- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- II-120-610/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00401-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Pažeidėjas
- S. S.
Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) įgaliotam atstovui I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2018 m. liepos 11 d. priimto nutarimo dėl administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-28-2108 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė L. B. 2018 m. liepos 11 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-28-2108, kuriuo S. S., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), dirbantį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pripažino kaltu už tai, kad jis 2018 m. sausio mėn. (tikslesnis laikas nenustatytas), Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos sav., įrengė karjerą, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir nesudaręs su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, neturėdamas žemės gelmių plano, nustatyta tvarka neištyręs, neaprobavęs žemės gelmių išteklių ir neįvertinęs jų gavybos poveikio aplinkai, naudojo žemės gelmių išteklius ir gavo 24106 kubinių metrų grunto. Nurodyta, kad tokiais veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 ir 1 punktus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 111 straipsnio 1 dalyje. S. S. paskirta 130 Eur bauda.
Šalies argumentai
Nubaustas asmuo S. S. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini), kurios direktorius jis yra, bei UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus A. Č., 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo sudaryta atlygintinų paslaugų sutartis (toliau – Sutartis) dėl žemės kasimo darbų žemės sklype, esančiame, (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti žemės darbus minėtame žemės sklype. Tarp Sutarties šalių 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo ir papildymo. Be kita ko, pagal minėtą susitarimą rangovas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išlyginti visą minėto žemės sklypo teritoriją, panaudojant tinkamą gruntą bei pasiekiant reikiamus aukščius, žemės sklype įrengti dangas, užpilant 30 cm storio smėlio dangos pagrindu, taip pat įrengiant dangas, užpilant 20 cm storio žvyro dangos pagrindą ir jas sutankinant. Pagal minėto susitarimo 8 punktą, darbų metu sklype rastas smėlis, žvyras bus sandėliuojamas ir naudojamas dangų įrengimui, jo trūkstant, užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini), informavęs rangovą UAB (duomenys neskelbtini), pirks dangų įrengimui trūkstama smėlio ir žvyro kiekį. Taigi, minėta sutartimi užsakovas UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo nupirkti rangos darbų atlikimui (dangos įrengimui) reikalingas medžiagas: smėlį ir žvyrą. UAB (duomenys neskelbtini) vykdant rangos darbus, užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. pareiškėjui žodžiu nurodė rangos darbams atlikti reikalingą gruntą kasti iš šalia esančio A. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Rangos darbų atlikimui reikalingas gruntas buvo kasamas iš greta UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Žemės sklypas, kuriame buvo kasamas rangos darbų atlikimui reikalingas gruntas, nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. Č.. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, kad būtent pareiškėjas kaltas dėl administracinių nusižengimų padarymo bei nepagrįstai pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn. Užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. organizavo (vykdė) jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių žemės gelmių naudojimą. A. Č. žodžiu nurodė pareiškėjui kasti gruntą, esantį A. Č. priklausančiame žemės sklype, bei gruntą nugabenti į gretimą į UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuriame pagal Sutartį UAB (duomenys neskelbtini) vykdė žemės darbus. Skundžiamame nutarime yra nustatyta aplinkybė, kad iš A. Č. priklausančio žemės sklypo iškastas gruntas buvo nugabentas į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad žemės gelmes naudojo užsakovas UAB (duomenys neskelbtini), o ne pareiškėjas. Pareiškėjas žemės gelmių nei UAB (duomenys neskelbtini), nei juolab pats savo reikmėms nenaudojo, todėl nėra teisinio pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas pripažįsta, jog UAB (duomenys neskelbtini)A. Č. sklype kasė gruntą, tačiau teigia, kad tai darė žodiniu sklypo savininko leidimu bei nurodymu ir iškastą gruntą rangos darbams vežė į kitą sklypą, kurio savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o A. Č. yra UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas, tad UAB (duomenys neskelbtini) žemės gelmių išteklių nenaudojo. