- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-22
- Bylos Nr.
- eI3-2007-816/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00254-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Jovita Einikienė (pirm.)
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „BIRŽŲ RANGA“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Biržų ranga“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Biržų ranga“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. AS-8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. AS-8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą 50 124 Eur mokestį (sankciją) už be leidimo išgautus gamtos išteklius maksimaliai sumažinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovas nevertino aplinkybės, kad markšeideriniuose planuose pažymėti plotai, kuriuose žvyro gavyba buvo vykdyta už kasybos ribų į plotį skirtingais laikotarpiais iš dalies sutampa. Vizualiai matyti, jog 2014 m. gruodžio 17 d. – 2015 m. spalio 30 d. markšeideriniame plane pažymėtas plotas Nr. 1 dalinai persidengia su plane Nr. 1 pažymėtu plotu Nr. 4. Taip pat plane Nr. 1 pažymėtas plotas Nr. 2 dalinai persidengia su plane Nr. 2 pažymėtu plotu Nr. 2. Mano, jog žvyro išteklių gavyba už kasybos sklypo ribų nurodyta skirtingų laikotarpių markšeideriniuose planuose buvo vykdoma tose pačiose vietose (plotai iš dalies sutampa), nes vienais metais buvo iškasta mažesniu gyliu, kitais metais tame pačiame plote buvo kasama giliau, todėl šie plotai negali būti sumuojami.
Teigia, kad atsakovas sumuoja ne tik tikrinamo laikotarpio (2016–2018 m.) markšeiderinių planų duomenis (patikrinimo akto 6 p.), bet ir kitų laikotarpių markšeiderinių planų duomenis nuo 2010 metų. O toks duomenų interpretavimas ir dirbtinis „pritempimas“ prie atsakovui reikiamo skaičiaus prieštarauja LR Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo principui.
Pažymi, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu turėjo galiojantį 2010 metais Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. N5-3229 suderintą ir Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos patvirtintą Paąžuolės žvyro telkinio naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekto papildymą.
Nurodo, kad šiame projekte, vadovaujantis racionalaus žemės gelmių naudojimo principais, kurie akcentuojami ir Leidimų išdavimo tvarkos 55 punkte, buvo suprojektuota galimybė kasti išteklius lėkštinant karjero šlaitą į išorę nuo kasybos sklypo ribos. Šis išteklių padidėjimas apskaičiuotas Paąžuolės telkinio naudojimo projekto papildyme sekančiai: „Projektuojamo ploto dalyse, kur žemės sklypas yra apgaubia kasybos kontūrą, karjero šlaitai galės būti lėkštinami į išorę nuo išteklių apskaičiavimo kontūro (11 grafinis priedas). Dėl to bus iškasti papildomi ištekliai, kurie neįtraukti į valstybinį naudingųjų iškasenų balansą. Jie apskaičiuoti panaudojant programinę įrangą Geomap2008 pagal naudingo klodo kraigo ir būsimo karjero dugno (šlaitų) planus. Šie ištekliai 2.3 ha plote sudaro 40 884 m³“.
Mano, kad pareiškėja nepažeidė nei Paąžuolės žvyro telkinio naudojimo (kasybos- rekultivavimo) projekto papildymo, nei Sutarties 1, nei Leidimo sąlygų, nes žvyrą kasė pagal išteklių naudojimo projekto sprendinius, o kasybos plotas už kasybos sklypo ribų nepadidėjo daugiau kaip 0,5 ha. Patikrinimo akte nėra numatyta ir nustatyta, jog pareiškėja Paąžuolės telkinio naudojimo projekto papildyme numatytą 40 884 m³ papildomą žvyro kiekį šlaituose būtų viršijusi, ar iškasusi didesniame nei 2,3 ha plote.
Cituodama markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262 24 punktą, nurodo, kad šis teisės aktas sudaro galimybę pilnai iškasti visus išteklius kasybos sklypo ribose naudingojo klodo lokaliuose pažemėjimuose, kurių neįmanoma numatyti, kai telkinys žvalgomas gręžiniais. Pagal išteklių skaičiavimo metodiką naudingojo klodo aslos gylis, fiksuotas gręžiniuose, plotuose tarp gręžinių nustatomas interpoliacijos būdu, t. y. Plokštumomis, tačiau gamtoje tiesių paviršių nebūna, todėl tarpuose tarp gręžinių naudingojo klodo asla niekada neatitiks faktinės padėties. Ją pamatyti galima tiktai nukasus žvyro klodą. Todėl geologinės žvalgybos metu visada fiksuojama, kokie sluoksniai sudaro naudingojo klodo aslą. Paąžuolės žvyro telkinyje aslą sudaro moreninis priemolis arba žvyras, kuris jau slūgso giliau gruntinio vandens lygio, kuris nebepasiekiamas iškasti ekskavatoriumi. Geologiniais tyrimais nustatyta naudingojo klodo litologinė asla ir yra išteklių naudojimo gylis. Todėl kasybos metu giliau menamos žvyro klodo aslos iškastas kiekis yra apskaitomas kaip išteklių padidėjimas pado pažemėjime, nenustatytame telkinio detalios žvalgybos gręžiniais. Taigi Plane Nr. 1 nustatytas apsemto karjero dugnas giliau suprojektuotos jo plokščios aslos 0,407 ha plote, kur iškasta 1824 m³ žvyro. Tačiau tai nėra nei kasyba be leidimo, nei kasyba už kasybos sklypo ribų. Pagal aukščiau minėto teisės akto reikalavimus pareiškėja Lietuvos geologijos tarnybai buvo pateikusi markšeiderinių planus, kuriuose nurodytas išteklių padidėjimo plotas giliau suprojektuotos aslos, ir aiškinamuosius raštus.
