Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Zita Romanovaitė Baudž. byla Nr. 1A-274-174/2013 Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00305-2010-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.19.6.; 2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N Utartis

2013 m. gegužės 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį (2000-09-26 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2011-07-05) ir jai paskirta 28 MGL (3 640 Lt) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 229 straipsnį (2000-09-26 redakcija, galiojusi nuo 2003-05-01 iki 2011-07-05) ir jam paskirta 28 MGL (3 640 Lt) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2010-03-08 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės paimtus 2009-03-20 deklaracijos Nr. 9LR60400145 su lydinčiais dokumentais originalus, nuspręsta palikti saugoti byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie, būdami valstybės tarnautojai, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos, o būtent:

„J. P. eidama (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeisdama 1999-07-08 Nr. VIII -1316 priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 p. reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 p. reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2004-04-27 Nr. IX-2183 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą - muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 str. 1 p. reikalavimą - vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto ,,(duomenys neskelbtini)“ inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą- atlikti per (duomenys neskelbtini) krovinių postą ,,(duomenys neskelbtini)“ gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.3 punkto reikalavimą vykdyti sustiprintą prekių klasifikavimo, kilmės bei prekių muitinio įvertinimo kontrolę muitinio įforminimo metu, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, rinkliavas, kitus mokesčius, užtikrinti prekių ženklų apsaugos priežiūrą Europos Bendrijos gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos standartų laikymąsi ir prašymų suteikti tarifinę kvotą priėmimą, 7.24 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.27 punkto reikalavimą vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009-03-20 laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių poste ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) krovinių poste ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punkto reglamentavimą, būdama atsakinga už 5,6 muitinio tikrinimo etapus, pareigūnui A. G., buvusiam atsakingam už 1,3,4 muitinio tikrinimo etapus, 1 muitinio tikrinimo etape muitinės sistemoje ,,ASYCUDA“ priėmus ir užregistravus bendrąjį administracinį dokumentą (toliau BAD) Nr. 9LR60400145 prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams 3998 maišai po 25 kg kiekvienas, prekės kodas 2309 90 20 00, procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminimui, pareigūnui K. G., dirbusiam 2 muitinio tikrinimo etape nurodžius muitinio tikrinimo būdą - imti prekės mėginį ir pareigūnui A. G., dirbusiam 3 muitinio tikrinimo etape, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatlikus pareigų, numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte-įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytų reikalavimų ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ nepareikalavus iš ūkio subjekto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo vienkartinio garantinio rašto. Ji, dirbdama 5 muitinio tikrinimo etape, paėmė prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams mėginį ir pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytą reikalavimą ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų, kurias turėjo atlikti dirbdama 6-muitinio tikrinimo etape, numatytų Taisyklių 49 punkte-patikrinti ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu ir Taisyklių 51 punkto reikalavimu- pareigūnas nustatęs, kad neatlikti ankstesniame muitinio tikrinimo etape būtini atlikti veiksmai, grąžina pateiktus dokumentus ir PAK (pranešimas apie klaidas ir neatitikimus) (jeigu jis užpildytas) tame muitinio tikrinimo etape, kuriame nebuvo atlikti reikiami veiksmai, dirbančiam muitinės posto pareigūnui, dokumentų negrąžino į 4-ąjį muitinio tikrinimo etapą, kad pareigūnas A. G. pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti pasikeitus prekės kodui, BAD Nr. 9LR60400145 rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žalią kanalą užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.9LM190272S (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei BAD Nr. 9LR60400145 prekei ,,Produktai naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į 2309 90 70 00 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavus importo muito už 327162,00 litus, 2009-07-01 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išieškojus 111,43 litus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinės permokos įskaičius 7425,18 litus susidarė 319625,39 litų mokestinė nepriemoka, tokiu būdu dėl nusikalstamai nerūpestingo J. P. neveikimo valstybė patyrė didelės - 319625,39 litų žalos.

