Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam N. A., nukentėjusiajam A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. A. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 1 policijos komisariato 2009-06-15 nutarimo Nr. N163341 panaikinimo, nukentėjusieji A. B. ir J. B. (J.), ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 1 policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009-06-15 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą N. A. (N. A.) dėl to, kad 2009-06-14 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam priklausantys šunys buvo palaidi, be antsnukio ir padarė žalą asmens sveikatai bei turtui. Nurodyta, kad tuo N. A. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimą Nr. 1-630 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“ ir padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 5 d. (b. l. 11-12).

Tos pačios dienos 2009-06-15 Institucijos priimtu nutarimu Nr. N163341 N. A. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo (b. l. 10).

N. A. padavė skundą teismui, kuriame prašo nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad jo šuo buvo pririštas, kaip to reikalauja taisyklės. Byloje nėra įrodymų, kad tai jo šuo kažkam padarė žalą: nėra liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, pagal kokius požymius jie atpažino neva jam priklausantį šunį, nėra įrodymų apie patirtą žalą.

Teisme N. A. palaikė skundą. Paaiškino, kad išvažiuodamas šeštadienį pririšo šunis. Teritorija, kurioje buvo šunys, aptverta. Sekmadienį jam paskambino ir pranešė, kad jo šunys laksto palaidi. Kai atvažiavo, rado šunis pririštus. Birželio 14 d. jis turėjo du šunis. Abu šunys buvo pririšti. Juodas šuo buvo senas, sirgo, po trijų mėnesių mirė. Kaimynystėje gyvenantis žmogus turi juodą šunį, galėjo būti palaidas ir to kaimyno šuo. Tas kaimynas neoficialiai saugo garažus. Su šiuo žmogumi jis nesutaria, todėl galėjo būti ir taip, kad tas kaimynas tyčia paleido jo šunis. Nepažįstamas žmogus negalėtų prieiti prie jo šunų. Bendravo su nukentėjusiąja J., ji buvo atėjusi apžiūrėti šunų ir sakė, kad ne jo šunys buvo ją užpuolę.

Nukentėjęs A. B. teisme su skundu nesutiko. Paaiškino, kad birželio 14 d. apie 10 val. vedžiojo šunį su antsnukiu ir pavadėliu prie garažų teritorijos. Teritorija aptverta, tačiau tvora sena, skylėta. Iš garažų teritorijos atbėgo du šunys, jie pralindo pro tvoros apačią ir puolė jo šunį. Puolė vienas šuo, kitas stovėjo atokiau. Jis paėmė savo šunį ant rankų, paskambino policijai. Policijai pasakė, kad lauks prie savo namų, nes nežinojo vietos, kurioje buvo, tikslaus adreso. Grįžus namo, atvažiavo policija. Kartu su policininkais nuvažiavo prie garažų. Ir jis, ir policijos pareigūnai matė šunis palaidus, lakstančius garažų teritorijoje. Tai buvo tie patys šunys, kurie jį užpuolė. Pareigūnai kalbėjosi su toje teritorijoje buvusiais vyrais. Nukentėjęs nežino, ką jie šnekėjo. Pareigūnai išsiaiškino, kas yra šunų savininkas. Pareigūnai davė jam to asmens telefono numerį ir pasakė, kad to asmens vardas yra N.. Paaiškino, kad buvo du šunys, vienas šviesus, kitas tamsus. Patvirtino, kad N. A. teismo posėdyje apžiūrai pateiktoje nuotraukoje esantis šviesus šuo yra tas šuo, kuris lakstė palaidas 2009-06-14. Tačiau kuris šuo, šviesus ar juodas, kandžiojo jo šunį, neatsimena.

Nukentėjusiajai J. B. (J.) šaukimas buvo siunčiamas 2009-06-15 pareiškime nurodytu adresu (b. l. 17, 32), paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos ir darbo vietos adresais (b. l. 40-41), tačiau šaukimai grįžo neįteikti (b. l. 38-39, 67-69 ir 2009-12-10 grįžęs šaukimas). Teismui yra pateiktas J. B. 2009-11-30 pareiškimas, kuriame ji nurodo, kad N. A. pretenzijų neturi (b. l. 62). Dėl to nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant nukentėjusiajai J. B..