Akcentuoja, kad Panevėžio apskrities Biržų rajono Paąžuolės telkinio žvyro sutarties naudojimo sąlygos keistos nebuvo, todėl neturėtų būti gautas pakartotinis leidimas. Mano, kad nėra pagrindo taikyti Taisyklių 20.2 ir 35.5 nuostatų.
Mano, kad teisės aktai už Sutarties 1 sąlygų ar naudojimo projekto sprendinių pažeidimą, jei tokie nustatomi, numato leidimo sustabdymo ar netgi jo panaikinimo galimybę, tačiau nenumato teisės skirti sankcijas – mokesčius 10 kartų padidintu tarifu, nes papildomų išteklių gavyba šiuo atveju nelaikytina išteklių kasyba be leidimo.
Nurodo, kad pareiškėjai paskirta sankcija nėra proporcinga pareiškėjos atliktiems veiksmams, todėl prašo ją sumažinti.
Atsiliepimas
Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti. Nurodo, kad tikrintino laikotarpio markšeideriniuose planuose pažymėti plotai, kuriuose gavyba buvo vykdyta už kasybos sklypo ribų į plotį, skirtingais markšeiderinių planų apskaitomais laikotarpiais užfiksuoti skirtingose telkinio vietose.
Pažymi, kad žvyro išgavimo laikotarpį apima skirtingos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, redakcijos.
Nurodo, kad pagal Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2002 m. gruodžio 10 d. išduoto leidimo Nr. 34p-02 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Paąžuolės žvyro telkinio žvyro išteklių naudojimo sutarties 5 punktą pareiškėjai nustatytas kasybos sklypas – 43,55 ha. Kad pagal 2016-03-16 – 2016-08-31 galiojusią Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių redakciją nebūtų reikėję keisti naudojimo plano, kasybos sklypo plotas tuo laikotarpiu neturėjo viršyti 4,355 ha, o pagal 2016-09-01 – 2018-06-30 galiojusią redakciją kasybos sklypo plotas neturėjo būti padidėjęs daugiau negu 0,5 ha. Vadovaujantis patikrinimo metu pateiktais laikotarpiu nuo 2010-11-30 iki 2017-12-14 atliktais Paąžuolės žvyro telkinio markšeiderinių apmatavimų ataskaitų ir markšeiderinių planų duomenimis, nustatyta, kad išteklių gavyba už kasybos sklypo ribų į plotį buvo vykdyta jau ankstesniais metais. Tas pats yra matyti ir iš pareiškėjos pateikto nuo 2014-12-17 iki 2015-10-30 markšeiderinių apmatavimų 5 lentelės „Telkinio eksploatacijos rodiklių lentelė“ 6 eilutės, kur matyti, kad kasybos darbais paveiktos žemės sklypo plotas laikotarpio pradžioje buvo 33,8 ha, o kasybos darbais paveiktas kasybos sklypo plotas 24,9 ha. Teigia, kad pagal aritmetinius skaičiavimus žvyro kasybos darbais kasybos sklypo ribos, lyginant su projektiniu, yra padidėję 8,9 ha, kas už tikrinamąjį laikotarpį sudaro didesnį nei 4,355 ha ar 0,5 ha (priklausomai nuo galiojančios teisės akto redakcijos) plotą už kasybos sklypo ribų vykdytą išteklių gavybą. Pažymi, kad nuo 2015-10-30 iki 2017-01-24 markšeiderinio plano ataskaitos iš Telkinio eksploatacijos rodiklių lentelės (5 lentelė) 6 eilutės matyti, kad kasybos darbais paveiktos žemės sklypo plotas laikotarpio pabaigoje padidėjo iki 36,3 ha, o kasybos darbais paveiktas kasybos sklypo plotas – iki 27,3. Žvyro kasybos darbais kasybos sklypo ribos, lyginant su projektiniu, jau padidėjo iki 9,0 ha. Taip palaipsniui kasybos sklypo ribos buvo plečiamos. Todėl pagal galiojusius teisės aktus bet kuriuo atveju iki tikrinamojo laikotarpio turėjo būti pakeistas (pakoreguotas) naudojimo planas ir turėjo būti atliktos visos Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse numatytos Naudojimo plano rengimo procedūros: aprobuoti išteklius, atlikti jų gavybos poveikio aplinkai vertinimą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo nuostatomis atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo turi būti atliekama naudingųjų iškasenų gavybai, kai kasybos sklypas plečiamas daugiau nei 0,5 ha) ir kt. Bet koks išteklių išgavimas už kasybos sklypo ribų į plotį yra vertinamas kaip išteklių išgavimas be leidimo. Todėl markšeideriniuose planuose, apimančiuose laikotarpius nuo 2015-10-30 iki 2017-01-24 nuo 2017-01-24 iki 2017-12-14, visas išgautas žvyras (9 469 m³) kasant už kasybos ribų į plotį yra laikomu išgautu neturint leidimo.
