Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam N. A., jo atstovui L. Š., nukentėjusiajam A. B., jo atstovei Nonai Pulokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1 PK nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1-ojo PK įgaliotas pareigūnas surašė 2010-02-12 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-040033-10 (b. l. 6–7, 13) dėl N. A. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 110 str. 1 ir 5 d., nes jis neužtikrino, kad 2009-06-14 nuo 10 iki 11 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia garažų teritorijos, jam priklausantys šunys (baltos spalvos Azijos aviganis ir tamsios spalvos mišrūnas) nekeltų grėsmės, tai yra N. A. priklausantis juodos spalvos mišrūnas apkandžiojo A. B. priklausantį šunį, kuriam nustatytos kąstinės žaizdos, taip A. B. buvo padaryta 333 Lt materialinių nuostolių. Tas pats šuo užpuolė J. J. priklausantį šunį, kuriam įkando į kaklą, ir griebė J. J. už dešinės kojos blauzdos. N. A. neturi gyvūnų registravimo dokumentų. Savo veiksmais jis pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 ir 22 p.

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 1-ojo PK įgaliotas pareigūnas 2010-02-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 12N-040104-10 (b. l. 4–5, 12) N. A. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 110 str. 1 d., padarymą skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą, už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 110 str. 5 d. padarymą, skyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą, vadovaudamasis LR ATPK 33 str., skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą. Nustatė, kad N. A. neužtikrino, kad 2009-06-14 nuo 10 iki 11 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia garažų teritorijos, jam priklausantys šunys (baltos spalvos Azijos aviganis ir tamsios spalvos mišrūnas) nekeltų grėsmės, tai yra N. A. priklausantis juodos spalvos mišrūnas apkandžiojo A. B. priklausantį šunį, kuriam nustatytos kąstinės žaizdos, taip A. B. buvo padaryta 333 Lt materialinių nuostolių. Tas pats šuo užpuolė J. J. priklausantį šunį, kuriam įkando į kaklą, ir griebė J. J. už dešinės kojos blauzdos. N. A. neturi gyvūnų registravimo dokumentų. Savo veiksmais jis pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus m. savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 ir 22 p.

Nukentėjusioji J. J. per teismo posėdį paaiškino, kad gyvena netoli garažų ir visą laiką ten vaikšto su savo šuniu. 2009-06-14 apie 11 val. ji ėjo takeliu su savo šuniu ir pamatė, kad garažo teritorijoje stovi didelis baltas palaidas šuo, garažo teritorijos varteliai buvo atidaryti. Paėjus apie 50 m, ją ir jos šunį pasitiko juodas šuo. Baltą šunį nusivedė kažkoks vyras, tai buvo ne N. A.. Juodas šuo priėjo tiesiai prie J. J. ir iš karto puolė jos šunį. Šunys pradėjo pjautis, N. A. šuo įkando J. J. į koją. Minėti juodas ir baltas šunys priklauso N. A., to neginčijo ir jis pats. Prieš įvykį buvo priėjusi prie N. A. voljero ir matė ten jo šunis, todėl įsitikinusi, kad jai žalą padarė būtent N. A. šunys. J. J. nurodė, kad po įvykio apie savaitę turėjo nedarbingumo pažymėjimą, jai buvo sužalota koja, buvo leidžiami vaistai nuo stabligės ir pasiutligės. N. A. jai atlygino už vaistus ir važinėjimą į ligoninę.

