Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (2000-09-26 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2011-07-05) ir jai paskirta 28 MGL (3 640 Lt) dydžio bauda.

A. G., asmens kodas „(duomenys neskelbtini)“, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (2000-09-26 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2011-07-05) ir jam paskirta 28 MGL (3 640 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie, būdami valstybės tarnautojai, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:

J. P. eidama Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ vyresniosios inspektorės pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Nr. VIII -1316 priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 p. reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 p. reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2004-04-27 Nr. IX-2183 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą - muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 str. 1 p. reikalavimą - vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą - atlikti per Klaipėdos krovinių postą ,,Geležinkelis“ gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.3 punkto reikalavimą vykdyti sustiprintą prekių klasifikavimo, kilmės bei prekių muitinio įvertinimo kontrolę muitinio įforminimo metu, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, rinkliavas, kitus mokesčius, užtikrinti prekių ženklų apsaugos priežiūrą Europos Bendrijos gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos standartų laikymąsi ir prašymų suteikti tarifinę kvotą priėmimą, 7.24 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.27 punkto reikalavimą vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009-03-20 laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“, esančiame Klaipėda, Liepų g. 79b, pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punkto reglamentavimą, būdama atsakinga už 5,6 muitinio tikrinimo etapus, pareigūnui A. G., buvusiam atsakingam už 1,3,4 muitinio tikrinimo etapus, 1 muitinio tikrinimo etape muitinės sistemoje ,,ASYCUDA“ priėmus ir užregistravus bendrąjį administracinį dokumentą (toliau BAD) Nr. 9LR60400145 prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams 3998 maišai po 25 kg kiekvienas, prekės kodas 2309 90 20 00, procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminimui, pareigūnui K. G., dirbusiam 2 muitinio tikrinimo etape nurodžius muitinio tikrinimo būdą - imti prekės mėginį ir pareigūnui A. G., dirbusiam 3 muitinio tikrinimo etape, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatlikus pareigų, numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte-įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytų reikalavimų ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ nepareikalavus iš ūkio subjekto UAB ,,Interfita“ atstovo vienkartinio garantinio rašto. Ji, dirbdama 5 muitinio tikrinimo etape, paėmė prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams mėginį ir pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytą reikalavimą ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų, kurias turėjo atlikti dirbdama 6-muitinio tikrinimo etape, numatytų Taisyklių 49 punkte-patikrinti ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu ir Taisyklių 51 punkto reikalavimu- pareigūnas nustatęs, kad neatlikti ankstesniame muitinio tikrinimo etape būtini atlikti veiksmai, grąžina pateiktus dokumentus ir PAK (pranešimas apie klaidas ir neatitikimus) (jeigu jis užpildytas) tame muitinio tikrinimo etape, kuriame nebuvo atlikti reikiami veiksmai, dirbančiam muitinės posto pareigūnui, dokumentų negrąžino į 4-ąjį muitinio tikrinimo etapą, kad pareigūnas A. G. pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti pasikeitus prekės kodui, BAD Nr. 9LR60400145 rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žalią kanalą užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.9LM190272S Klaipėdos teritorinei muitinei BAD Nr. 9LR60400145 prekei ,,Produktai naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į 2309 90 70 00 UAB ,,Interfita“ paskaičiavus importo muito už 327 162,00 litus, 2009-07-01 iš UAB ,,Interfita“ išieškojus 111,43 litus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB ,,Interfita“ mokestinės permokos įskaičius 7 425,18 litus susidarė 319 625,39 litų mokestinė nepriemoka, tokiu būdu dėl nusikalstamai nerūpestingo J. P. neveikimo valstybė patyrė didelės – 319 625,39 litų žalos.