Pažymi, kad ankstesnius metus apimančių markšeiderinių matavimų dokumentai patikrinimo metu buvo vertinti tiek, kiek tokios informacijos reikėjo sklypo ploto už kasybos sklypo ploto ribų didėjimo pagrindimui, t. y. pažeidimo fakto nustatymui.
Pagal Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 198, nustatytą tvarką yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad keičiant kasybos ribas (gylį ir plotį), turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog išteklius galima naudoti tik pagal žemės gelmių naudojimo planą, o naudojimo planas yra leidimo dalis. Būtent naudojimo plano sprendiniais yra nustatomos išteklių gavybos procesai, kasybos sklypo gylis bei kontūras. Kadangi kasybos gylis ir plotas yra laikomas vienu iš pagrindinių karjero kasybos darbų sistemos elementų, todėl keičiantis kasybos gyliui ir(ar) plotui turi būti keičiami ir Naudojimo plane numatyti karjero rekultivacijos darbų pobūdis ar sąlygos. Pareiškėja keisdama naudojimo plane numatytą kasybos gylį ir plotą, turėjo pareigą ir prievolę koreguoti ir naudojimo planą, atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo). Pažymi, kad pareiškėjai parengus minėtus markšeiderinius planus, jai buvo žinoma aplinkybė, kad ji vykdo teisės aktų nustatyta tvarka neaprobuotų valstybinių gamtos išteklių gavybą už skirto kasybos sklypo ribų už išteklių kontūro. Tačiau net žinodama apie padarytus (daromus) teisės aktų pažeidimus bei galimas teisines pasekmes, pareiškėja neteisėtų veiksmų nenutraukė, toliau tęsė gamtos išteklių gavybą bei nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pažeidimą lemiančios priežastys būtų pašalintos, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė dėl pakartotinio leidimo gavimo bei neatliko kitų privalomų procedūrų.
Nurodo, kad pareiškėja yra ūkio subjektas, kuri turi pareigą organizuoti savo veiklą taip, kad būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir/ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Ši įstatymo nuostata imperatyvi ir nenumato galimybės Departamentui, apskaičiuojant mokestį taikyti kitokį koeficientą negu 10.
Pažymi, kad pareiškėja yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, todėl reikalavimas naikinti skundžiamą sprendimą arba maksimaliai sumažinti sprendimu paskaičiuotą mokestį turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2021 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. AS-8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo nuspręsta taikyti 10 kartų mokėtino už valstybinius gamtos išteklius mokesčio dydžio ekonominę sankciją už išteklių gavybą be leidimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnė 2019 m. lapkričio mėn. 29 d. atliko pareiškėjos planinį patikrinimą, kurio tikslas – mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius (žvyrą) apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas už 2016–2018 metus, vertinant markšeideriniais planais apskaitomus laikotarpius. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja turėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2002 m. išduotą leidimą Nr. 34p-02 naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes Panevėžio apskrities Biržų rajono Paąžuolės telkinio žvyro ir Veleniškių telkinio žvyro (sutarties galiojimo terminas nuo 2002 m. gruodžio 13 d. iki 2018 m. vasario 22 d.) telkiniuose pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Pasibaigus leidimo ir sutarčių galiojimo terminui pareiškėjai 2018 m. vasario 27 d. išduotas naujas leidimas Nr. KN-18-17p ir sudarytos naujos naudojimo sutartys.
Po pakartotinio patikrinimo (Departamento 2020 m. sausio 15 d. sprendimu Nr. AS-10 ir 2020 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. AS-61 pavesta atlikti pakartotinius patikrinimus), Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2020 m. lapkričio 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA80-96/2020, kuriame konstatavo, kad Paąžuolės telkinyje laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d., pareiškėja 11 293 m³ žvyro išgavo pažeisdama Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus, už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų (į plotį nuo sklypo ribų – 9469 m³, į gylį 1824 m³). Pareiškėjai už šį pažeidimą, vadovaujantis Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, paskaičiuota 50 124 Eur mokesčio didesniu tarifu.
Tikrintu laikotarpiu buvo parengti keturi markšeideriniai planai. Išteklių gavyba už kasybos sklypo ribų nustatyta laikotarpį nuo 2015-10-30 iki 2017-01-24 apimančiame 2015 m. plane Nr. 1 ir laikotarpį nuo 2017-01-24 iki 2017-12-14 apimančiame 2017 m. plane Nr. 2.