ATP protokolą surašiusios institucijos ir nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nutarimas naikinamas dėl esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų, byla grąžinama protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.

Nustatyta, kad 2009-06-15 Institucijos įgaliotas pareigūnas surašė N. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 5 d., padarymo. Protokole nurodoma tokia pažeidimo esmė: 2009-06-14 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, N. A. priklausantys šunys buvo palaidi, be antsnukio ir padarė žalą asmens sveikatai bei turtui. Nurodyta, kad tuo N. A. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimą Nr. 1-630 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“.

LR ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodytos žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-86/2009). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog LR ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.

Nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad kaltinimas protokole suformuluotas aiškiai - be tokių objektyviųjų pažeidimo požymių, kaip tai, kad šunys buvo palaidi ir be antsnukio, nurodoma, kad šunys padarė žalą asmens sveikatai bei turtui, nekonkretizuojant, kaip šunys padarė žalą, kokią būtent žalą padarė, kam (kokiam asmeniui ar turtui) konkrečiai padarė žalą. Tai reiškia, kad formuluojant kaltinimą nėra nurodyta svarbių pažeidimo objektyviosios pusės požymių.

Protokole yra ir kitų esminių trūkumų. Protokole nurodoma, kad N. A. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimą Nr. 1-630 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių patvirtinimo“. Tačiau šiame sprendime jokios gyvūno savininko pareigos nėra formuluojamos. Gyvūno savininko pareigos yra nurodytos Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintose Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklėse, todėl tik taisyklių atitinkamus reikalavimus galėjo pažeisti N. A.. Protokole nenurodytas nei vienas minėtų taisyklių punktas, kurio reikalavimus būtų pažeidęs N. A..

Šie protokolo trūkumai negalėjo būti ištaisyti nutarime, priimtame išnagrinėjus bylą. LR LR ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį už pažeidimus, kurie apskritai nebuvo įvardinti ir teisiškai kvalifikuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Tuo tarpu skundžiamame nutarime yra nurodoma, kad N. A. baudžiamas už tai, kad 2009-06-14 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam priklausantys šunys, būdami palaidi, be antsnukio ir pavadėlio, apkandžiojo pil. V. B. priklausantį šunį bei apkandžiojo ir išgąsdino J. ir A. B., tuo padarė žalą asmens sveikatai ir turtui. Nutarime nurodoma, kad tuo N. A. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2008-09-10 Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 14 punktą. Tai reiškia, kad išnagrinėjus bylą, nutarime kaltinimai asmeniui buvo papildyti, nurodyta daugiau pažeidimo objektyviųjų požymių, asmuo buvo nubaustas už protokole nenurodytus pažeidimus. Taisyklių 14 punkte nurodoma, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai ar pavojingi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Protokole nėra pareikštas toks kaltinimas. Be to kaltinimas V. A. suformuluotas taip, kad neatitinka realių faktinių pažeidimo aplinkybių. Iš nutarimo galima spręsti, kad N. A. šunys maždaug tuo pačiu metu užpuolė ir A. B. ir J. B. (J.), t. y. apie 10.00 val. Tačiau įrodymai byloje (tiek rašytiniai, tiek liudytojų A. B., J. V. ir V. M. parodymai teisme) patvirtina, kad J. B. šunys užpuolė vėliau, t. y. apie 11 val. Nutarime nurodoma, kad šunys apkandžiojo ir A. B., tačiau pats A. B. teisme parodė tik tai, kad šunys užpuolė ir apkandžiojo jo šunį, apie tai, kad ir jis pats buvo apkandžiotas, neužsiminė.

Nustatyta, kad nutarimas priimtas tą pačią dieną kaip ir surašytas protokolas, dėl to iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo atimta teisė tinkamai pasiruošti gynybai. Iš jo buvo paimtas tik paaiškinimas. Nors nutarime nurodoma, kad dėl pažeidimo N. A. gailisi, tačiau kaip matyti iš 2009-06-15 N. A. paaiškinimo (b. l. 18), jis gailėjosi tik dėl to, kad jo šunys išgąsdino žmones. Iš paaiškinimo matyti, kad N. A. įtaria, kad jo šunį galėjo kas nors paleisti, nes jis pats šunis buvo pririšęs. Ši versija nutarime nei paneigta, nei patvirtinta.