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnyje pasakyta, kad žemės gelmės sausumoje ir vidaus vandenyse yra išimtinė valstybės nuosavybė <...>. Žemės gelmių geologinio tyrimo ir (arba) naudojimo pagrindas yra tyrimo ir (arba) naudojimosi teisė, kurią šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka juridiniams ir fiziniams asmenims bei šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis, gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Iš to darytina išvada, kad žemės gelmių išteklių naudotojas turi turėti įgaliotos institucijos, o ne žemės sklypo savininko leidimą. Sklypo, kuriame yra žemės gelmių ištekliai, savininko leidimas, koks jis bebūtų rašytinis ar žodinis, neturi juridinės galios, be to, savo paaiškinime A. Č. neigia tokį leidimą davęs. Žemės gelmių išteklių įstatymo IV skirsnyje „Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas” numatyta, kad žemės gelmių išteklių naudotoju gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, ir nebūtina būti žemės sklypo savininku, kad būtum laikomas žemės gelmių išteklių naudotoju, nes vadovaujantis Žemės gelmių išteklių įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, žemės gelmių išteklių naudotoju laikomas tas, kurio tikslas išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes. Ką UAB (duomenys neskelbtini) ir padarė – A. Č. žemės sklype išgavo naudingąsias iškasenas ir jas panaudojo užsakyto objekto statyboje. Netgi 2017 m. rugpjūčio 30 d. susitarimo Sutarties pakeitimo ir papildymo 8 punkte pasakyta, kad užsakovas pirks dangų įrengimui trūkstamą smėlio ir žvyro kiekį. Matomai tiek rangovas, tiek užsakovas suprato, kad trūkstamo smėlio ir žvyro taip paprasčiausiai neprisikasi, reikia arba leidimo gavybai (kur už išgautą išteklių kiekį reikės mokėti mokesčius) arba pirkti, bet rangovas, t. y. UAB (duomenys neskelbtini), nelaukdamas kol užsakovas nupirks trūkstamos medžiagos, jos prisikasė gretimame sklype neturėdamas leidimo, be to, dar ir sklype nepriklausančiame užsakovui.
Nubaustas asmuo S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad turėjo iškasti durpes, jas susandėliuoti. A. Č. nurodymu sandėliavimas vyko į jam priklausantį žemės sklypą. UAB (duomenys neskelbtini) kasė ir išvežė, daugiau jokių paslaugų neteikė. Sausio mėnesį pradėjo išvežti durpes. Iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo neužteko grunto užpylimui. A. Č. šalia nusipirko dar vieną sklypą, kad panaudotų jame esantį gruntą. 2018 m. sausio-vasario mėnesiais A. Č. nurodė iš to sklypo kasti gruntą. Nurodė konkrečią kasimo vietą. A. Č. per savaitę vieną arba du kartus atvykdavo į objektą. Darbai truko apie 20 dienų-vieną mėnesį. Žino, kad jo atliktiems kasimo darbams reikalingas leidimas, A. Č. sakė, kad viskas sutvarkyta, kad turi leidimą iškasti rezervuarams, tvenkiniui.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu RAAD atstovas I. K. nurodė tokius pačius argumentus, kokie nurodyti atsiliepime. Papildomai paaiškino, kad dėl leidimo gali kreiptis tiek pats savininkas, tiek ūkio subjektas, kuris planuoja tam tikrame sklype išgauti išteklius. Be savininko leidimo naudoti išteklių neįmanoma, be jo žinios nesusitvarkysi dokumentų. Išteklius išgavo rangovas, kad ir su savininko žinia, tačiau leidimo reikia tam, kuris išgauna išteklius. Savininkas neturi teisės leisti.
L. R. S. parodė, kad iki 2018 m. gegužės mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apie 23 metus, statybos darbų meistru. Jis pats objekte būdavo beveik kiekvieną dieną. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo išvežti durpes ir į tą vietą atvežti gruntą, kad būtų galima statyti degalinę. Gruntą paėmė iš greta esančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui priklausančio žemės sklypo. A. Č. nupirko antrą sklypą. Durpes vežė į sklypą, o iš naujai nupirko žemės sklypo vežė gruntą. Vadovas (Č.) sakė, kad leidimai yra, viskas suderinta. Taip sakė jam ir S. S. tada, kai reikėjo vežti gruntą.