Departamentas skundžiamu sprendimu patvirtino 2020 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktą Nr. PA80-96-2020. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad jis priimtas susipažinus su pareiškėjos pateiktomis rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto ir jas įvertinus.
Atsakovas, vertindamas, ar pareiškėja išplėtė išteklių gavybos plotą už sklypo kasybos ribų į plotį, vertino, ar pareiškėja iki patikrinimo laikotarpio plėtė išteklių gavybą už kasybos sklypo ribų į plotį ankstesniais metais. Iš patikrinimo akto matyti, kad pareiškėja palaipsniui plėtė išteklių gavybą už kasybos sklypo ribų ir iki patikrinimo laikotarpio. Atsakovas nustatė, kad pareiškėja didesniame nei 0,5 ha už sklypo ribų plote vykdė išteklių gavybą (Patikrinimo akto 6–8 pastraipos). Šioje vietoje pažymėtina, kad atsakovas galėjo vertinti ankstesnius laikotarpius tam, kad teisingai nustatytų patikrinimo laikotarpio pradžiai reikalingus duomenis kuomet jie neaiškūs. Tačiau šioje byloje nėra ginčo, kad tikrinto laikotarpio pradžiai nustatyti gamtos išteklių naudojimo (išgavimo) gavybos plotai ir kiekio duomenys buvo aiškūs. Tai, kad pareiškėjas iki tikrinamo 2016 metų laikotarpio buvo atlikęs karjero išplėtimą, nėra reikšminga sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo už 2016-2018 metus.
Vadovaujantis Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – MUVGIĮ) 4 straipsnio 1 dalimi ir 1 priedu, naudingos iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, taip pat smėlis bei žvyras, yra valstybinių gamtos išteklių mokesčio objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MUVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis).
Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį Įstatymas numato sankciją (dėl deklaruoto mažesnio gamtos išteklių kiekio bei jų rūšies nei faktiškai buvo išgauta) – t. y. taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas MUVGIĮ 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10 (MUVGIĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tam, kad ūkio subjektams galėtų būti taikoma nurodyta ekonominė sankcija būtina nustatyti vieną iš trijų alternatyvių pažeidimo sudėčių: išgautų išteklių nedeklaravimą, mažesnį deklaruotą išteklių kiekį nei išgautas išteklių kiekis arba gamtos išteklių naudojimą (gavybą) be leidimo. Pirmos dvi veikos galimos ir turint galiojantį leidimą užsiimti valstybinių gamtos išteklių gavyba, tačiau trečioji veika susijusi su atvejais, kai išgaunami gamtos ištekliai be leidimo. Pažymėtina, kad MUVGIĮ ar Žemės gelmių įstatyme išteklių naudojimo (gavybos, kasybos) be leidimo sąvokos nepateikta.
Šioje byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėja visus išgautus valstybinius gamtos išteklius tinkamai deklaravo, apskaitė ir sumokėjo už juos nustatytus mokesčius, įskaitant pagal MVGIĮ. Taip pat nėra ginčo, kad aptariamu patikrinimo metu ir šiuo metu pareiškėjo turėjo ir turi leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Paąžuolės telkinyje.
Departamentas nurodo, kad gamtos išteklių gavyba už kontūro ribų (į plotį, į gylį) laikytina gamtos išteklių gavyba be leidimo. Pareiškėja skunde teigia, kad kasybos plotas (į plotį) nepadidėjo daugiau kaip 0,5 ha, ji neturėjo pareigos pakeisti savo turimo leidimo, visa jos veikla vykdyta turint leidimą.
Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes (Žemės gelmių įstatymo, ŽGĮ, 2 str. 13 d.). Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, geoterminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes (ŽGĮ 2 str. 25 d.).
Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2020 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius iš išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išteklių gavyba gali būti vykdoma tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Galiojančios redakcijos ŽGĮ 16 str. 1 dalis numato, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes išduodami fiziniams ir juridiniams asmenims arba šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, norintiems naudoti žemės gelmių išteklius ir (ar) žemės gelmių ertmes. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes yra neterminuoti. Nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo ir turi galiojantį leidimą naudoti išteklius ir buvo sudaręs naudojimo sutartis. Tad siekiant nustatyti pareiškėjo karjero veiklos atitiktį teisės aktų reikalavimams pirmiausia įvertintinos leidimo naudoti gamtos išteklius sudedamąja dalimi esančių naudojimo sutarčių ir projekto bei jo pakeitimo sąlygos, kurių visuma ir apibrėžia gamtos išteklių konkrečiame telkinyje naudojimo sąlygas, apribojimus, apimtis ir t.t.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyto 2 priedo 2.4 ir 14 papunkčiuose nustatyta, kad naudingųjų iškasenų gavybai, kai kasybos sklypas plečiamas daugiau nei 0,5 ha, turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėtina, kad šios nuostatos įsigaliojo nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Kaip teisingai nustatyta ir nėra ginčo gavyba už kasybos sklypo ribų buvo vykdoma 2016 m. III ketv. ir 2017 m. IV ketv.