A. G., eidamas Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ inspektoriaus pareigas, pažeisdamas 1999-07-08 Nr. VIII -1316 priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 p. reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 p. reikalavimą tinkami atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2004-04-27 Nr. IX-2183 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą- muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 str. 1p. reikalavimą - vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintų Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto ,,Geležinkelis“ inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą- atlikti per Klaipėdos krovinių postą ,,Geležinkelis“ gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.21 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.23 punkto reikalavimą- vykdyti kitais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009-03-20 laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val., Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“, esančiame Klaipėda, Liepų g. 79b, pagal Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punkto reglamentavimą, būdamas atsakingas už 1,3,4 muitinio tikrinimo etapus, dirbdamas 1 ir 3 muitinio tikrinimo etapuose muitinės sistemoje ,,ASYCUDA“ priėmė ir užregistravo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau BAD) Nr. 9LR60400145 prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams 3998 maišai po 25 kg kiekvienas, prekės kodas 2309 90 20 00, procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminimui. Žinodamas, kad pareigūnas K. G., dirbantis 2 muitinio tikrinimo etape, nurodė muitinio tikrinimo būdą ,,229“ imti prekės mėginį, jis būdamas atsakingas už 3 muitinio tikrinimo etapą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte-įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytų reikalavimų ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ iš ūkio subjekto UAB ,,Interfita“ atstovo nepareikalavo vienkartinio garantinio rašto ir dokumentus perdavė į 5 muitinio tikrinimo etapą, kur pareigūnė vyresnioji inspektorė J. P. paėmė prekės mėginį ir dirbdama 6-e muitinio tikrinimo etape dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų numatytų Taisyklių 49 punkte- nepatikrino ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokomai muitinio įforminimo metu ir Taisyklių 51 punkto reikalavimu negrąžino dokumentų A. G. į 4ąjį muitinio tikrinimo etapą, kad jis pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti pasikeitus prekės kodui, o BAD Nr. 9LR60400145 rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žalią kanalą, užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.9LM190272S Klaipėdos teritorinei muitinei BAD Nr. 9LR60400145 prekei ,,Produktai naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į 2309 90 70 00 UAB ,,Interfita“ paskaičiavus importo muito už 32 7162,00 litus, 2009-07-01 iš UAB ,,Interfita“ išieškojus 111,43 litus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB ,,Interfita“ mokestinės permokos įskaičius 7 425,18 litus susidarė 319 625,39 litų mokestinė nepriemoka, tokiu būdu dėl nusikalstamai nerūpestingo A. G. neveikimo valstybė patyrė didelės – 319 625,39 litų žalos.“