A. G., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeisdamas 1999-07-08 Nr. VIII -1316 priimto Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 p. reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 p. reikalavimą tinkami atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 2004-04-27 Nr. IX-2183 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 str. 2 d. nuostatą- muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 str. 1p. reikalavimą- vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2006-10-23 įsakymu Nr. RŽ3-360 patvirtintų (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto ,,(duomenys neskelbtini)“ inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą- atlikti per (duomenys neskelbtini) krovinių postą ,,(duomenys neskelbtini)“ gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.21 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.23 punkto reikalavimą- vykdyti kitais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009-03-20 laikotarpyje nuo 14 val. iki 19 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių poste ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008-04-21 įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) krovinių poste ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punkto reglamentavimą, būdamas atsakingas už 1,3,4 muitinio tikrinimo etapus, dirbdamas 1 ir 3 muitinio tikrinimo etapuose muitinės sistemoje ,,ASYCUDA“ priėmė ir užregistravo bendrąjį administracinį dokumentą (toliau BAD) Nr. 9LR60400145 prekės –produktai naudojami gyvūnų pašarams 3998 maišai po 25 kg kiekvienas, prekės kodas 2309 90 20 00, procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminimui. Žinodamas, kad pareigūnas K. G., dirbantis 2 muitinio tikrinimo etape, nurodė muitinio tikrinimo būdą ,,229“ imti prekės mėginį, jis būdamas atsakingas už 3 muitinio tikrinimo etapą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte-įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008-12-31 įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų ,,Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytų reikalavimų ,,jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“ iš ūkio subjekto UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovo nepareikalavo vienkartinio garantinio rašto ir dokumentus perdavė į 5 muitinio tikrinimo etapą, kur pareigūnė vyresnioji inspektorė J. P. paėmė prekės mėginį ir dirbdama 6-e muitinio tikrinimo etape dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų numatytų Taisyklių 49 punkte- nepatikrino ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokomai muitinio įforminimo metu ir Taisyklių 51 punkto reikalavimu negrąžino dokumentų A. G. į 4ąjį muitinio tikrinimo etapą, kad jis pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti pasikeitus prekės kodui, o BAD Nr. 9LR60400145 rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žalią kanalą, užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009-05-20 Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr.9LM190272S (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei BAD Nr. 9LR60400145 prekei ,,Produktai naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į 2309 90 70 00 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavus importo muito už 327162,00 litus, 2009-07-01 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išieškojus 111,43 litus, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinės permokos įskaičius 7425,18 litus susidarė 319625,39 litų mokestinė nepriemoka, tokiu būdu dėl nusikalstamai nerūpestingo A. G. neveikimo valstybė patyrė didelės - 319625,39 litų žalos.“

Pagal BK 229 straipsnį (įstatymo redakcija, galiojusią inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu) atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Tarnybos pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimu savo pareigų ar jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Savo pareigų neatlikimas teismų praktikoje aiškinamas kaip neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo pareigų atlikimas – aplaidus, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis tarnybos interesų (kasacinės nutartys Nr. 2K-10/2008, 2K-7-228/2008 ir kt.). Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus, apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl bylose turi būti nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. BK 229 straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiai kaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal BK 16 straipsnio 3 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Minėtos Taisyklės nustato muitinės deklaracijų apdorojimo informacinių sistemų priemonėmis sistemą, darbo organizavimo, įforminant bendrojo administracinio dokumento importo ir eksporto rinkinį (toliau – BAD) tvarką, muitinės pareigūnų veiksmus, susijusius su muitiniam tikrinimui pateikto BAD rinkinio arba elektroninės deklaracijos ir kartu privalomų pateikti dokumentų priėmimu, tikrinimu, įforminimu bei prekių tikrinimu. Šiose Taisyklėse muitinis prekių tikrinimas suskirstytas į šešis etapus ir nurodyti kiekviename etape dirbančio pareigūno veiksmai. Byloje nustatyta, jog A. G. dirbo 3-iajame ir 4-ajame muitinio tikrinimo etapuose, o ji – J. P. – 5-ajame ir 6-ajame etapuose. Teismas nuosprendyje nurodė, kad savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo ji – J. P. – neatliko 6-ajame etape ir pažeidė Taisyklių 49 ir 51 punktus, nes nustačiusi, kad neatlikti ankstesniajame muitinio tikrinimo etape veiksmai (4-ajame etape nepaimta garantija), ji negrąžino dokumentų į 4-ąjį etapą, o pervedusi iš raudono i žalią kanalą išleido prekes.

Nuteistoji pažymi, kad teismo nurodytų Taisyklių punktų ji nepažeidė ir savo pareigas atliko tinkamai. Taisyklių 49 punktas numato, kad pareigūnas, dirbantis 6-ajame etape, patikrina ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, užbaigia BAD rinkinio muitinį įforminimą, išleidžia prekes ir grąžina deklaruotus dokumentus. Taisyklių 51 punkte numatyta, kad pareigūnas grąžina dokumentus į ankstesnius etapus, jeigu nustato, kad neatlikti ankstesniajame etape būtini atlikti veiksmai. Nuteistosios J. P. teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad ji privalėjo matyti, jog neatlikti visi veiksmai, t. y. nepaimta garantija, ir grąžinti dokumentus į ankstesnįjį etapą, nes pagal jai pateiktus dokumentus ji negalėjo žinoti, kad garantija būtina, todėl neturėjo jokio pagrindo grąžinti dokumentus i ankstesnį etapą.

