęs eismo įvykio ir pasekmių nukentėjusiojo sveikatai. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę; su sutuoktine santykiai yra puikūs, kartu augina vaiką, bendrauja apie viską, jis įsiklauso į jos nuomonę. Šeimos turtinę padėtį vertina kaip stabilią, abu su sutuoktine dirba, šeimos pajamos per mėnesį siekia 3 000 Eur; skolų neturi. Kas mėnesį su sutuoktine moka 800 Eur namo paskolą, taip pat sutuoktinė moka dar ir buto paskolą (apie 300 Eur/ mėn.).
Kadangi kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad 2024 m. spalio 28 d., apie 09 val., kartu su R. P., jam (Ž. K.) priklausančiu kroviniu automobiliu „Iveco Daily“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. Krovininį automobilį pastatė važiuojamojoje kelio dalyje prie pat bortelio; užtraukė krovininio automobilio rankinį ir paliko įjungtą pirmos pavaros bėgį, ar buvo įjungęs avarines šviesas, nepamena. Ženklo (trikampio) žyminčio, kad stovi automobilis važiuojamojoje kelio dalyje, priekyje automobilio nepadėjo. Išlipęs iš automobilio ėjo prie automobilio galinės dalies ir įlipo į platformą, kad iš jos išsikelti generatorių. R. stovėjo prie krovininio automobilio galinės dalies ir laukė, kad galėtų jam padėti. Praėjus apie 5 min., nuo momento, kai pastatė krovininį automobilį, būnant platformoje, pajuto vieną stiprų smūgį, dėl kurio atbula krito ant nugaros. Ar sąmonę buvo praradęs, nežino; buvo ištiktas šoko, nesuprato kas įvyko. Gulint ant nugaros girdėjo balsą, kuris šaukė „padėkite ištraukti vaiką iš mašinos“. Tada atsistojo ir pamatė, kad automobilis „VW Passat“ stovi ant stogo atsirėmęs į kitoje kelio pusėje esančio kaimyno tvorą. Iškart iššoko iš platformos ir nubėgo prie automobilio „VW Passat“. Automobilio galinėje dalyje buvo mažametis vaiką, kurį ištraukė. Prie jo priėjo automobilio „VW Passat“ vairuotojas M. B., kuris jo atsiprašė ir nurodė, kad nematė stovinčio krovininio automobilio, nes užsižiūrėjo į vaiką ir, kad važiavo nedaugiau kaip 30 km/h greičiu. Į įvykio vietą atvyko greitoji, kuri jį išvežė į ligoninę; buvo nustatytas dešinio raktikaulio lūžis (1 t., b. l. 62-65).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2024 m. spalio 28 d., apie 09.10 val., automobiliu „Iveco Dayli“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo su Ž. K., adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., prie jiems priklausančio dvibučio gyvenamojo namo. Automobilio priekaboje buvo statybai reikalinga įranga. Automobilį Ž. K. pastatė gatvės pakraštyje prie namo šalia bortelio. Išlipę iš automobilio ruošėsi išsitraukti įrangą, kuri buvo automobilio priekaboje. Ž. K. atidarė automobilio priekabos bortą ir įlipo į priekabą, o jis stovėjo už automobilio galo ir dėjo nuleidimo platformas. Matė, kad iš gatvės galo, iš kiemo, išvažiuoja automobilis. Ž. jau ruošėsi stumti generatorių link jo, kai staiga pajuto smūgį, griuvo ant žemės, stebėjo, kad automobilis neužvažiuotų ant jo ir matė, kaip automobilis verčiasi ant kaimynų tvoros. Apvirtusiame automobilyje buvo vyras ir kėdutėje prisegtas mažametis vaikas, kurį padėjo ištraukti iš automobilio. Vizualiai vaikas atrodė nesužeistas, tik išsigandęs. Vyras, vairavęs automobilį, taip pat atrodė nesusižeidęs, tik Ž. guodėsi stipriu dešinės rankos peties skausmu. Vyras, išlipęs iš apvirtusio automobilio jam paaiškino, kad buvo nusisukęs į vaiką, sėdėjusį automobilio gale (1 t., b. l. 91-92).