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo A. G. teigimu, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu dėl BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, nuosprendyje nurodė, kad jo ir kitos kaltinamosios J. P. parodymai yra prieštaringi, o pagal 2008-04-021 Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų Darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste „Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumentų rinkinių duomenis, taisyklių 38-1 str. 6 p. jis buvo atsakingas už mokestinių dokumentų patikrinimą ir garantijos paėmimą. Apelianto A. G. teigimu, tokiu principu vertindamas taisykles teismas neišsamiai jas išanalizavo. Minėtų taisyklių 38-1 str. 6 p. numato, kad pareigūnas, dirbantis 3 muitinio tikrinimo etape, įsitikina, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti. Nuteistasis A. G. aiškina, kad pagal jam pateiktus deklaranto UAB „Baltlanta“ krovinio gabenimo dokumentus, t. y. prekės kodą, veterinarinę išvadą, jokia papildoma garantija iš prekės siuntėjo neturėjo būti imama. Apeliantas nurodo, jog jis po dokumentų patikrinimo, kaip numato Taisyklių 4.1 p., 4.2 p., 38-1 str. 5 p., visus dokumentus perdavė į 2 muitinio tikrinimo etapą, kuriame ir vykdomas BAD rinkinių arba elektroninių deklaracijų paskirstymas ir vadovavimas jų muitiniam tikrinimui. Šiame muitinio tikrinimo etape dirbo K. G., kuris buvo ir pamainos viršininkas. Jis, pamatęs, kad prekių tikrinimui yra išmestas raudonas kanalas, nurodė J. P. paimti prekių mėginį. Iš mėginio ėmimo protokolo Nr. 09LR00002 turinio matyti, kad jis – A. G. – net nedalyvauja mėginio ėmime, taigi ir negali žinoti, ar jam perdavus dokumentus į 2 muitinio tikrinimo etapą, bus imamams prekės mėginys ir todėl gali atsirasti būtinybė paimti papildomą garantiją. Be to, mėginio paėmimas, remiantis liudytojo K. G. parodymais, dar nereiškia, kad yra būtina paimti papildomą garantiją, nes prekės kodas gali ir nesikeisti. Apelianto A. G. teigimu, teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad pirmame muitinimo tikrinimo etape jis jau matė, kad prekei dega raudonas rizikos kanalas. Šį kanalą pamatė tik 2 tikrinimo etape dirbantis pareigūnas ir todėl po mėginio paėmimo, pagal Taisyklių 51 p. „Klaipėdos krovinių poste „Geležinkelis“ muitinės pareigūnas, dirbantis 6-ajame muitinio tikrinimo etape, nustatęs, kad neatlikti ankstesniame muitinio tikrinimo etape būtini atlikti veiksmai, grąžina pateiktus dokumentus ir PAK (jeigu jis užpildytas) tame muitinio tikrinimo etape, kuriame nebuvo atlikti reikiami veiksmai, dirbančiam muitinės posto pareigūnui“. Taigi, A. G. teigimu, J. P., paėmusi prekės mėginį, privalėjo grąžinti dokumentus jam į 4 tikrinimo etapą, kad jis paimtų papildomą garantiją. Nepadariusi šio veiksmo, o išleidusi prekes į laisvą apyvartą, J. P. padarė žalą valstybei, o ne jis. A. G. aiškina, kad iš anksto paimti garantiją jis privalėtų tik tuo atveju, jeigu prekės kodas parodytų, kad tokia garantija būtina. Žala taip pat nebūtų atsiradusi, jeigu Klaipėdos krovinių posto pamainos viršininkas K. G. būtų tinkamai vykdęs savo pareigybinę instrukciją, patvirtintą Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2010-05-20 įsakymu Nr. RŽ3-193 ir laikęsis Taisyklių 28 p. reikalavimų – vadovaujantis pareigūnas privalo kontroliuoti BAD rinkinių arba elektroninių deklaracijų muitinio tikrinimo procesą; stebėti, kiek deklaracijų pateikta, įregistruota, tikrinama, įforminta, kokios susidaro BAD rinkinių, nukreiptų į taisyklių 4 p. nurodytus tikrinimo etapus, eilės; 36 p. reikalavimų – Klaipėdos krovinių poste „Geležinkelis“ vadovaujantis pareigūnas duoda leidimą išleisti prekes ir grąžinti deklarantui jam skirtus BAD rinkinio arba elektroninės deklaracijos ir kartu pateiktų dokumentų egzempliorius.“ Apelianto teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad deklarantei UAB „Baltlanta“ atstovei K. I. dokumentus grąžino ne jis, o 6 muitinio tikrinimo etape dirbusi pareigūnė. A. G. nuomone, jo veiksmuose nėra nusikalstamo nerūpestingumo požymių, nes savo darbe jis vadovavosi Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintu Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto „Geležinkelis“ inspektoriaus pareigybės aprašymo“ 7.1 p., Taisyklių 4.1 p.,4.3 p.,4.4 p. reikalavimais. Taisyklių 8 str. nurodyta, kad: „Į raudonąjį tikrinimo kanalą nukreiptas BAD rinkinys arba elektroninė deklaracija, pateikti dokumentai tikrinami pagal 2-jame muitinio tikrinimo etape dirbančio pareigūno pavedime pateiktus nurodymus.“ Nuteistasis A. G. teigia, kad 2-jame muitinio tikrinimo etape dirbęs K. G. jam nurodė tikrinimo būdus: „115“ – įsitikinti ar atliktas veterinarinis patikrinimas, ar VID informacija sutampa su kitų dokumentų informacija, ar VID nesuklastotas; ir „111“ – patikrinti ar 44 langelyje įrašytas EB valstybės narės, į kurias bus įvežamos prekės, raidinis kodas, ar EB valstybės narės prekių gavėjo kodas sutampa su duomenimis, pateiktais dokumentuose, įrodančiuose, kad prekės bus tikrai išvežtos, VMI internetinėje svetainėje. A. G. nurodo, kad šiuos darbus jis atliko ir todėl nėra jokios jo kaltės, kad prekės buvo išleistos laisvai cirkuliacijai iš muitinės sandėlio, nepaėmus papildomos garantijos. Apelianto nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir atsiradusių pasekmių, o tai yra būtina sąlyga, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantės teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes inkriminuojamo nusikaltimo ji nepadarė, ir teismas neteisingai taikė bei aiškino muitinės darbą reglamentuojančius norminius aktus.

