- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- eII-678-903/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00675-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Pažeidėjas
- R. Z.
- Kategorijos
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-10777-2025 (ROIK: 25282360251) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucija 2025 m. rugpjūčio 19 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-6798-2025 R. Z. už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 19 d. 09.45 val. Kooperacijos g., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10777-2025 R. Z. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Skundu R. Z. prašo pakeisti 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą, paliekant 300 Eur baudą ir neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, o jeigu teismas manytų, kad vairavimo teises privaloma atimti, paskiriant vairavimo teisių atėmimą ne ilgesniam kaip 2 mėnesių terminui. Skunde nurodyta, kad paskirtos piniginės baudos neginčija, pripažįsta kaltę. Pažeidimą padarė neturėdamas teisinių žinių, neišmanydamas Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra P. pilietis, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Be to, ir anksčiau yra klausęs policijos pareigūnų, ar jo turimas vairuotojo pažymėjimas leidžia jam vairuoti automobilį Lietuvoje, policijos pareigūnai jį patikino, kad gali vairuoti automobilį su turimu vairuotojo pažymėjimu Lietuvoje tol, kol galioja jo laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Jei policijos pareigūnai bet kada anksčiau jį būtų įspėję, kad jis turi pasikeisti vairuotojo pažymėjimą į tokį, kuris galiotų Lietuvoje, jis tą tikrai būtų padaręs, tai nėra jam problema. Norėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu jis jau turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kuris galioja ir Lietuvoje, tai pažymėta ir Nutarime. Sutinka, kad už padarytą administracinį nusižengimą reikia atsakyti, bet mano, kad administracinė nuobauda ir poveikio priemonė visiškai pasiektų savo paskirtį, jei jam būtų netaikomas vairavimo teisių atėmimas arba vairavimo teisių atėmimo terminas sumažintas bent iki 2 mėnesių. Vairavimo teisių atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui jam sukeltų labai dideles neigiamas pasekmes ir tai, jo nuomone, būtų per griežta bei neproporcinga bausmė, atsižvelgiant į jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, kitas aplinkybes. Jis dirba (duomenys neskelbtini) maisto pristatyme pavežėju ir tai šiuo metu yra vienintelė galimybė jam užsidirbti pragyvenimui. Vairavimo teisės jam yra kritiškai svarbios, neturint jų negali susirasti bent šiek tiek geriau apmokamo darbo Lietuvoje. Yra ką tik baigęs studijas, šiuo metu nedirba. Turi leidimą gyventi Lietuvoje. Iš esmės gerbia Lietuvos teisės aktus, laikosi visuomenėje nusistovėjusios tvarkos, elgesio taisyklių. Tiesiog į visą situaciją pakliuvo dėl teisinio nežinojimo, neišprusimo, per teisinį nesusipratimą. Turi vairuotojo pažymėjimą, turi vairavimo patirtį, taigi nėra pavojingas kelyje (pvz., pavojingu vairuotoju galėtų būti laikomas toks asmuo, jei jis visai neturi vairavimo teisių ar jam vairavimo teisės yra atimtos). Kaip minėta, šiuo metu turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kuris leidžia vairuoti ir Lietuvoje. Vairuoja visada atsakingai, be to, ir jo darbas yra (būtų) susijęs su vairavimu. Automobilis jam reikalingas ir kasdieniniame gyvenime - nuvykti apsipirkti, atostogauti, keliauti po šalį, nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, kitas valdžios įstaigas, nuvykti į svečius ir pan. Labai išgyvena dėl situacijos, kamuoja prasta nuotaika. Tikrai padarė teigiamas išvadas, tokia situacija ateityje nepasikartos, nesukėlė pavojaus žmonėms, nes yra tvarkingas ir patikimas vairuotojas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą. Atsiliepime nurodyta, jog R. Z. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje. Kiekvienas eismo dalyvis, o būtent transporto priemonių vairuotojas, privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Įvertinus visas administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes, neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad R. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucijos pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir R. Z. skyrė minimalaus dydžio nuobaudą už padarytą nusižengimą. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo šeimos ar jo darbo interesai, negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. Z. skundo reikalavimus palaikė, paaiškino, kad jis norėtų, jog jam netaikytų 6 mėnesių teisių atėmimo, bet jei reikia, tai galėtų teisių atėmimą palikti 2 mėnesių terminui. Jis pripažįsta kaltę. Dabar tarptautinį vairuotojo pažymėjimą pateikė, nes nori parodyti, kad jam nėra problema pateikti tokias teises. Teisių atėmimas 6 mėnesiams jam darytų didelius pakeitimus jo gyvenime, nes jis yra (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Kai tik pradėjo vairuoti Lietuvoje, jis nuvyko į policijos komisariatą, parodė savo vairuotojo teises ir klausė, ar jos tinka vairuoti Lietuvoje. Pareigūnai nurodė, kad jis gali vairuoti. Taip pat jis paklausė, iki kada gali vairuoti su tokiomis teisėmis, jam atsakė, kad iki tada, kai pasibaigs jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Po kokių 5-6 mėn. policijos pareigūnai jį sustabdė naktį bei paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnams pateikė savo nacionalinį P. vairuotojo pažymėjimą. Jie paėmė jo vairuotojo pažymėjimą, nes pagalvojo, kad jis yra padirbtas. Po 20-23 dienų jam vairuotojo pažymėjimą grąžino, nurodė, kad pažymėjimas yra tikras ir jis jį naudoti gali. Po 3-4 mėn. jis padarė eismo įvykį, aikštelėje nubraukė kito automobilio šoną, pats iškvietė policiją. Policijos pareigūnai paprašė parodyti vairuotojo pažymėjimą, jis jį parodė. Jie jam nieko nesakė, kad jis su šiuo pažymėjimu negali vairuoti. Po šių įvykių jis buvo užtikrintas, kad su šiuo pažymėjimu gali vairuoti. Tačiau, jį vėl sustabdė, ir jam nurodė, kad jis privalo turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Jei būtų žinojęs, kad jis turi turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, jis jį būtų pasidaręs anksčiau. Ir dabar jis policijos pareigūnų yra patikintas, kad gali su šiuo tarptautiniu vairuotojo pažymėjimu važiuoti Lietuvoje. Paskirtą 300 Eur baudą sumokėjo. Jis žino iš savo draugų, kad tarptautinį vairuotojo pažymėjimą galima pasikeisti į lietuvišką vairuotojo pažymėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.
Kadangi R. Z. neginčija administracinio nusižengimo padarymo fakto, teismas toliau pasisakys tik dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-37-2013, Nr. 2AT-53-2014, Nr. 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tik tuo atveju, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Teismo nuomone, skundžiamu nutarimu R. Z. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, yra pernelyg griežta ir neproporcinga jo padarytam nusižengimui.
Iš bylos duomenų matyti, kad R. Z. teisę vairuoti yra įgijęs 2023 m. rugsėjo 14 d. P., o 2025 m. rugsėjo 1 d., praėjus 13 dienų po protokolo surašymo, išsiėmė tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, atitinkantį 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus, kuris šiuo metu galioja ir Lietuvos Respublikoje, nes R. Z. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Esant išdėstytam, teismo nuomone, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad R. Z., kuris galimai nepakankamai įsigilino į Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės (iš esmės tik dėl tarptautinio vairuotojo pažymėjimo neturėjimo), padarė tokio pavojingumo kelių eismo saugumui administracinį nusižengimą, už kurį jam būtų tikslinga atimti teisę vairuoti transporto priemones.
Tuo būdu, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas R. Z. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams, panaikinti. Teismo nuomone, 300 Eur baudos paskyrimas R. Z. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto nusižengimo pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
R. Z. skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10777-2025, panaikinant jo dalį, kuria R. Z. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.