Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Florinus“ dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje – R. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. B. G. (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų Susirinkimo Protokole nurodytus Sprendimus, taip pat priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Florinus“ (toliau – atsakovė) visas bylinėjimosi išlaidas – 211 Eur (105 Eur + 53 Eur + 53 Eur) žyminio mokesčio, 6 897 Eur advokato išlaidų.

2. Atsakovė UAB „Florinus“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės 2 988,70 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Panaikino butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų 2022 m. vasario 24 d. Susirinkimo Protokole nurodytus Sprendimus darbotvarkės klausimais dėl: 1. Namo, (duomenys neskelbtini) pamato hidroizoliacijos projektavimo ir remonto darbų; 2. Namo, (duomenys neskelbtini) stogo remonto projektavimo ir remonto darbų; 3. Namo, (duomenys neskelbtini) fasado remonto darbų; 4. Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarkos nustatymo; 5. Pagalbinių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinės priklausomybės ir bešeimininkių statinių pašalinimo iš žemės sklypo klausimų; 6. Apmokėjimo už šiukšlių išvežimą klausimų; 7. Kaupiamųjų lėšų surinkimo klausimų; 8. Laikinos tvoros pagal žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pastatymo klausimų; 9. Įgaliotinio ir buhalterės apmokėjimo klausimų; 10. Kitų einamųjų klausimų. Priteisė iš atsakovės 211 Eur žyminio mokesčio bei 4 897 Eur advokato teisinių paslaugų ieškovės naudai. Panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 26,56 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Nustatė, kad ieškovės atstovas A. G. dalyvavo 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime ir reikalavo iš atsakovės pateikti šio susirinkimo protokolą žodžiu po šio susirinkimo ir 2022 m. gegužės 4 d. raštu, taip pat 2022 m. birželio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, o 2022 m. liepos 22 d. nesulaukus atsakymo į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, 2022 m. rugsėjo 22 d. su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, iškelta civilinė byla Nr. e2-1382-1099/23, tačiau ginčo protokolą gavo tik 2022 m. gruodžio 5 d. su atsiliepimu į ieškinį, t. y. po beveik 8 mėn. nuo susirinkimo dienos. Šios faktinės bylos aplinkybės suponavo teismo išvadą, kad ginčo protokolas su jame užfiksuotais ginčo sprendimais yra surašytas atbulinė data ir tai teismas vertintino kaip esminį procedūros pažeidimą, nes prieštaravo imperatyviosioms įstatymų normoms (DNSBĮ 11 straipsnio 11 dalis), be to, nepagrįstai ilgą laiką apribojo ieškovės teisę Susirinkimo sprendimus apskųsti teismui.

5. Nustatė, kad atsakovė nepateikė Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkams siūlomų 2022 m. vasario 24 d. susirinkimo sprendimų projektų, nenurodė vietos, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Šį pažeidimą teismas laikė esminiu, nes tokia pareiga imperatyviai nurodytą DNSBĮ 11 straipsnio 2 dalyje, susirinkimo dalyviai neturėjo visos reikalingos informacijos sprendimų priėmimui. Teismo vertinimu, tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais.

6. Akcentavo, kad 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkime priimti 10 sprendimai, užfiksuoti Protokole, ir šios susirinkimo savininkų susirinkimo garso įrašas, kuriuo išklotinę pateikė teismui ieškovės atstovas iš esmės skiriasi.

7. Nustatė, kad ieškovė patyrė 211 Eur žyminio mokesčio bei 6 897 Eur advokato išlaidų. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteisė 211 Eur žyminio mokesčio ieškovės naudai.

8. Teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos apimtį, trukmę, į ieškinio dalyką, kad elektroninė byla susidaro iš dviejų tomų, byla pradėta – 2022 m. gruodžio 20 d. ir tęsiasi iki šiol, bei į tai, kad ieškovės advokatas dalyvavo visuose posėdžiuose (4), surašė ieškinį (23 puslapiai), atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pateikė garso įrašo išklotinę (29 puslapiai), dalyvavo 4 posėdžiuose, ir nors pateiktos išlaidos neviršija maksimalaus dydžio išlaidų (68,80 proc.), tačiau atsižvelgiant į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus, ieškovo naudai priteisė 4 897 Eur advokato išlaidų, nes 10 valandų garso išklotinė nereikalauja specialių teisinių žinių, be to, ieškovė ir jos atstovas iškėlė daug civilinių bylų atsakovei, t. y. susirinkimo protokolų pateikimas, teisėtumas buvo sprendžiamas kitose civiliniuose bylose, t. y. ieškovės atstovas buvo gerai susipažinęs su reikšminga medžiaga, atlikęs jos analizę todėl ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje negali būti tokios, kokios yra naujai iškeltoje byloje, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad pvz. civilinėje byloje e2-1382-1099/2023 ieškovei iš atsakovės buvo priteista 4 744 Eur, civilinėje byloje Nr. e2-1102-1019/2023 – 4 929,50 Eur, t. y. procesinį reikalavimą tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovė V. B. G. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 4 897 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 6 897 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba; priteisti 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

9.1. Ieškovė pateikė ieškinį, siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kuriuos pažeidė atsakovė. Ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, o tokį kreipimąsi sąlygojo išimtinai tik atsakovės nesąžiningas elgesys. Susirinkimo sprendimai buvo akivaizdžiai siurprizinio pobūdžio, o jų neteisėtumą pagrindžiantys argumentai turėjo būti pateikiami dėl kiekvieno sprendimo atskirai. Buvo būtina įrodyti ir kitus esminius susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimus. Susirinkime spręsti klausimai, kurių daugelis neanalizuoti teismų praktikoje. Todėl vertintinos teisinės situacijos kompeksiškumas ir sudėtingumas aiškiai sąlygojo didelę ieškinio apimtį bei dideles advokato darbo ir laiko sąnaudas jį rengiant.

9.2. Atmetus ieškinyje suformuluotą ir aiškiai pagrįstą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės atstovui buvo būtina parengti atskirąjį skundą (8 lapai).

9.3. Bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai dydį pirmosios instancijos teismas sumažino abstrakčiai motyvuodamas sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais, kurių turinys suponuoja būtent priešingą išvadą, kad ieškovei, kuri sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, o ieškinį pateikė siekdama apginti pažeidžiamas teises, ieškinį patenkinus visiškai, neturėtų nukentėti ir patirti ženklios žalos (net 2 000 Eur dydžio). Teismas, konstatavęs atsakovės nesąžiningą elgesį, nenustatęs jokių ieškovės piktnaudžiavimo ar nesąžiningo naudojimosi savo teisėmis apraiškų, vis dėlto nusprendė, kad atsakovė ženklia suma neprivalo atlyginti ieškovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir laimėjusi bylą turi patirti žalą.

9.4. Kitos tarp ginčo šalių nagrinėtos civilinės bylos dalyko ir pagrindo prasme yra nesusijusios (prašoma įpareigoti atlikti veiksmus – pateikti protokolą ir kitą susijusią informaciją; prašoma pripažinti neįvykusiu kitą, turinio prasme absoliučiai nesusijusį susirinkimą ir panaikinti jo sprendimus) ir teisinė pozicija kiekvienai iš šių savarankišką eigą turinčių bylų turėjo būti parengta savarankiškai. Kiekvienoje byloje buvo rengiami visiškai savarankiški procesiniai dokumentai, analizuojama absoliučiai skirtinga bylos medžiaga, nagrinėjamos ir teisiškai vertinamos visiškai kitos faktinės aplinkybės.

9.5. Visos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra vertintinos kaip realios ir pagrįstos, o tuo tarpu advokato darbo ir laiko sąnaudos ne tik, kad tikrovėje buvo didesnės (tai ypač sąlygojo susirinkimo garso įrašo stenogramos parengimas), bet ir ieškovės patirta išlaidų advokato paslaugoms suma siekė dar mažesnį procentą maksimalaus priteistino dydžio, nei nurodoma ieškovės 2023 m. kovo 12 d. patikslintame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (68,80 proc.), kadangi už keturis teismo posėdžius buvo išrašytas mažesnis valandų skaičius, nei žodiniai teismo posėdžiai truko iš tikrųjų. Todėl ieškovės patirtų išlaidų advokato paslaugoms suma laikytina pagrįsta.