Nuteistoji J. P. pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnis yra blanketinė norma, todėl pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje nurodyto nusikaltimo, būtina išsiaiškinti ir nurodyti, kokius konkrečiai teisės aktus kaltinamasis pažeidė. Pasak apeliantės, teismas išvardijo daug teisės aktų, kuriuos ji pažeidė, bet iš esmės reikėjo nustatyti ar ji pažeidė Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008 04 21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintas darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste „Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisykles (toliau – Taisyklės), nes tik jos konkrečiai įvardija pareigūnų pareigas konkrečiame muitinės etape. J. P. nuomone, jei bus pripažinta, kad ji nepažeidė šių Taisyklių, tai automatiškai ji nebus pažeidusi ir visų kitų kaltinime bei nuosprendyje nurodytų bendro pobūdžio pareigas nurodančių teisės aktų.

Minėtos Taisyklės nustato muitinės deklaracijų apdorojimo informacinių sistemų priemonėmis sistemą, darbo organizavimo, įforminant bendrojo administracinio dokumento importo ir eksporto rinkinį (toliau – BAD) tvarką, muitinės pareigūnų veiksmus, susijusius su muitiniam tikrinimui pateikto BAD rinkinio arba elektroninės deklaracijos ir kartu privalomų pateikti dokumentų priėmimu, tikrinimu, įforminimu bei prekių tikrinimu. Šiose Taisyklėse muitinis prekių tikrinimas suskirstytas į šešis etapus ir nurodyti kiekviename etape dirbančio pareigūno veiksmai. Byloje nustatyta, jog A. G. dirbo 3-iajame ir 4-ajame muitinio tikrinimo etapuose, o ji – J. P. – 5-ajame ir 6-ajame etapuose. Teismas nuosprendyje nurodė, kad savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo ji – J. P. – neatliko 6-ajame etape ir pažeidė Taisyklių 49 ir 51 punktus, nes nustačiusi, kad neatlikti ankstesniajame muitinio tikrinimo etape veiksmai (4-ajame etape nepaimta garantija), ji negrąžino dokumentų į 4-ąjį etapą, o pervedusi iš raudono i žalią kanalą išleido prekes.

Nuteistoji pažymi, kad teismo nurodytų Taisyklių punktų ji nepažeidė ir savo pareigas atliko tinkamai. Taisyklių 49 punktas numato, kad pareigūnas, dirbantis 6-ajame etape, patikrina ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, užbaigia BAD rinkinio muitinį įforminimą, išleidžia prekes ir grąžina deklaruotus dokumentus. Taisyklių 51 punkte numatyta, kad pareigūnas grąžina dokumentus į ankstesnius etapus, jeigu nustato, kad neatlikti ankstesniajame etape būtini atlikti veiksmai. Nuteistosios J. P. teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ji privalėjo matyti, jog neatlikti visi veiksmai, t. y. nepaimta garantija, ir grąžinti dokumentus į ankstesnįjį etapą, nes pagal jai pateiktus dokumentus ji negalėjo žinoti, kad garantija būtina, todėl neturėjo jokio pagrindo grąžinti dokumentus i ankstesnį etapą.

Nuteistoji J. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas jos kaltę nuosprendyje grindė tuo, jog ji, vadovaudamasi Taisyklių 50.1 punktu, privalėjo bet kuriuo atveju grąžinti dokumentus į 4-ąjį etapą, jei mokesčiai, kurie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, dar nėra sumokėti, be to, degant raudonam kanalui, tai reiškia, kad mokesčiai keisis, privalėjo paimti garantiją, vadovaudamasi 2008-12-31 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų „Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų“ 4 punktu. Apeliantė J. P. pažymi, kad minėtas aktas numato pareigą muitinės pareigūnams paimti papildomą garantiją išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, jeigu nuo mėginio rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ar mokesčių dydis (dėl to ginčo nebuvo). Tačiau minėtas aktas nekonkretizuoja, kuris iš muitinį tikrinimą atliekančių pareigūnų turi paimti nurodytą garantiją bei įvertinti, ar nuo mėginio rezultatų gali keistis prekės kodas ir mokesčiai. Tai yra apibrėžta Taisyklėse, nurodant konkrečiai, kas ir kuriame etape kokius veiksmus gali atlikti.