Liudytojas A. Č. paaiškino, kad darbų atlikimo metu buvo iškasamos durpės. S. S. dėl netinkamo darbų atlikimo buvo rašomos pretenzijos. Ko pasekoje dėl netinkami atliktų darbų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame sklype buvo atliktos ekspertizės, laboratoriniai tyrimai. 2018-01-23 nuosavybės teise įsigijo šalia esantį sklypą. Kai 2017-12-29 UAB (duomenys neskelbtini) buvo rašoma pretenzija, sklypas dar nebuvo įsigytas. Sklypą įsigijo, nes jis yra šalia keliuko, į kurį galimas posūkis į kairę pusę važiuojant iš Lenkijos. Jokių kitų planų neturėjo. Pavasarį UAB (duomenys neskelbtini) durpes šalino nuo pietinės žemės sklypo dalies. Jo S. paklausė, ar galėtų laikinai susisandėliuoti durpes kitame sklype. Jis leido, tačiau nurodė, kad reikės jas grąžinti į vietą. Kadangi yra du skirtingi sklypai – vienas įmonės, kitas – privatus, todėl teisiškai negalima iš vieno klypo žemės pervežti į kitą. Gruntą į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį žemės sklypą turėjo atvežti UAB (duomenys neskelbtini). Buvo susitarę, kad už viršutinę dalį (30 cm smėlio ir 20 žvyro) pinigus UAB (duomenys neskelbtini) su UAB (duomenys neskelbtini) dalinsis per pusę. UAB (duomenys neskelbtini) padarė didelę žalą jo sklypui, kadangi jokie leidimai iškasti sklype duobes nebuvo duoti. Kasinėjimus pastebėjo pavasariop. Kai pamatė, kas padaryta, perspėjo (duomenys neskelbtini), kad viską skubiai sutvarkytų. Dažnai sklype nebūdavo – kartą per mėnesį, gal rečiau. Negali pasakyti, kiek kartų atsakingas UAB (duomenys neskelbtini)darbuotojas R. S. būdavo objekte. Jis, S. ir S. kartu buvo objekte tada, kai jame kirto medžius. Tuo metu jau buvo įsigijęs šalia esantį žemės sklypą. Apie jokius darbus naujai įsigytame sklype su minėtais asmenimis jis nekalbėjo. Jis pats nematė, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio sklypo yra kasamas gruntas. Darbuotojai žinojo, kad sklypas priklauso jam. U. nematė, kad iš jo sklypo vežamas gruntas ir užpildomos duobės. U. retai lankėsi objekte, į mėnesį kartą. Ar tai matė S. – negali pasakyti. 2018-04-30 pateikė prašymą kasti tvenkinį įsigytame sklype, kadangi planuoja statyti didelę aikštelę, padaryti patrauklų objektą, užveisti žuvų. UAB (duomenys neskelbtini) padaryti kasinėjimai yra panašiai toje vietoje, kur planavo kasti tvenkinį. Reikėtų kasti šiek tiek kitur, nes kasinėjimų vietoje yra molis.
Liudytoja L. B. parodė, kad pavasarį pastebėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini) ir A. Č. priklausančiuose žemės sklypuose vykdomi kasinėjimai. Apklausiant A. Č., jis nurodė, kad rangos darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini), asmuo pateikė rašytinį paaiškinimą. Kai pradėjo tyrimą, visi darbai buvo sustabdyti. Buvo iškviesta geologijos tarnyba atlikti iškasų, iš kurių išvežtas gruntas, matavimus. Vykdant tyrimą, departamente buvo gautas Č. prašymas sklype įrengti tvenkinį, kuris buvo persiųstas Vištyčio regioniniam parkui.
