- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 1A-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00672-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Šiukšta, Violeta Ražinskaitė (pran.), Elena Vainienė
- Nuteistasis
- M. G.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams ir 6 mėnesiams;
pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – 3 metams;
pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 2 metams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), būdamas prie medžiotojų namelio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą nukentėjusiesiems G. K. ir E. Z. priklausantį turtą, tyčia spyręs išdaužė nukentėjusiajam G. K. priklausančio automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės keleivio pusės durelių stiklą, įsibrovė į G. K. priklausantį automobilį ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė svetimą turtą: nukentėjusiajam G. K. priklausančius 20 Lt ir 50 Lt vertės žiūronus, nukentėjusiajam E. Z. priklausančius bendros 20 Lt vertės du medžioklinius peilius, bendros 45 Lt vertės trijų raktų ryšulį, 400 Lt vertės automobilio ,,Volvo“ raktelį, tuo padarė nukentėjusiajam G. K. bendros 76 Lt turtinės žalos ir nukentėjusiajam E. Z. bendros 465 Lt turtinės žalos.
Be to, M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje svetimo turto vagystės iš nukentėjusiajam G. K. priklausančio automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) metu pagrobė nukentėjusiajam G. K. priklausantį šaunamąjį ginklą – 4 000 Lt vertės Čekijos pramoninės gamybos C kategorijos 7,62x51mm kalibro graižtvinį šautuvą CZ (duomenys neskelbtini) Nr. xxx su optika „Leopold“ ir bendros 20 Lt vertės keturis vienetus pramoninės gamybos C kategorijos .308W (7,62x51 mm) kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių bei nukentėjusiajam V. G. priklausantį šaunamąjį ginklą – 3 000 Lt vertės Čekijos pramoninės gamybos C kategorijos .30-06 kalibro graižtvinį šautuvą CZ 550 Springfield Nr. xxx su optiniu taikikliu ir bendros 10 Lt vertės keturis vienetus pramoninės gamybos C kategorijos .30-06 kalibro centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, padarydamas nukentėjusiajam G. K. bendros 4 020 Lt turtinės žalos, o nukentėjusiajam V. G. – bendros 3 020 Lt turtinės žalos.
Be to, M. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. apie 1 val. (duomenys neskelbtini), iš G. K. priklausančio automobilio ,,Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobęs du šaunamuosius ginklus: 4 000 Lt vertės Čekijos pramoninės gamybos C kategorijos 7,62x51mm kalibro graižtvinį šautuvą CZ (duomenys neskelbtini) Nr. xxx su optika „Leopold“ ir 3 000 Lt vertės Čekijos pramoninės gamybos C kategorijos .30-06 kalibro graižtvinį šautuvą CZ 550 Springfield Nr. xxx su optiniu taikikliu bei šaudmenis: bendros 20 Lt vertės keturis vienetus pramoninės gamybos .308W (7,62x51 mm) kalibro C kategorijos centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių ir bendros 10 Lt vertės keturis vienetus pramoninės gamybos .30-06 kalibro C kategorijos centrinio įskėlimo medžioklinių šovinių, šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis neteisėtai, neturėdamas leidimo, nešiojo į šalia esantį miškelį ir paslėpęs pakalnėje laikė iki 6 val., kol pats savanoriškai grąžino nukentėjusiesiems G. K. ir V. G.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde nurodė, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – rizikingą ir provokuojantį nukentėjusiųjų elgesį. Teismas pripažino, kad nukentėjusieji pažeidė ginklų ir šaudmenų laikymo taisykles, t. y. paliko juos matomoje vietoje be priežiūros ir apsaugos, tokiu būdu išprovokavo jį padaryti nusikaltimą.
Be to, už šaunamųjų ginklų pagrobimą ir neteisėtą disponavimą jais teismas paskyrė neproporcingai griežtas bausmes. Abi veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatytos net dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visa tai įvertinęs, teismas privalėjo paskirti švelnesnes bausmes.
Subendrindamas bausmes teismas taikė neteisingą bausmių subendrinimo būdą. Visos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl jos tarpusavyje turėjo būti apimtos, o ne sudėtos.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. G. apeliaciniu skundu prašė: nukentėjusiųjų rizikingą ir provokuojantį elgesį pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; sušvelninti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes; skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, subendrinti apėmimo būdu.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis ginčija nuosprendį tik dėl bausmės dydžio, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Individualizuodamas bausmės skyrimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis ir, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, savo sprendimą tinkamai bei išsamiai motyvavo.