Nuteistoji akcentuoja, kad jei yra imamas prekės mėginys, tai dar nereiškia, kad mokesčiai didės, nes būna atvejų, kai mokesčiai nesikeičia ar net sumažėja, tai patvirtino muitinė dar ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 75 ) ir liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Mokesčių padidėjimo rizika ir ar yra būtinybė paimti garantiją sprendžiama muitinio tikrinimo 3-ajame ir 4-ajame etapuose, bet ne 5-ajame ir 6-ajame etapuose, kuriuose ji dirbo. Pasak apeliantės, teismas iš esmės tai pripažino savo nuosprendyje, tačiau pats sau prieštaraudamas nurodė, kad nežinia kodėl ji turėjo paimti garantiją. Nuteistosios teigimu, pareigūnas, nustatęs, kad garantija reikalinga, tai privalo nurodyti BAD rinkinyje, o ji tai matydama patikrina, ar realiai yra paimta garantija. Jeigu nenurodyta, kad garantija reikalinga, tai šio klausimo ji iš naujo nesvarsto. Pagal Taisykles ji nevertina iš naujo rizikos ir neskaičiuoja mokesčių, t. y. nedubliuoja ankstesniuose muitinimo etapuose dirbančių pareigūnų darbo. Apeliantė nurodo, kad ji tik patikrina, ar ankstesniuose etapuose atlikti visi reikalingi atlikti veiksmai (Taisyklių 49 p.), tikrina pagal jai pateiktus BAD, iš jų ir dėl garantijos paėmimo (Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų 6 p.).

Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad 2004-04-27 Muitinės departamento įsakymu Nr. 1B-414 patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos (toliau – BAD forminimo instrukcija) 40 punktas numato, kad muitinio tikrinimo rezultatai ir muitinės pareigūnų sprendimai įforminami atitinkamais įrašais ir (arba) spaudais atitinkamuose BAD langeliuose. Instrukcijos 43 punktas detalizuoja kaip BAD langeliai pildomi. Instrukcijos 43.4. punkte išdėstyta, kad BAD importo rinkinio B langelį „Apskaičiavimo detalizacija“ pildo pareigūnai išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūros įforminimo atvejais. Instrukcijos 43.4.1 – 43.4.3 punktuose nurodoma, kuris pareigūnas pildo šį langelį: sprendimo išleisti prekes į laisvą apyvartą tik pateikus papildomą galinčios atsirasti mokestinės prievolės dydžio garantiją – šį sprendimą priėmęs muitinės pareigūnas, uždėdamas spaudą ir padarydamas įrašą apie papildomą garantiją, pasirašydamas ir patvirtindamas antspaudu. Tokia pačia tvarka pažymima B langelyje, ir mokesčiai mokami muitinio įforminimo metu. Tai atlieka abiem atvejais pareigūnas, patikrinęs mokesčių apskaičiavimo deklaracijoje teisingumą.

Kaip minėta, Taisyklių 37 p. – 46 p. numatyta, kuris pareigūnas ir kuriame muitinio tikrinimo etape apskaičiuoja ir patikrina mokesčių teisingumą, nustato garantijos paėmimo būtinybę, t. y. pareigūnas, dirbantis 3-iajame ir 4-ajame muitinio tikrinimo etapuose. J. P. teigia, jog ginčas byloje neiškilo, kad BAD B langelį pildė pareigūnas, dirbęs šiuose etapuose, kad jis uždėjo spaudą, pasirašė ir perdavė jai dokumentus į 6-ąjį etapą. Ji matė, kad nebuvo numatyta paimti garantiją ir kad jokie kiti mokesčiai, kurie turi būti mokami prekių išleidimo i laisvą apyvartą metu, nėra apskaičiuoti. Vadinasi, pareigūnas patikrino prekių kodus, įvertino jų pasikeitimo galimybę ir nematė rizikos, kad pasikeitus prekių kodams atsiras didesnė mokestinė prievolė, taip pat neapskaičiavo jokių mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti iki prekių išleidimo. Apeliantė nurodo, kad dirbdama 6-ame etape ji privalėjo patikrinti, ar atlikti visi veiksmai ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose, tai ir padarė – patikrino jai pateiktus dokumentus, įsitikino, kad pareigūnas 3-ajame ir 4-ajame etapuose patikrino mokesčių atsiradimo galimybę, pasirašė B langelyje, tai reiškia, kad jų nėra, todėl ji neturėjo jokio pagrindo suabejoti pareigūno kompetencija ar jo priimtu sprendimu bei įvertinti jo sprendimą kaip neteisingą ir grąžinti dokumentus atgal.