Iš 2024 m. spalio 28 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. spalio 28 d. dirbant kartu su Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK RS vyr. patruliu K. R. iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad gatvėje susidūrė 2 automobiliai, vienas automobilis apsivertė; žmonės iš automobilio ištraukti, sužeistas 1 vyras, sąmoningas, skauda petys, kartu važiavo 2 metų vaikas, sąmoningas. Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko R. P., kuris nurodė, kad šiandien, t. y. 2024 m. spalio 28 d., 09.10 val. su draugu Ž. K. automobiliu „Iveco Dayli“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvyko prie savo namo esančio adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., kurį įsirenginėja. Ž. K. automobilį pastatė prie namo ant gatvės šalia bortelio, išlipo iš automobilio, atidarė priekabos bortus ir juos prisegė, kadangi norėjo išsikrauti statyboms reikalingą įrangą. Ž. K. įlipo į priekabą, o R. P. stovėjo už automobilio galo, kadangi ruošėsi iškrauti generatorių, kuris yra labai sunkus. Staiga pajuto smūgį, po kurio nugriuvo ant žemės ir stebėjo, kad krovininis automobilis neužvažiuotu ant jo, bei matė kaip verčiasi lengvasis automobilis, kuris užvirto ant sklypą juosiančios tvoros. Ž. K. nurodė, kad buvo krovininio automobilio priekaboje ir ruošėsi kelti generatorių, kai staiga pajuto stiprų smūgį, po kurio jis griuvo į priekabą bei susižeidė dešinės rankos petį. Atvykusi GMP brigada Ž. K. išsivežė į ligoninę apžiūrai. Taip pat įvykio vietoje buvo ir „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. B., kuris nurodė, kad su vaiku išvyko iš namų žmonai priklausančiu automobiliu. Važiuojant (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), jis išgirdo savo sūnaus riksmą, po ko jis atsisuko į vaiką ir nukreipė dėmesį nuo kelio, kai staiga pajuto smūgį, po kurio jo vairuojamas automobilis apsivertė ant stogo ir užvirto ant (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., sklypą juosiančios tvoros. Eismo įvykio metu M. B. nenukentėjo, sūnus K. B. su mama K. Č. – B. išvyko apžiūrai į ligoninę, iš kurios gautas pranešimas, kad vaikui diagnozuotas galvos sumušimas bei jis paguldytas į chirurgijos skyrių. M. B. automobilis apgadino J. R. priklausančią skardinę tvorą (1 t., b. l. 1-9).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000673204) nustatyta, kad 2024 m. spalio 28 d., 09.25 val., pranešėjas R. P. pranešė, jog gatvėje susidūrė du automobiliai: į stovintį automobilį „Iveco Daily“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis „VW Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Žmonės iš automobilių ištraukti, neprispausti, vienas vyras sužeistas, skundžiasi peties skausmu, kartu važiavo 2 metų vaikas, sąmoningas (1 t., b. l. 10).
Iš 2024 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Ant važiuojamosios kelio dalies įstrižai gatvės stovi krovininis automobilis „Iveco Daily“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriam sudaužytas dešinės pusės priekinis bamperis, išleista padanga, išdaužta dešinės pusės priekinė lempa. Automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apvirtęs ant stogo ir atsirėmęs į Klaipėdos r. (duomenys neskelbtini) namo tvorą. Matomas priekinio bamperio įskėlimas, stogo deformacija, išdaužtas priekinis stiklas, priekinis kairės pusės langas, dešinės pusės šonas visas sulankstytas ir subraižytas (1 t., b. l. 15-26).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1044/2024 (03) nustatyta, kad Ž. K. nustatytas dešiniojo raktikaulio kūno lūžis su poslinkiu. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus dešinio peties sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Raktikaulio lūžis sveikatą sutrikdo ilgam (ilgesniam nei 10 dienų) laikotarpiui, todėl Ž. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 51-52).
Siūloma laiduotoja K. Č. – B. teismo posėdžio metu parodė, jog pateikto prašymo esmę supranta ir jį palaiko. Su sutuoktiniu sutaria gerai, yra įsitikinusi, kad jis daugiau nenusikals; ji pati dirba teisinį darbą, todėl sutuoktinis žino jos nuomonę dėl pažeidimų darymo ir bent jau tyčia jų nedaro, o ateityje ketina būti dar atsargesnis. Šeimos turtinę padėtį vertina kukliai, neseniai yra grįžusi į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, su vyru turi įsipareigojimą bankui, todėl prašo neskirti užstato.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad jie patvirtina, jog M. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės/atleidimo nuo jos
Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. B. padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei ir realią fizinę žalą nukentėjusiajam Ž. K.. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metu baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog M. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, kad naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, jo atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. M. B. laiduotoja skirtina K. Č. – B., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už kaltinamąjį asmuo, nes yra jo sutuoktine, dirbanti, neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjusi, išimtinai teigiamai charakterizuojama darbdavio. Atsižvelgiant į šeimos turtinę padėtį, į tai kaltinamojo ir laiduotojos požiūrį į M. B. padarytą nusikalstamą veiką, didelę tikimybę, kad šis asmuo stengsis pasitaisyti ir neskyrus finansiškai šeimą apsunkinsiančio užstato, todėl laidavimas nustatomas be jo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)skyrimo kaltinamajam
BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta; be to, atsižvelgtina ir į tai, kad M. B. anksčiau neteistas, per pastaruosius penkerius metus baustas administracine tvarka tik už kelis už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi šeimą, augina mažametį vaiką, yra dirbantis, šį neatsargų nusikaltimą padarė būdamas blaivus, neapsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Įvertinęs visa tai, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir jų M. B. neskiria.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis Ž. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jam advokato padėjėjo pagalbos išlaidas, iš viso 1 500 Eur. Advokato padėjėjo paslaugų apmokėjimą patvirtina į bylą pateikti dokumentai – pinigų priėmimo kvitai bei teisių paslaugų sutartis (2 t., b. l. 15-18). Iš bylos medžiagos matyti, kad advokato padėjėjas teikė teisinę pagalbą Ž. K. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir/ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą ir teismas negali jos visos priteisti, jei nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Įvertinus šioje byloje reikalingo atstovavimo apimtį, nedidelį proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), neilgą bylos nagrinėjimo trukmę, nedidelės apimties objektyviai reikalingas nukentėjusiajam teisines paslaugas, teismas priteisia Ž. K. advokato paslaugoms apmokėti 700 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
M. B. laiduotoja paskirti K. Č. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Išaiškinti M. B., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu šis asmuo padarys tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai K. Č. – B., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Priteisti iš Mariaus B. Ž. K. 700 Eur (septynis šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų.
M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o tada panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.