Teismas, tinkamai įvertinęs padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą arba nebuvimą, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, nuteistajam paskyrus už padarytus nusikaltimus Baudžiamojo kodekso straipsnių sankcijų ribose numatytas laisvės atėmimo bausmes.
Teismas atsižvelgė, jog M. G. tyčia padarė du apysunkius ir vieną sunkų pavojingą visuomenei nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys); įvertino kaltininko asmenybę: anksčiau keturis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus (1 t., 118–119, 181–182 b. l.), nusikalstamas veikas padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Visa tai rodo nuteistojo nenorą laikytis visuotinai priimtų elgesio normų. Ankstesnės bausmės jo nepaveikė, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, t. y. neatliko savo paskirties.
Kita vertus, teismas įvertino, jog nukentėjusieji nuteistajam neturėjo pretenzijų, Kauno tardymo izoliatoriaus administracija apeliantą charakterizavo teigiamai (1 t., 98–99 b. l.), jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., 107 b. l.), byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apelianto prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi bei tai, kad jis savo noru pašalino padarytą žalą nukentėjusiesiems (savanoriškai grąžino pagrobtus daiktus), teismas pripažino M. G. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).
Nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog veikai padaryti turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys.
Sprendžiant, ar veikai padaryti turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką nusikalsti.
Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų palikimas automobilio salone, nors automobilis ir užrakintas, pažeidžia ginklų laikymo taisykles, tačiau tuo negali būti pateisintas nuteistojo elgesys, tai nėra pakankama priežastis nustatyti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Priklausomai nuo nuosprendyje išdėstytų bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, už kiekvieną inkriminuotą nusikalstamą veiką teismas kaltininkui paskyrė mažesnes nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmes.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog už šaunamųjų ginklų pagrobimą ir neteisėtą disponavimą jais teismas paskyrė neproporcingai griežtas bausmes.
Skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į visas Baudžiamajame kodekse nustatytas bausmių skyrimo taisykles. Veikų, numatytų BK 254 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, pavojingumo laipsnis yra didesnis nei veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl už tuos nusikaltimus paskirtos griežtesnės bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nuteistajam M. G. paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo nuteistajam paskirtų bausmių už šaunamųjų ginklų bei šaudmenų pagrobimą ir neteisėtą disponavimą jais pripažinti neteisingomis.
Teisėjų kolegijos nuomone, M. G. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežtos.
Tačiau teismas padarė klaidą subendrindamas bausmes.
Teismas nemotyvavo, kodėl bausmėms subendrinti taikė dalinio jų sudėjimo būdą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė M. G. padarytų nusikalstamų veikų sutapties formą ir tai nulėmė neteisingą bausmių subendrinimą.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose; reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-142/2012 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nuteistasis M. G. pinigų, žiūronų bei kitų daiktų vagystės iš automobilio metu pagrobė ir šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, kurių vagystė kvalifikuojama pagal atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Pagal teismų praktiką tokiomis aplinkybėmis padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį. Dėl to pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 254 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Šaunamųjų ginklų bei šaudmenų nešiojimas ir laikymas (BK 253 straipsnio 1 dalis) nesudaro idealios nusikalstamų veikų sutapties su jau minėtomis kitomis nusikalstamomis veikomis, kadangi ši veika padaryta savarankiškais veiksmais, truko tam tikrą laiko tarpą. Dėl to bausmė už šią veiką su kitomis bausmėmis bendrintina pirmosios instancijos teismo pasirinktu dalinio sudėjimo būdu.
Taigi skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais, o subendrinta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme.
Dėl išdėstytų motyvų nuosprendis šioje dalyje keičiamas.
Atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatė M. G. pagrobus nukentėjusiajam G. K. priklausančius 20 Lt ir 50 Lt vertės žiūronus, tačiau nurodė jam padarius bendros 76 Lt turtinės žalos. Taip pat teismas nustatė M. G. pagrobus V. G. priklausantį 3 000 Lt vertės šaunamąjį ginklą ir bendros 10 Lt vertės keturis vienetus šovinių, bet nurodė jam padarius bendros 3 020 Lt turtinės žalos.
Atsižvelgus į teismo nustatytą mažesnę nei kaltinamajame akte nurodytą pagrobto turto vertę akivaizdu, jog tai dėl teisėjos neatidumo padaryti rašymo apsirikimai, neturintys reikšmės veikos kvalifikavimui ir bausmei. Šių apsirikimų apeliacine tvarka neprašoma ištaisyti. Esant reikalui, nuosprendį priėmęs teismas tai gali padaryti BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnį 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinti bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir subendrintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;
vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę M. G. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.