Nuteistosios teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad degant raudonam kanalui, ji turėjo grąžinti dokumentus į ankstesnį muitinio tikrinimo etapą garantijai paimti. Raudonas kanalas neapsprendžia garantijos paėmimo būtinybės (tą patvirtino teisme apklausti liudytojai), jos būtinybę nustato pareigūnas 4-ajame etape. Pasak apeliantės, dokumentus į ankstesnį muitinio tikrinimo etapą ji būtų privalėjusi grąžinti tik tuo atveju, jei B langelis deklaracijoje būtų pareigūno neužpildytas ir nepasirašytas.

Nuteistosios teigimu, jos veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės, nes ji atliko visus pagal pareigas priklausančius veiksmus, nepažeidė jokio teisės akto ir darbe nebuvo nerūpestinga. Be to, J. P. pažymi, kad ir žalos valstybei buvimo dar konstatuoti negalima, nes kol kas vyksta išieškojimas ir vykdymo procesas nebaigtas.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-05-16 nutartimi nuteistųjų A. G. ir Jūratės P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 nuosprendžio panaikinimo atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-17 nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-16 nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į tuos klausimus, kurie buvo kelti apeliaciniuose skunduose, neindividualizavo kiekvieno asmens kaltės, nepašalino prieštaravimų nuteistųjų ir liudytojų parodymuose. Todėl padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas.

Teismo posėdyje nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė D. Rocevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistosios J. P. gynėja advokatė V. Litinskienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. numatyta, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Apeliacinės instancijos teismas daro išadą, kad kaltinimai šioje byloje netinkamai suformuluoti, nesuderinti, t. y. kaltinamajame akte pažeisto BK straipsnio požymiai turi būti aprašyti glaustai, suprantamai ir kaltinimui, ir gynybai, atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę. Šioje byloje tokio reikalavimo nesilaikyta, nusikalstamos veikos požymiai tiesiog paskęsta vardijamų teisės aktų gausoje, ir tai trukdo suvokti kaltinimą ne tik nuteistiesiems (kaltinamiesiems), bet ir teismui. Teisėjų kolegijai neįtikėtina, kad vienu neveikimu galima pažeisti tiek teisės aktų ir visi šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Konstatuotina, kad prokuroro kaltinamajame akte pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas suformuluotas nesuprantamai, jis yra aiškiai perkrautas įvairių teisės aktų nuostatų vardijimu, ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str. 3–5 p., 326 str. 1 d. 5 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Tačiau siekdama tinkamai nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje teisėjų kolegija negali ignoruoti tos aplinkybės, kad be nuteistųjų apeliantų J. P. ir A. G. šioje byloje figūruoja ir K. G., kuris dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyriausiuoju inspektoriumi, ėjo pamainos viršininko pareigas krovinių poste „Geležinkelis“ ir tuo metu dirbo 2 muitinio tikrinimo etape, tačiau šioje byloje jis turi liudytojo statusą, t. y. kaltinimas jam nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas negali nematyti tos aplinkybės, kad apklausti kaltinamieji ir liudytojai byloje nurodė tris asmenis, kurie iš esmės turėjo pareigą pareikalauti, kad garantinis raštas būtų paimtas. Tame sąraše paminėta ir K. G. pavardė. Tai, kad jis byloje nėra kaltinamasis, dar nereiškia, kad būtent jo veiksmuose apskritai nėra jokios nusikalstamos veikos požymių.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2011-08-26 kaltinamajame akte A. G. ir J. P. kaltinimas pareikštas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. (b. l. 157-160, t. 2). Taigi atlikus ikiteisminį tyrimą, kurį organizavo ir kontroliavo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, kaltinimai šioje byloje buvo pareikšti tik dviem kaltinamiesiems – A. G. ir J. P., todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nagrinėti šią bylą dėl kitų asmenų, t. y. konkrečiai dėl K. G. Priešingu atveju būtų iš esmės pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 str. nuostatos. Todėl vertinti K. G. veiksmus baudžiamosios teisės aspektu bylą nagrinėjantis teismas neturėjo ir juridinio pagrindo.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja to, kad baudžiamojo persekiojimo pradėjimas, jo vykdymas ir kontrolė yra išimtinai prokuroro kompetencija. Taip pat ir to, jog tik prokuroras gali nuspręsti, kam pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat kam surašius kaltinamąjį aktą pareikšti kaltinimą teisme.