Nukentėjusysis A. B. per teismo posėdį paaiškino, kad 2009-06-14 apie 10-10.30 val. su savo šuniu išėjo pasivaikščioti šalia garažo teritorijos tvoros ir pamatė, kad garažo teritorijoje laksto du šunys (baltas ir juodas). Savo šunį A. B. vedžiojo su pavadėliu. Tie du šunys pralindo pro tvoros apačią, baltas šuo buvo Kaukazo aviganis, o juodas šuo – mišrūnas. Baltas šuo stovėjo atokiau ir žiūrėjo, o juodas šuo puolė A. B. šunį, įsikabino į jo užpakalinę koją ir pradėjo draskyti. A. B. pradėjo ginti savo šunį, tada juodas šuo jį paleido. A. B. iš karto paskambino policijai, atvykus pareigūnams N. A. šunys buvo palaidi. Garažų teritorijos varteliai buvo uždaryti, nes šunys pralindo pro vielinės tvoros apačią. Maždaug po mėnesio, kai paaiškėjo jo šuns gydymo rezultatai, A. B. kreipėsi į N. A., kad jis atlygintų patirtas gydymo išlaidas, tačiau N. A. nesutiko.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką jam pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 110 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, padariusios žalos asmens sveikatai ar turtui, užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

N. A. kaltinamas tuo, kad jis neužtikrino, kad 2009-06-14 nuo 10 iki 11 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, šalia garažų teritorijos, jam priklausantys šunys (baltos spalvos Azijos aviganis ir tamsios spalvos mišrūnas) nekeltų grėsmės, tai yra N. A. priklausantis juodos spalvos mišrūnas apkandžiojo A. B. priklausantį šunį, kuriam nustatytos kąstinės žaizdos, taip A. B. buvo padaryta 333 Lt materialinių nuostolių. Tas pats šuo užpuolė J. J. priklausantį šunį, kuriam įkando į kaklą, ir griebė J. J. už dešinės kojos blauzdos. N. A. neturi gyvūnų registravimo dokumentų.

Nagrinėjamu atveju N. A. kaltinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251, patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8, 22 punktų pažeidimu. Šių Taisyklių 6.8 punkte nustatyta, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų. Taisyklių 22 punkte nustatyta, kad šuns savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos dokumentus.

Byloje nustatyta, kad N. A. priklausantys šunys apkandžiojo nukentėjusiajam A. B. priklausantį šunį, nukentėjusiajai J. J. priklausantį šunį ir griebė L. J. už dešinės kojos blauzdos. Ginčo dėl šių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra, tačiau keliamas klausimas dėl to, kas turėjo užtikrinti aukščiau nurodytų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nuostatų laikymąsi, nes N. A. teigia, kad šunys buvo naudojami garažų bendrijos teritorijos apsaugai.

Pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Byloje esantys N. A. paaiškinimai, duoti policijos komisariate, bei parodymai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad šunys priklausė N. A.. Byloje nustatyta, kad šunys buvo laikomi prie N. A. garažo. N. A. per teismo posėdį patvirtino, kad šunis įsigijo jis pats. Iš aukščiau paminėtų paaiškinimų matyti, kad iki 2009-06-14 įvykio šunys buvo auginami ir išlaikomi N. A., todėl būtent N. A. laikytinas šunų savininku ir būtent jis turėjo užtikrinti minėtų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių nuostatų laikymąsi. Vien ta aplinkybė, kad nenustatytas asmuo uždarė šunį į voljerą, nėra pagrindas laikyti, jog šunų savininkas yra kažkas kitas. Byloje nėra jokių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad kas nors kitas, o ne N. A., kurį nors laikotarpį augino šunis arba kuriam nors laikotarpiui buvo prisiėmęs atsakomybę už šunų laikymą. Taip pat nepagrįstas N. A. skundo argumentas, kad dėl pažeidimo kalta garažų bendrija, nes šunys buvo naudojami garažų bendrijos reikalams. Pastaroji aplinkybė tik patvirtina, kad N. A. nesiėmė atitinkamų priemonių, kad jo laikomi šunys nekeltų grėsmės žmonių ramybei ir sveikatai.

N. A. kaltė, padarius LR ATPK 110 str. 1 ir 5 d. nustatytus pažeidimus, įrodyta remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiųjų A. B. ir J. J., liudytojų J. V., A. P. D. ir V. K. parodymais, tarnybiniais pranešimais, Bendros pagalbos centro įvykio ataskaita bei kitais įrodymais. Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamai N. A. kaltės įrodymų, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Iš minėtų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad N. A. pažeidė Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių reikalavimus, tačiau nutarime ir protokole buvo nurodyta, kad N. A. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8, 22 punktus.