Pagal Lietuvos geologijos tarnybos 2002 m. gruodžio 10 d. leidimą Nr. 34p-02 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Paąžuolės žvyro telkinio žvyro išteklių naudojimo sutarties 5 punktą pareiškėjai kasybos sklypas skirtas 43,55 ha plote, kuriame likusių žvyro išteklių kiekis sudaro 1 373 tūkst. kub. m. Sutartyje nurodyta, kad išteklių naudojimo ribos sutampa su išteklių apskaičiavimo kontūru ir gyliu (7 p.); metinė žvyro gavybos apimtis neribojama (8 p.). Projektas parengtas 1989 m., papildytas 2010 m. Prie 2018 m. vasario 27 d. išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes priede esančioje sutartyje numatyta, kad telkinio likutis 2017-12-31 sudarė 1108 tūkst. kub. m, todėl sutartimi priskirtas patikslintas 44,4 ha kasybos plotas. Paąžuolės žvyro telkinio naudojimo (kasybos-rekultivavimo) projekto 2010 m. papildyme kasybos dalyje (15 lapas) nurodyta, kad „projektuojamo ploto dalyse, kur žemės sklypas apgaubia kasybos kontūrą, karjero šlaitai galės būti lėkštinami į išorę nuo išteklių kontūro (11 grafinis priedas). Dėl to bus iškasti papildomi ištekliai, kurie neįtraukti į valstybinį naudingųjų išteklių balansą. Jie apskaičiuoti panaudojant Geomap2008 pagal naudingo klodo kraigo ir būsimo karjero dugno (šlaitų) planus. Šie ištekliai 2,3 ha plote sudaro 40 884 m³.“ Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyrius 2010 m. liepos 8 d. raštu Nr. N5-3229 pritarė šio projekto papildymo aplinkos apsaugos sprendiniams. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas buvo ne kartą tikrintas aplinkos apsaugos institucijų karjerų eksploatavimo reikalavimų laikymosi tikslais (2015 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. B9-351, 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo aktas B9-142, 2017 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas Nr. B9-144, 2018 m. lapkričio 20 d. patikrinimo aktas Nr. P-75), nustatant, kad „aplinkosauginių pažeidimų nenustatyta, leidimų, nutraukimo plano ir reglamento sąlygų laikomasi“.
Nepaisant to, 2019 m. patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2017 m. sausio 24 d. metais išplėtė leidime nustatytą kasybos sklypo plotą į plotį 0,4835 ha, į gylį 0,4070 ha plotuose, o nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. gruodžio 14 d. gavyba už kasybos ribų į plotį vykdyta 0,1212 ha plote.
Departamento 2020 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte, kuris yra sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis, nurodoma, kad „markšeideriniuose planuose pažymėti plotai, kuriuose gavyba buvo vykdyta už kasybos plano ribų į plotį skirtingais markšeiderinių planų apskaitomais laikotarpiais užfiksuoti skirtingose telkinio vietose, t. y. šie plotai nepersidengia“ (7 p.). Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. liepos 13 d. rašte Nr. (7)-1.7-4342 nurodoma, kad „Paąžuolės telkinio markšeiderinių matavimų metu buvo nustatyti 3 tarpusavyje nesusiję į išorę nuo kasybos sklypo ribos išsidėstę tikrinamuoju laikotarpiu vykdytos naudingojo sluoksnio gavybos ploteliai, kurių kiekvienas neviršija 0,5 ha“. Taip pat pažymėta, kad „dėl eksploatacinės žvalgybos metu papildomai išgautų iš bendrovei skirto naudoti telkinio naudingojo sluoksnio išteklių nei leidimo duomenys, nei išteklių naudojimo sutarties sąlygos nesikeičia, todėl šių duomenų tikslinti nereikia“. Taip pat nurodyta, kad eksploatacinė žvalgyba suprantama, kaip skirto naudoti naudingojo sluoksnio klodo parametrų tikslinimas kasybos eigoje kasybos darbuose naudojamais mechanizmais ir kasavietės markšeideriniais matavimais.
Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes yra išduodami Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės, neteko galios nuo 2020 m. liepos 1 d.), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, nustatyta tvarka. Leidimų išdavimų taisyklių 53 punkte nustatyta, jog leidimo turėtojas privalo vykdyti sutarties (-čių) numatytas sąlygas ir laikytis žemės gelmių naudojimo projekto ar naudojimo plano reikalavimų. Leidimų išdavimo taisyklių 20 punkte nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu: 20.1. leidimo turėtojas prašo išduoti pakartotinį leidimą šių Taisyklių 11 punkte nurodytu atveju; 20.2. patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1 (sutarties galiojimo terminas), 35.4?35.6 (išteklių naudojimo paskirtis; išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita);galimi išteklių gavybos kiekio apribojimai), 35.13 (įpareigojimas vykdyti žemės gelmių monitoringą) ir 35.15 papunkčiuose (kitos sąlygos); 20.3. fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, įsigijo turėjusią leidimą įmonę; 20.4. leidimo turėtojas pageidauja keisti leidime nurodytų objektų skaičių. Šiuo metu galioja Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo įgyvendinimo“. Leidimus išduoda, tikslina, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą panaikina ir leidimų galiojimą panaikina Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos geologijos tarnyba leidimą tikslina Žemės gelmių įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nustatytais atvejais, leidimą ir jo priedą tikslina Žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju (Aprašo 21-22 p.). Leidimo sąlygų laikymosi kontrolę pagal kompetenciją vykdo Aplinkos apsaugos departamentas ir Lietuvos geologijos tarnyba (Aprašo 34 p.). Leidimo turėtojų veiklos kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka (Aprašo 35 p.).
Aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 „Dėl žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ 2.2 punktu nustatyta, kad patvirtinti naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo projektai papildomi pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį naudingųjų iškasenų naudojimo projektų rengimo teisinį reglamentavimą. Šiuo įsakymu patvirtintų Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2016-09-01 – 2018-06-30) 44 punkte nustatyta, jog naudojimo planas turi būti keičiamas, kai nustatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos plotą, ir (arba) kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha. Nuo 2014 metų iki 2016-09-01 galiojusios redakcijos Taisyklių 39.2 punktas numatė, kad naudojimo planas turi būti koreguojamas tuo atveju, kai telkinio eksploatacijos eigoje numatoma keisti kasybos sklypo plotą ir (arba) ribas (kai ploto pokytis, lyginant su projektiniu padidėja: telkiniuose, kurių bendras plotas mažesnis kaip 5 ha – 20%, kai telkinių plotas viršija 5 ha – 10%).
Nei MUVGIĮ, nei ŽGĮ, nei Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse, nei Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių ar aprašo nuostatuose nėra numatyta, jog viršijus nurodytus kasybos plotus išteklių gavybos veikla būtų vertinama kaip be leidimo vykdoma veikla ir taikoma MUVGIĮ numatyta teisinė atsakomybė.
Išgautų ir liekančių telkinyje naudingųjų iškasenų kiekio apskaičiavimą reglamentuoja Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės). Ginčo laikotarpiui yra aktuali Taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-262. Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad markšeideriniai darbai – veiksmai atliekami rengiant ir atnaujinant markšeiderinį planą, apskaičiuojant kietųjų naudingųjų iškasenų telkinyje išgautus ir liekančius išteklius. Pagal Taisyklių 5.2 punktą markšeiderinis planas – kietųjų naudingųjų iškasenų telkinio topografinė nuotrauka, sudaryta pagal žemės paviršiaus ir kasinių geodezinius matavimus. Naudingojo sluoksnio išteklių kiekio pokyčio, susidariusio tarp paskutinių dviejų naudingųjų iškasenų telkinyje atliktų matavimų, apskaičiavimas, atliekamas pagal telkinio atnaujinto markšeiderinio plano duomenis (Taisyklių 21 punktas). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
Kaip matyti teisės aktai numato kasybą už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, tačiau būtina tai apmatuoti, apskaičiuoti, deklaruoti išgautą ištekliaus kiekį. Kaip minėta šioje byloje yra nustatyta, kad 2010 m. projekto papildymas, suderintas su aplinkos apsaugos institucija, numatė tokią situaciją. Pareiškėja neviršijo leidimo sudedamojoje dalyje esančiame 2010 m. projekto papildyme numatyto 2,3 ha iškasti 40 884 m³ žvyro kiekio. Dėl to nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas veikė neturėdamas leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, už ką numatyta atsakomybė MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje.