Tačiau viena iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų teigia, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Neabejotina, kad teisingumo įgyvendinimas yra vienas iš kertinių baudžiamojo proceso uždavinių. Todėl teismo įsitikinimu, manytina, kad ši viena iš svarbiausių visavertės teisinės visuomenės funkcionavimo prielaidų vis dėlto suteikia teismui teisę atkreipti prokuroro (organizuojančio ir kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą) dėmesį į visas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios sudaro prielaidas tinkamam (tikro, ne tariamo) teisingumo įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai teigti, jog prokuratūra turėtų spręsti klausimą apie galimą K. G. procesinės padėties pakeitimą šioje baudžiamojoje byloje.

Akcentuotina, kad visų trijų asmenų pareigas krovinio muitinio patikrinimo metu reguliavo (reguliuoja) šie teisės aktai: Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo Klaipėdos krovinių poste ,,Geležinkelis“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklės, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1B-851 patvirtinti Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatai. Tuo tarpu kaltinamajame akte prokuroras nurodė labai daug įvairaus pobūdžio teisės aktų, kuriuos galimai pažeidė apeliantai ir taip labai apsunkino nusikalstamos veikos aprašymą (padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės) nereikšmingais kaltinamųjų baudžiamajai atsakomybei teisės aktais. Logiškai mąstant, vargu ar įmanoma, nepadarius vieno teisės aktais reikalaujamo kūno judesio (neveikimas), pažeisti tiek daug įvairaus pobūdžio įstatymų ir kitų teisės aktų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje asmuo gali būti nuteistas tik dėl tų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurių nevykdymas yra susietas priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Tie teisės aktų tariami pažeidimai, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, neturi būti inkriminuojami asmeniui, ypač tai liečia bendro pobūdžio teisės aktus, kurie numato įpareigojimus veikti ne konkrečias pareigas ar konkretų veiksmą atliekančiam pareigūnui, o didelei daliai neįvardytų pareigūnų, dirbančių valstybės tarnyboje.

Taigi, neabejotina, jog kaltinamasis aktas surašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio 3-5 punktų reikalavimus, nurodant greta esminių ir neesminius kaltininkų baudžiamajai atsakomybei teisės aktus.

Todėl šios aplinkybės (tikslus kaltinamųjų nusikalstamos veikos aprašymas) turi būti tikslinamos, siekiant, kad kaltinamasis aktas atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso jam keliamus reikalavimus, būtų aiškus ir suprantamas. Taip pat spręstinas klausimas dėl kaltinimo(ų) K. G., kuris dirbo Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių posto vyriausiuoju inspektoriumi ir ėjo pamainos viršininko pareigas krovinių poste „Geležinkelis“ ir tuo metu dirbo 2 muitinio tikrinimo etape, pareiškimo tikslingumo, t. y. galimo procesinio statuso byloje padėties pakeitimo. Šį kaltinamojo akto trūkumą galima pašalinti tik ikiteisminio tyrimo stadijoje prokuroro iniciatyva, nes apeliacinės instancijos teismas naujų kaltinimų nenagrinėja.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 5 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir bylą perduoti prokurorui.