Kiekvienas norminis aktas taikomas tik tiems visuomeniniams santykiams, kurie atsiranda aktui įsigaliojus. O tiems santykiams, kurie atsirado iki norminio akto įsigaliojimo, taikomos anksčiau galiojusios norminio akto taisyklės. Kadangi administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2009-06-14, kai galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtinti Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės, N. A. veika perkvalifikuotina į 2008-09-10 patvirtintų taisyklių 14 ir 18 punktų pažeidimus.

N. A. teigia, kad nėra nustatyta, kokie šunys padarė žalą. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes nukentėjusioji J. J. per teismo posėdį patvirtino, kad prieš įvykį buvo priėjusi prie N. A. voljero ir matė ten jo šunis, todėl įsitikinusi, kad jai žalą padarė būtent N. A. šunys. Nukentėjusysis A. B. parodė, kad garažų bendrijos teritorijoje matė kaip laksto du šunys, vienas baltas Kaukazo aviganis, o kitas juodas mišrūnas, kuris puolė ir pradėjo draskyti jo šunį. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių, kad nukentėjusiesiem žala buvo padaryta ne N. A. šunų, o kitų. 2010-02-12 paaiškinime N. A. pats nurodė, kad turėjo du šunis: baltą aviganį ir juodą mišrūną (b. l. 23). Taip pat 2010-02-09 paaiškinime N. A. nurodė, kad 2009-06-14 jis turėjo jam priklausančius du šunis, vienas iš jų buvo baltos spalvos Azijos aviganis, o kitas tamsios spalvos mišrūnas (b. l. 25-26). Taip pat sutampa ir nukentėjusiųjų, ir liudytojų šunų aprašymas, kuris atitinka N. A. šunų požymiams, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad žalą padarė kažkas kitas.

Liudytojas policijos pareigūnas J. V. per teismo posėdį parodė, jog buvo nustatyta, kad A. B. užpuolė tie patys šunys, kurie užpuolė ir J. J.. Abiejuose gautuose pranešimuose nurodytų šunų apibūdinimai atitiko. Taip pat J. V. parodė, kad garažų sargas nurodė pareigūnams, iš kur gali būti šunys, kurie po to to buvo uždaryti į voljerą. Vėliau prie pareigūnų priėjęs vyras davė jiems šunų savininko telefono numerį.

N. A. teigia, kad J. J. nepateikė teismui medicininės pažymos, kad jos sveikatai buvo padaryta žala, tačiau pats jai atlygino žalą už vaistus ir transporto išlaidas, apie tai nukentėjusioji J. J. patvirtino per teismo posėdį. 2009-06-15 paaiškinime iš karto po įvykio N. A. nurodė, kad labai gailisi, kad jo šunys išgąsdino žmones (b. l. 33).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad N. A. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 14 ir 18 punktus, neužtikrino, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių. N. A. nesilakė taisyklių 18 p. nuostatos, kad šuns savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos dokumentus.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nekyla abejonių dėl pažeidimo sudėties. Įrodymai paneigia N. A. paaiškinimus, kad dėl pažeidimo kalti kiti asmenys. Teismas šiuos N. A. skundo argumentus vertina kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai. N. A. paskirta 500 Lt bauda, t. y. sankcijoje numatyta minimali bauda, ir tokia administracinė nuobauda paskirta laikantis LR ATPK 30 ir 30² straipsniuose nustatytų nuobaudų skyrimo taisyklių, tinkamai individualizuota. Keisti ją pagrindo nėra.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 1 PK 2010 m. vasario 12 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. N. A. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 124 str. 1 d. 1 p. ir 128 str.,

nutarė:

N. A. veiką perkvalifikuoti iš Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 6.8 ir 22 punktų pažeidimų į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 14 ir 18 punktų pažeidimus.

Palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariato 2010 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 12N-040104-10 nepakeistą ir N. A. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.