Šalies argumentai
L. Ž. M. paaiškino, kad 2017 m. lapkričio mėn. pastebėjo, jog sklypuose vyksta darbai. Buvo pradėti pjauti želdiniai, nustatė, kad yra saugotinų želdinių, dėl to atsakingam darbų vadovui surašė administracinio nusižengimo protokolą. 2018 m. pradžioje pastebėjo, kad tuose pačiuose sklypuose iškasti karjerai. Tuomet pradėjo kviesti atsakingus asmenis, kreipėsi pagalbos į geologus. Geologijos tarnyba išduoda leidimus. Karjero kasimui būtinos konkrečios koordinatės.
RAAD Kalvarijos agentūros vyresniosios specialistės L. B. tarnybiniame pranešime parašyta, kad apžiūrėjusi sklypus nustatė, kad juose įrengtos dvi iškasos. Didžioji iškasų dalis įrengta žemės sklype, priklausančiame A. Č.. Maža dalis iškasos patenka į žemės sklypą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini). Tarnybiniame pranešime nurodytos iškasų koordinatės (administracinio nusižengimo bylos 1 lapas).
Fotonuotraukose užfiksuoti grunto iškasų fragmentai (administracinio nusižengimo bylos 2–6 lapai).
Žalos paskaičiavime iškasus gruntą nurodyta, jog pakeistu reljefą, viso aplinkai padaryta 3512,85 Eur žala (administracinio nusižengimo bylos 14 lapas).
A. Č. 2018 m. gegužės 29 d. paaiškinime nurodyta, kad atliekant darbus UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiame sklype įmonei UAB (duomenys neskelbtini) buvo leista laikinai sandėliuoti statybų metu iškastą gruntą su sąlyga, kad sklypas nebus išdarkytas ir atėjus pavasariui gruntas bus tvarkingai susandėliuotas į vieną didelę krūvą. Jam priklausančiame sklype 2018 m. gegužės 22 d. vis dar buvo gruntas, be jo leidimo iškastos duobės (administracinio nusižengimo bylos 16 lapas).
S. S. 2018 m. birželio 6 d. paaiškinime parašyta, jog pradedant kasimo darbus, su A. Č. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad iškastos durpės bus vežamos į Č. priklausantį žemės sklypą. Visi darbai buvo vykdomi UAB (duomenys neskelbtini) priežiūroje ir Č. nurodymu (administracinio nusižengimo bylos 17 lapas).
Sutartyje nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymą suteikti komerciniame pasiūlyme nurodytas paslaugas, nurodyta paslaugų teikimo tvarka, sąlygos, kaina ir kt. (b. l. 13–14).
Susitarime dėl Sutarties pakeitimo ir papildymo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja atlikti susitarime nurodytus darbus (b. l. 15–16).
Šalies argumentai
2018 m. balandžio 30 d. A. Č. prašyme, skirtame RAAD, parašyta, kad asmuo prašo jam priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), leisti įrengti 20 arų ploto tvenkinį.
Marijampolės regiono aplinkos departamento rašte parašyta, kad A. Č. prašymas dėl tvenkinio įrengimo pagal kompetenciją persiųstas Vištyčio regioninio parko direkcijai.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso A. Č. (b. l. 17–18).
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 111 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savavališkas žemės gelmių naudojimas neturint teisės aktuose nustatyto leidimo, žemės gelmių naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus dėl kasybos sklypo ribų, dėl žemės gelmių išteklių išgavimo kiekio, taip pat pažeidžiant žemės gelmių išteklių apskaitos, pažeistos žemės rekultivavimo ir (arba) žemės gelmių stebėsenos reikalavimus, sandorių, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas užtraukia baudą asmenims nuo 60 Eur iki 110 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 90 Eur iki 170 Eur.
S. S. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) vykdant rangos darbus, užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. Č. žodžiu nurodė rangos darbams atlikti reikalingą gruntą kasti iš šalia esančio A. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bei gruntą nugabenti į gretimą UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Tuo tarpu, A. Č. teigė, kad jokie leidimai iškasti sklype duobes nebuvo duoti. Kasinėjimus pastebėjo pavasariop. Kai pamatė, kas padaryta, perspėjo S. S., kad viską skubiai sutvarkytų.
