Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Butų savininkų bendrijos ,,Jūratė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1988-601/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasadena“ ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Jūratė“ dėl butų savininkų bendrijos sprendimų, vykdant daugiabučio namo, esančio Birželio 23-ios g. Nr. 9, Kaune, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų su techninio darbo projekto parengimu pirkimą, panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fasadena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:Pripažinti, kad atsakovo sprendimas neleisti susipažinti su UAB „Interjerų sistemos“ pasiūlymo dalimi, kuri negali būti laikoma konfidencialia, yra nepagrįstas;Pripažinti, kad UAB „Interjerų sistemos“ pateiktas pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų ir negali būti pripažintas Konkurso laimėtoju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė butų savininkų bendrija „Jūratė“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: 2018 m. birželio 13 d. apeliantė (atsakovė) ir trečiasis asmuo UAB „Interjerų sistemos“ sudarė Pirkimo sutartį, t. y. šalių pasirašyta rangos darbų (atnaujinimo) sutartis, pagal Pirkimo rezultatus, todėl yra išnykusios aplinkybės, dėl kurių buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju skundžiama teismo nutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių ir turėtų būti panaikinta. Vykdydama Konkursą apeliantė laikėsi įstatymų reikalavimų ir taikė visus privalomus atidėjimo terminus, siekiant, kad rangos (atnaujinimo) sutartis būtų sudaryta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Apie ieškinį ir priimtą skundžiamą nutartį apeliantei 2018 m. birželio 13 d. nebuvo žinoma, kadangi pirmosios instancijos teismas nutartį išsiuntė tik 2018 m. birželio 14 d. elektroniniu paštu. Tačiau faktiškai apeliantė apie nagrinėjamą civilinę bylą bei skundžiamą nutartį sužinojo tik 2018 m. birželio 18 d., kada bendrijos pirmininkas pasitikrino savo elektroninio pašto paskyrą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė nepažeidė ir negalėjo pažeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, apie kurią jai nebuvo žinoma rangos (atnaujinimo) sutarties pasirašymo dieną. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia ne tik apeliantės teises, bet teisėtų viešojo pirkimo procedūrų užtikrinimą ir jų taikymo neigiamos pasekmės viršija jų teikiamą naudą. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl tai lėmė iš esmės neteisingą situacijos supratimą ir neteisėtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimą. Ieškinys yra grindžiamas prielaidomis, kad galimai trečiojo asmens UAB „Interjerų sistemos“ (ar jo jungtinės veiklos partnerio UAB „Saulės šiluma“) kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimams, tačiau ieškovė nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tiek apeliantės, tiek daugiabučio namo gyventojų, tiek konkursą laimėjusio UAB „Interjerų sistemos“ teisės bus neproporcingai suvaržytos ir jie galimai patirs finansinius nuostolius, o jų teisėti interesai bus šiurkščiai pažeisti. Sklandus ir operatyvus darbų vykdymas gyvybiškai svarbus bendrijos gyventojams. Perkami darbai yra susiję su viso namo apšiltinimo ir visos šilumos sistemos pertvarkymais, kuriuos galima atlikti tik šiltu sezono metu, todėl darbų sustabdymas būtų perkeltas į kitus metus, o dėl to bendrijos gyventojai žiemos metu patirs didelius finansinius nuostolius. Teigia, kad apeliantė nėra perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl investuodama savo privačias lėšas šiuo pirkimu įgyvendina labiau privataus intereso tenkinimą, o ne viešojo. Žala visuomenei dėl to, kad bus leista toliau vykdyti darbus pagal pasirašytą rangos sutartį nekils. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sukels didesnės neigiamas pasekmes, nei apsaugos viešąjį interesą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ne jų netaikymas pažeidžia viešąjį interesą. Pirkimo objektas ir jo įgyvendinimas laiku yra svarbus bendrijos gyventojams, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sąlygoja svarbaus apeliantės projekto vykdymo laikiną sustabdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014 ir kt.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013 ir kt.).Ieškovės UAB „Fasadena“ ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė butų savininkų bendrija „Jūratė“ vykdė daugiabučio namo, esančio Birželio 23-osios g. 9, Kaune, atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų su techninio darbo projekto parengimu pirkimą, kurio laimėtoju pripažino UAB „Interjerų sistemos“ pasiūlymą. Ieškovės teigimu UAB „Interjerų sistemos“ pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygose keliamų kvalifikacinių reikalavimų (Konkurso sąlygų 3.2.11. p.) bei kartu su pasiūlymu buvo pateikta melaginga informacija. Iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Toks aplinkybių nustatymas yra visiškai pakankamas preliminaraus ieškinio reikalavimo pagrįstumui konstatuoti. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio preliminaraus pagrįstumo nevertino ir dėl to nepasisakė ir tuo pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė sustabdyti Konkurso procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ekonomiškumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą, bylos šalių interesų apsaugą taikė laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad Pirkimo sutartis yra rangos sutartis, o tarp šalių sudarytą sutartį pripažinus negaliojančia restitucijos taikymas taptų negalimas, todėl patenkinus ieškovės reikalavimą, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę butų savininkų bendriją „Jūratė“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir nevertino aplinkybių apie vykdomo Konkurso procedūrų eigą, vadovavosi išimtinai viešuoju interesu garantuoti viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną, t. y. 2018 m. birželio 13 d., buvo sudaryta viešo pirkimo sutartis tarp atsakovės butų savininkų bendrijos „Jūratė“ ir trečiojo asmens UAB „Interjerų sistemos“, todėl Konkurso procedūros, pasiekus Konkurso tikslą – sudarius Pirkimo sutartį su laimėtoju, pasibaigė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu buvo prašoma tik sustabdyti Konkurso procedūras, įpareigojant atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties ir ieškovei neprašant sustabdyti galimai sudarytos pirkimo sutarties vykdymą, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neatitinka jų paskirties ir esmės.Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės skundo argumentus dėl neteisingo ginčo santykių teisinio kvalifikavimo, t. y. kad apeliantė nėra perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų įstatymo prasme, todėl investuodama savo privačias lėšas šiuo pirkimu įgyvendina privatų interesą, o ne viešąjį. Juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, todėl šie apeliantės argumentai nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas.Į esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti nagrinėjamo klausimo išsprendimui nėra teisiškai reikšmingi.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir netinkamai aiškinus ir taikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų priemonių taikymą. Skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Fasadena“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasadena“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.