Pažymėtina, kad Lietuvos geologijos tarnyba, kuri išduoda leidimus naudoti naudingąsias iškasenas, 2020 m. liepos 13 d. rašte pateikė išaiškinimą, kad pareiškėjos eksploatuojamo Paąžuolės telkinio naudingasis žvyro sluoksnis slūgso klodu, kurio ilgis sudaro 2300 m, plotis nuo 80 iki 280 m. Klodo slūgsojimo ribos nustatytos detalios žvalgybos gręžiniais, išdėstytais tyrimų plote 50 – 100 m atstumu. Žvyro klodą asloja moreninis priemolis ir priesmėlis, kurių patekimas į naudingųjų sluoksnių eksploatacijos metu neleistinas, kadangi tokiu atveju būtų pabloginama išgaunamos žaliavos kokybė. Detalios žvalgybos metu telkinio ribose buvo nustatyti atskiri žvyro klodo pado pažemėjimai, kuriuose giliau kaip 6 m po vandeniu slūgstantis žvyras dėl ribotų jo išgavimo galimybių buvo priskirtas nebalansiniams telkinio ištekliams. Detalios žvalgybos ataskaitoje pažymėta, jog visame detaliai išžvalgyto telkinio perimetre naudingasis sluoksnis įsipleišėja, jo paplitimo išorinis kontūras apribotas moreninio priemolio kraigo iškilimu iki žemės paviršiaus. Dėl pastarosios priežasties naudingojo sluoksnio pado peraukštėjimas tarp atskirų detalios žvalgybos gręžinių atskirais atvejais iki 5–8 m.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas ekonominės (finansinės) sankcijos taikymu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ekonominių sankcijų skyrimas ūkio subjektams pagal nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą pagal savo prigimtį prilyginamas nuobaudų už administracinius nusižengimus taikymui. Todėl tam tikrais atvejais kai specialiajame teisiniame reguliavime nėra nustatytų taisyklių, priskirtų bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normos (pvz., 2006 m. sausio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-696/2006; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A63-1647/2008). Tokia praktika suformuota aiškinant poveikio priemonių taikymą už Tabako kontrolės, Konkurencijos įstatymų pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pažeidimai, už kuriuos taikomos ekonominės sankcijos, pagal savo prasmę yra tapatūs administraciniams teisės pažeidimams (2005 m. lapkričio 3 d. sprendimas, 2008 m. sausio 21 d. sprendimas). Tokia praktika atitinka ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką, pagal kurią tuo atveju, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ar padariniais gali būti prilyginta baudžiamajai atsakomybei, asmeniui turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti tokiomis gynybos priemonėmis, kurios taikomos subjektams baudžiamosios atsakomybės atveju (1996-06-08 sprendimas byloje Engel ir kt. v. Nyderlandai, pareiškimų numeriai 5100/71, 5101/71, 5102/71, 5354/71, 5370/72, 2006-05-30 sprendimas Matyjek v. Lenkija, Nr. 38184/03, kt.).
Viešojo administravimo įstatyme numatyti viešojo administravimo subjektų veikloje taikytini viešojo administravimo bendrieji principai, ūkio subjektų veiklos priežiūros principai, o individualus administracinis aktas, priimtas ūkio subjektų priežiūros srityje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad taikant teisę inter alia būtina laikytis tokių iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų: atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege); veika nėra nusikalstama, jeigu tai nėra numatyta įstatyme (nullum crimen sine lege). Minėta, kad principas nulla poena sine lege kyla ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo: taikant teisę inter alia būtina laikytis reikalavimo, kad atsakomybė (sankcija, bausmė) už teisės pažeidimus turi būti nustatyta iš anksto (nulla poena sine lege).
Pažymėtina, kad visus kasybos darbus, išgautus gamtos išteklių kiekius, vietas ir kitus reikšmingus duomenis nustatytais terminais pareiškėja parodydavo teikiamose markšeiderinių apmatavimų ataskaitose. Ginčui aktualiuose 2015 ir 2017 metų markšeideriniuose planuose nužymėtas kasybos sklypo plotas, taip pat matyti, kad buvo vykdoma kasyba už kasybos ploto ribos, tačiau nesutiktina, kad aptariama situacija laikytina valstybinių gamtos išteklių naudojimu (gavyba), neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo ir už tai taikytina MUVGIĮ 6 str. 2 dalyje numatyta ekonominė sankcija (mokestis padidintu tarifu).
Pažymėtina, kad žemės sklypas sudaro 68,5 ha, kasybai skirtingais laikotarpiais tikrintu 2016-2018 metų laikotarpiu buvo skirta 43-44 ha dydžio žemės sklypo dalis, de facto kasyba 2015-2018 metais buvo vykdoma 33-40 ha žemės sklypo plote. Tai, kad Departamento nuomone pareiškėjas netinkamai ar nepakankamai tiksliai laikėsi nustatytų gamtos išteklių išgavimo sąlygų (leidimo išdavimo sąlygų), kai teisės aktai numato tam tikras paklaidas, išgavimo dydžių viršijimus, o juos prižiūrinti Lietuvos geologijos tarnyba aiškiai nurodo, kad leidimo tikslinti nereikia, - neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas išgavo valstybinius gamtos išteklius be leidimo. Nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti „gamtos išteklių naudojimas be leidimo“ sąvoką, prie šios veikos priskiriant ir situacijas, kai turimas leidimas gamtos išteklių naudojimui (gavybai), tačiau kasyba atliekama už kasybai skirto ploto ribų, neviršijant kasybai skirto sklypo ploto ir naudojamo žemės sklypo ribose bei neviršijant projekte (sudėtinė leidimo dalis) numatytų išgavimo kiekių. Tokiu pagrindu skiriamos ekonominės sankcijos neatitiktų teisinės atsakomybės objektyvumo, apibrėžtumo, teisinės atsakomybės (pažeidimo sudėties) įtvirtinimo įstatymo lygmeniu reikalavimų bei racionalaus ir kompleksiško žemės gelmių išteklių panaudojimo reikalavimų.