Teismas, vertindamas šias skirtingas pozicijas, atsižvelgia į aukščiau aptartų įrodymų visumą ir daro išvadą, jog nėra pagrindo netikėti liudytojo R. S. parodymais, jog kasinėjimo darbai A. Č. sklype buvo vykdomi su pastarojo žinia ir jam pritariant bei nurodžius, nenustatyta, kad minėtas liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekia apkalbėti A. Č. ar kitaip jam pakenkti. Teismas neabejoja, kad A. Č. buvo davęs žodinį leidimą gruntą kasti iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir gruntą vežti į šalia esantį UAB „(duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Priešingi A. Č. parodymai, jog darbai atlikti be jo sutikimo, vertinami kaip gynybinė pozicija bei siekis išvengti galimų administracinės atsakomybės bei su ja susijusių padarinių, žalos atlyginimo.
Padarius išvadą, jog S. S. gavęs žodinį A. Č. leidimą gruntą kasė iš minėtam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir vežė į šalia esantį UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina įvertinti, ar S. S. atlikti veiksmai atitinka pažeidimo numatyto ANK 111 str. 1d. sudėtį.
Visų pirma, svarbu tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) įkurta 1999 metais. Pagrindinė įmonės veikla – statybvietės paruošimas, t. y. statybviečių valymas, žemės darbai, statybinių aikštelių paruošimas kasybos darbams. Taigi, įmonė tokio pobūdžio darbais, kokie buvo atlikti sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), užsiima ne vienerius metus, akivaizdu, kad jos vadovui buvo žinomi reikalavimai žemės gelmių išteklių naudojimui, leidimo gavimo procedūros.
Antra, nustatyta, kad S. S., naudojo žemės gelmių išteklius ir išgavo 24106 kubinių metrų grunto, pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus. Žemės gelmių įstatymo 3str. numato, jog žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas yra veikla, kurios tikslas – išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes ir kitas žemės gelmių savybes. Remiantis tokiu reglamentavimu nėra svarbu kas yra naudos gavėjas. Akivaizdu, kad be S. S. betarpiškų veiksmų žemės ištekliai nebūtų išgauti. Jo ir A. Č. veikos naudojant žemės išteklius yra skirtingos, tačiau abiejų veiksmai reikšmingi galutiniam rezultatui.
Veiksmai atlikti 2018 metais sausio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, kaip matyti iš registro centrinio duomenų banko išrašo A. Č. žemės sklypą kuriame atlikti kasinėjimo darbai įgijo 2018-01-23 pirkimo pardavimo sutartimi. Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, nustatyta žemės gelmių naudojimo plano organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, registravimo, koregavimo ir keitimo tvarka, kurią sudaro daugybė reikalavimų ir procedūrų. L. Ž. M. nurodė, jog karjero kasimui būtinos konkrečios koordinatės. Vertinant darbų laiką, A. Č. žemės sklypo įgijimo datą, procedūras reikalingas leidimui įgyti, teismas neabejoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. S., suprato, jog leidimo naudoti žemės išteklius A. Č. neturi, todėl ir jo (tiesiogiai atliekančio žemės išteklių išgavimo darbus) veiksmai yra neteisėti.
Situacija yra nagrinėjama ANK 111 straipsnio 1 dalies dispozicijos ribose, minėta teisės norma yra blanketinė, nustatyta kad S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 1 ir 1 punktus. Padarius išvadą, jog S. S. savo veiksmais pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus, nėra svarbu, kas buvo naudos gavėjas. Svarbu, kad būtent dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmų, turimos bei naudotos technikos, buvo panaudoti žemės gelmių ištekliai ir išgauti 24106 kubiniai metrai grunto. Jo veiksmai atitinka ANK 111 str. 1d. aprašyto nusižengimo sudėtį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2018 m. liepos 11 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-28-2108 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja protokolo ribose ir administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu, nubaustojo nurodomi A. Č. veiksmai, nešalina S. S. atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
S. S. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.