9.6. Būdamas susipažinęs su garso įrašu ir neturėdamas jokių abejonių dėl jo autentiškumo (garso įrašas buvo pateiktas kartu su ieškiniu ir civilinėje byloje vėliau nei karto nebuvo kvestionuojamas jo autentiškumo prasme), atsakovės atstovas galėjo neformuluoti pageidavimo dėl teismo neįpareigojimo parengti susirinkimo garso įrašo stenogramą, sutiko su tuo, kad ji tariamai reikalinga, nors būtų pakakę tik išklausyti minėto garso įrašą įrodymų tyrimo stadijoje, joks teisės aktas neįpareigoja teismui teikiamo garso įrašo stenografuoti. Susirinkimo garso įrašo išklotinę rengė advokatas, siekiant išvengti garso įrašo pateikimo (paviešinimo) tretiesiems asmenims, kadangi tokį klausimą kėlė atsakovės atstovas. Už teismo įpareigojimu parengtos susirinkimo garso įrašo išklotinės parengimą, turėtų būti pilnai priteistos ieškovės prašytos priteisti (1799 Eur dydžio) bylinėjimosi išlaidos.

10. Atsakovė UAB „Florinus“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

10.1. Ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas nėra jos patiriama žala. Patirdamas išlaidas byloje asmuo suvokia, kad jos turi būti proporcingos ginčo apimčiai ir bylos sudėtingumui, todėl prisiimdamas dideles išlaidas bylai rizikuoja, kad teismas prašomas priteisti išlaidas sumažins.

10.2. Ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio nesąlygojo tariamas atsakovės nesąžiningas ir piktybiškas elgesys. Aplinkybė, kad ieškovė ginčyto susirinkimo protokolą gavo vėlai, neturėtų lemti išlaidų didėjimo.

10.3. Teismas atsižvelgė į bylos sudėtingumą. Byloje, kaip ir ankstesnėse bylose tarp tų pačių šalių, ypač Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1102-1019/2023, nagrinėtas tų pačių teisės aktų – šalių Jungtinės veiklos sutarties, CK 4.85 straipsnio, Bendrijų įstatymo, aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo – taikymas organizuojant susirinkimus, kuriuose dalyvauja ginčo šalys.

10.4. Tariamai nesąžiningi asmens veiksmai, dėl kurių kreipiamasi į teismą, savaime nelemia pareigos teismui nevertinti bylos išlaidų dydžio. Atsakovė procese nepriėmė ir neatliko jokių veiksmų, kurie leistų teigti, kad jos procesinis elgesys būtų laikomas netinkamu.

10.5. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos procese dydį, teismas vertino ir aplinkybes, kad ieškovė dalyvauja ir kitose, susijusiose su šia byla, civilinėse bylose. Civilinėje byloje Nr. e2-1382-1099/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės pareigos pateikti ginčo susirinkimui svarbią medžiagą ir susirinkimo protokolą. Byloje remtasi iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybės dėl ieškovės turto, CK 4.82, 4.85 straipsnių, šalių Jungtinės veiklos sutarties taikymo ir aiškinimo, susirinkimo faktinių aplinkybių. Abiejose bylose ieškovei atstovavo tas pats advokatas, kuriam buvo žinomos šios aplinkybės ir leido mažesnėmis sąnaudomis derinti šių bylų informaciją.

10.6. Sąžiningumo, protingumo, teisingumo principų taikymas sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą yra būtinas.

10.7. Ne visos ieškovės advokato išlaidos buvo pagrįstos. Ieškovės procesinis veiksmas padaryti susirinkimo stenogramą neturėtų būti vertinamas kaip teisinė paslauga ir atlyginama kaip išlaidos už advokato pagalbą. Tai darbas, kurio įkainis turi būti protingas ir adekvatus. Ieškovės argumentas, kad vertimų biurai tokią paslaugą būtų suteikę už tam tikrą atlygį, todėl toks taikytinas ir šiuo atveju, atmestinas, nes vertimų biurai atlieka kitokią funkciją (vertimus), kuriai reikalinga aukštesnė kvalifikacija.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba. Taigi, apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

14. CPK 79 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 10) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos; ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019, nutarties 66 punktas).

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

17. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

18. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.

19. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 6 897 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, kad užmokestis advokatui buvo sumokėtas už šias paslaugas: teisinę konsultaciją (2 val.), ieškinio parengimą, atskirojo skundo parengimą, garso įrašo išklotinės su lydraščiu parengimą (10 val.), prašymų bei patikslinto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas parengimą, pasirengimą parengiamajam posėdžiui ir teismo posėdžiams (2 val.) bei atstovavimą juose (5 val.). Ieškovė teigė, kad iš viso už šias teisines paslaugas maksimalus priteistinas dydis sudarytų 10 204,45 Eur, o ieškovės patirta išlaidų advokato paslaugoms suma nesiekia 68,80 proc. maksimalaus priteistino dydžio.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovės prašoma priteisti suma nesiekia maksimalaus galimo priteisti dydžio.

21. Bylos duomenis pagrindžia, kad ieškovės atstovas surašė 23 puslapių ieškinį su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, parengė 8 puslapių atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikė 29 puslapių garso įrašo išklotinę, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog būdamas susipažinęs su garso įrašu ir neturėdama jokių abejonių dėl jo autentiškumo, atsakovė galėjo neformuluoti pageidavimo parengti 2022 m. vasario 24 d. Butų ir kitų patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo garso įrašo stenogramą, todėl atitinkamai turėtų prisiimti išlaidas susijusias su stenogramos parengimu. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad 10 val. garso įrašo išklotinė nereikalauja specialių teisinių žinių. Taigi ieškovės procesinis veiksmas padaryti susirinkimo stenogramą neturėtų būti vertinamas kaip teisinė paslauga ir už ją atlyginama kaip už advokato pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos nurodytoje dalyje turėtų būti mažinamos.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė atsakovei buvo iškėlusi ir kitas civilinės bylas, kuriuose buvo sprendžiami klausimai susiję su ginčo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu, ieškovė nurodytose bylose taip pat atstovavo tas pats advokatas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės atstovas buvo gerai susipažinęs su reikšminga medžiaga, atlikęs jos analizę, todėl ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje negali būti tokios, kokios yra naujai iškeltoje byloje. Kita vertus, civilinės bylos dalyko ir pagrindo prasme buvo skirtingos, nebuvo susijusios, todėl teisinė pozicija kiekvienai iš bylų turėjo būti parengta savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, aplinkybę, jog ieškovė atsakovei buvo iškėlusi ir kitas civilinės bylas, kuriuose buvo sprendžiami klausimai susiję su ginčo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimu, neleidžia pagrindo mažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tikėtina, jog ieškovės atstovui nedalyvaujant kitose bylose tarp tų pačių ginčo šalių, ieškovės atstovo darbo laiko sąnaudos nagrinėjamoje byloje galėjo būti ir didesnes.

24. Pažymėtina, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas, priešingai negu nurodė ieškovė, nėra šalies patiriama žala. Bylinėjimosi išlaidas asmuo kiekvienu atveju turi patirti proporcingas ginčo apimčiai ir bylos sudėtingumui, jos turi būti sąžiningos, protingos ir teisingos, priešingu atveju, asmuo rizikuoja, jog jos jam visos nebus priteisiamos, bus sumažintos.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti išlaidos byloje sudaro nežymiai daugiau negu Rekomendacijose nurodytas maksimalios sumos vidurkis, t. y. nagrinėjamu atveju sudaro 68,80 proc. Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės atstovo atliktų darbų apimtį, nenustačius ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atsižvelgus tik į aplinkybę, jog už susirinkimo stenogramą neturėtų būti atlyginama kaip už advokato pagalbą, pirmosios instancijos teismas per daug sumažino ieškovės prašomą priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumą. Todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tikslinama, padidinant iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme nuo 4 897 Eur iki 5 897 Eur (57,79 proc. maksimalaus dydžio). Taigi bendrai iš atsakovės ieškovei priteisiama 211 Eur žyminio mokesčio ir 5 897 Eur advokato teisinių paslaugų pirmosios instancijos teisme.

26. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 45 Eur žyminio mokesčio ir 1 573 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė prašė priteisti 943,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

27. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. padidinus ieškovei iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, patirtų pirmosios instancijos teisme nuo 4 897 Eur iki 5 897 Eur (ieškovė prašė priteisti 6 897 Eur teisinės pagalbos išlaidų), bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme ginčo šalims nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisiant iš atsakovės UAB „Florinus“, juridinio asmens kodas 303169364, 211 Eur (du šimtus vienuolika Eur) žyminio mokesčio ir 5 897 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis Eur) advokato teisinių paslaugų ieškovės V. B. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.