Atsakovas nurodo, kad tikrinimo laikotarpiu pareiškėjas laikotarpiu 2015-10-30--2017-01-24 už kasybos sklypo ribų išgavo 7220 m³ į plotį 0,4835 ha plote ir 1824 m³ į gylį 0,4070 ha plote, o laikotarpiu 2017-01-24--2017-12-14 už kasybos sklypo ribų išgavo 2249 m³ 0,1212 ha plote.
Kaip minėta skundžiamame sprendime taikytas skirtingų laikotarpių ir skirtingų kasybos vietų plotų sumavimas nėra numatytas jokiame teisės akte. Ir sutiktina su pareiškėju, jog vizualiai lyginant markšeideriniuose planuose Nr. 1 ir Nr. 2 už kasybos sklypo ribų nustatytus plotus jie iš dalies persidengia, todėl sumavimas nelogiškas sprendinys ir be pagrindo neatsižvelgta į pareiškėjo pastabas dėl patikrinimo akto, atskirai neaptariant pateiktų pastabų. Pažymėtina, kad departamento 2020 m. liepos 15 d. sprendime buvo atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad gali sutapti kasybos plotai skirtingais laikotarpiais ir nebuvo patikrinimo akte pateikta duomenų, kad kasybos plotai nėra tapatūs. Taip pat nesutiktina dėl kasybos sklype kasybos darbų į gylį priskyrimo kaip išėjimo už kasybos sklypo ribų, kadangi markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių 24 p. yra numatytas išgaunamųjų išteklių padidėjimas, išgavus išteklius karjero šlaituose bei lokaliuose naudingojo sluoksnio kraigo pakilimuose ir /ar pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos gręžiniais ar kasiniais. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos geologijos tarnyba, telkinio projekto papildymo dokumentacija (sudedamoji leidimo naudoti išteklius dalis). Tad imant vien kasybos ribų išplėtimą į plotį nėra viršijamas 0,5 ha plotas atskirose vietose. Atsakovo atsiliepimo argumentai, kad pareiškėja nesilaikė Žemės gelmių naudojimo plano rengimo taisyklių 39, 44 punktų, Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenius) ir ertmes išdavimo taisyklių 20.2, 35.5 p., juolab, kad leidimus išduodanti institucija mano priešingai, neduoda pagrindo taikyti pareiškėjui atsakomybės pagal MUVGIĮ 6 str. Be to, nustatyto užėjimo už kasybos sklypo ribų dydžio viršijimas galėtų sudaryti pagrindą taikyti atsakomybę už leidimo ar sutarties, ar projekto sąlygų pažeidimą, tačiau ne teigti apie gamtos išteklių naudojimą be leidimo. Kitoks esamo teisinio reguliavimo nuostatų aiškinimas neatitiktų racionalaus ir kompleksiško žemės gelmių naudojimo reikalavimo bei teisinės atsakomybės aiškumo ir objektyvaus apibrėžtumo reikalavimo. Tai, kad pareiškėjas galimai nesilaikė ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų neduoda pagrindo teigti apie tai, kad jis pažeidė MUVGIĮ 6 str. ir taikyti jam teisinės atsakomybės ekonominės sankcijos forma pagal šį įstatymą.
Sutiktina su argumentais, kad netinkamai laikantis išduoto leidimo sąlygų gali būti taikoma leidimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo poveikio priemonės ar kituose aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančiuose aktuose numatytos poveikio priemonės, tačiau nėra teisinio pagrindo konstatuoti Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pažeidimo. Tad aptariamoje faktinėje situacijoje atsakovo argumentai, jog pareiškėjas nesilaikė Leidimų išdavimo taisyklių, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų, niekaip neduoda teisinio pagrindo teigti, jog jis išgavo gamtos išteklius neturėdamas leidimo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus pareiškėjo skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamą sprendimą dėl ekonominės sankcijos už Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pareiškėjui taikymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo atlyginti jos atstovavimo teisme išlaidas.
Remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateikta 2021 m. sausio 4 d. atstovavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjai atstovavo advokatės padėjėja A. U.. Teismui pateikta 2021 m. sausio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ITA00249 (suteikta paslauga už skundo parengimą 470 eurų) ir 2021 m. sausio 26 d. bankinio pavedimo išrašas. Taip pat pareiškėja už skundą sumokėjo 23 Eur dydžio žyminio mokestį už skundą.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ aktuali redakcija), - rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2021 m. I ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2020 m. III ketvirčio – 1 454,8 eurų.
Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundą (ieškinį) rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5 (maksimalus galimas priteisti dydis galėtų sudaryti 3 637 eurus). Rekomendacijų 5 punktas numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundas tenkinamas visiškai ir tai, kad pareiškėjos prašoma priteisti suma bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą neviršija nei pusės maksimalios priteistinos sumos, pareiškėjos prašymą tenkina ir priteisia realiai patirtas būtinas bei pagrįstas bylinėjimosi išlaidas iš viso 493 eurus (470 + 23).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos UAB „Biržų ranga“ skundą.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. sausio 13 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-8.
Tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti pareiškėjai UAB „Biržų ranga“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 493,00 EUR (keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.