Išnagrinėjus bylą, be esminių protokolo trūkumų nustatyta ir bylos medžiagos trūkumų, t. y. byloje nesurinkti visi galimi įrodymai dėl N. A. padaryto pažeidimo. Teisme liudytojais apklausti pagal iškvietimą atvykę pareigūnai J. V. ir V. M. parodė, kad atvykę prie garažo kalbėjosi su žmogumi, kuris ir pasakęs, kieno tie šunys, kurie lakstė palaidi, pasakė šunų savininko vardą ir davė telefono numerį. Tas žmogus ir uždarė šunis į voljerą. Apie tai, kad policijos pareigūnai prie garažo kalbėjosi su ten buvusiais vyrais, o po to atėję pasakė, kad išsiaiškino, kieno tie šunys, nurodė savininko vardą ir telefono numerį, parodė ir nukentėjęs A. B.. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tą vyrą, kuris uždarė šunis į voljerą bei nurodė policijos pareigūnams šunų savininko vardą ir telefono numerį. Šio asmens parodymai byloje yra svarbūs pažeidimo faktinėms aplinkybėms nustatyti, tuo labiau, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisme aiškino, kad su garažų kaimynystėje gyvenančiu asmeniu V., kuris neoficialiai dirba garažų sargu, nesutaria, galėjo būti, kad būtent šis asmuo ir paleido jo šunis tyčia, iš keršto, nes prie jo šunų nepažįstamas žmogus prieiti negalėtų. Be to tas kaimynas V. taip pat turi juodą šunį, todėl žmones užpulti galėjo to asmens šuo.

Nustatyta, kad policijoje taip pat buvo gautas J. pranešimas, kad du dideli atitrūkę šunys apkandžiojo jo žmoną. Kadangi išklotinėje matosi ne visi duomenys, yra neaiški vieta, kurioje įvyko įvykis (b. l. 15). Nukentėjusioji J. B. (J.) 2009-06-15 pareiškime nurodė, kad 2009-06-14 apie 11 val. prie Skersinės g. esančių garažų matė du palaidus šunis, kurie anksčiau buvo uždaryti. Vienas šuo (Azijos aviganis) buvo už tvoros, tačiau vartai buvo atidaryti ir link jo ėjo vyras nuraminti, kad nelotų. Paėjus kiek toliau, iš šono priartėjo kitas šuo, mišrūnas, juodas, kuris puolė jos šunį. Puldamas šuo įkando jai į dešinės kojos blauzdą (b. l. 17). Šiame pareiškime taip pat nėra nurodoma tiksli įvykio vieta. Iš tokių J. B. paaiškinimų negalima išvada, kad ją užpuolė būtent N. A. šunys. Teisme gautame J. B. 2009-11-30 pareiškime nėra nurodoma, kad ją užpuolė būtent N. A. šuo (b. l. 62). N. A. teisme aiškino, kad, vėliau atvykusi ir apžiūrėjusi jo šunis, J. B. pasakė, kad ne jo šunys buvo ją užpuolę. Rašytinėje medžiagoje nėra užfiksuota, kad J. B. būtų atpažinusi ją užpuolusius šunis. Nutarimo išvada, kad J. B. užpuolė N. A. šunys, grindžiama tik prielaida. Tačiau sprendimą lemiančios išvados negali būti grindžiamos prielaidomis ir spėlionėmis.

Nustatytų esminių protokolo ir bylos medžiagos trūkumų pats teismas ištaisyti negali, dėl to byla grąžintina protokolą surašiusiai institucijai nagrinėti iš naujo.

LR ATPK 35 str. 1 d. nustatytas nuobaudos skyrimo terminas pratęstas teismo 2009-12-14 nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 1 policijos komisariato 2009-06-15 nutarimą Nr. N163341, kuriuo N. A. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 110 str. 5 d., padarymą paskirta 500 Lt bauda be gyvūno konfiskavimo, panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus 1 policijos komisariatui nagrinėti iš naujo.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.