Nuteistoji akcentuoja, kad jei yra imamas prekės mėginys, tai dar nereiškia, kad mokesčiai didės, nes būna atvejų, kai mokesčiai nesikeičia ar net sumažėja, tai patvirtino muitinė dar ikiteisminio tyrimo metu (b. 1. 75 ) ir liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Mokesčių padidėjimo rizika ir ar yra būtinybė paimti garantiją sprendžiama muitinio tikrinimo 3-ajame ir 4-ajame etapuose, bet ne 5-ajame ir 6-ajame etapuose, kuriuose ji dirbo. Pasak apeliantės, teismas iš esmės tai pripažino savo nuosprendyje, tačiau pats sau prieštaraudamas nurodė, kad nežinia kodėl ji turėjo paimti garantiją. Nuteistosios teigimu, pareigūnas, nustatęs, kad garantija reikalinga, tai privalo nurodyti BAD rinkinyje, o ji tai matydama patikrina, ar realiai yra paimta garantija. Jeigu nenurodyta, kad garantija reikalinga, tai šio klausimo ji iš naujo nesvarsto. Pagal Taisykles ji nevertina iš naujo rizikos ir neskaičiuoja mokesčių, t. y. nedubliuoja ankstesniuose muitinimo etapuose dirbančių pareigūnų darbo. Apeliantė nurodo, kad ji tik patikrina, ar ankstesniuose etapuose atlikti visi reikalingi atlikti veiksmai (Taisyklių 49 p.), tikrina pagal jai pateiktus BAD, iš jų ir dėl garantijos paėmimo (Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų 6 p.).

Kaip minėta, Taisyklių 37 p. – 46 p. numatyta, kuris pareigūnas ir kuriame muitinio tikrinimo etape apskaičiuoja ir patikrina mokesčių teisingumą, nustato garantijos paėmimo būtinybę, t. y. pareigūnas, dirbantis 3-iajame ir 4-ajame muitinio tikrinimo etapuose. J. P. teigia, jog ginčas byloje neiškilo, kad BAD B langelį pildė pareigūnas, dirbęs šiuose etapuose, kad jis uždėjo spaudą, pasirašė ir perdavė jai dokumentus į 6-ąjį etapą. Ji matė, kad nebuvo numatyta paimti garantiją ir kad jokie kiti mokesčiai, kurie turi būti mokami prekių išleidimo i laisvą apyvartą metu, nėra apskaičiuoti. Vadinasi, pareigūnas patikrino prekių kodus, įvertino jų pasikeitimo galimybę ir nematė rizikos, kad pasikeitus prekių kodams atsiras didesnė mokestinė prievolė, taip pat neapskaičiavo jokių mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti iki prekių išleidimo. Apeliantė nurodo, kad dirbdama 6-ame etape ji privalėjo patikrinti, ar atlikti visi veiksmai ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose, tai ir padarė – patikrino jai pateiktus dokumentus, įsitikino, kad pareigūnas 3-ajame ir 4-ajame etapuose patikrino mokesčių atsiradimo galimybę, pasirašė B langelyje, tai reiškia, kad jų nėra, todėl ji neturėjo jokio pagrindo suabejoti pareigūno kompetencija ar jo priimtu sprendimu bei įvertinti jo sprendimą kaip neteisingą ir grąžinti dokumentus atgal.

Nuteistosios teigimu, nepagrįsta teismo išvada, kad degant raudonam kanalui, ji turėjo grąžinti dokumentus į ankstesnį muitinio tikrinimo etapą garantijai paimti. Raudonas kanalas neapsprendžia garantijos paėmimo būtinybės (tą patvirtino teisme apklausti liudytojai), jos būtinybę nustato pareigūnas 4-ajame etape. Pasak apeliantės, dokumentus į ankstesnį muitinio tikrinimo etapą ji būtų privalėjusi grąžinti tik tuo atveju, jei B langelis deklaracijoje būtų pareigūno neužpildytas ir nepasirašytas.

Nuteistosios teigimu, jos veiksmuose nėra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės, nes ji atliko visus pagal pareigas priklausančius veiksmus, nepažeidė jokio teisės akto ir darbe nebuvo nerūpestinga. Be to, J. P. pažymi, kad ir valstybei buvimo dar konstatuoti negalima, nes kol kas vyksta išieškojimas ir vykdymo procesas nebaigtas.

Nuteistasis A. G. ir jo gynėja advokatė G. Mauručaitienė prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistosios J. P. gynėja advokatė V. Litinskienė prašo nuteistosios J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo nuteistųjų A. G. ir J. P. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai A. G. ir J. P. nuteisė pagal BK 229 straipsnį.

Nuteistųjų A. G. ir J. P. versija, kad jie nepadarė jiems inkriminuoto nusikaltimo, neatitinka tikrovės, pirmosios instancijos teismo yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nors A. G. ir J. P. savo kaltę dėl BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo neigia, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jie neneigė, jog nepareikalavo iš ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo vienkartinio garantinio rašto, taip pat pripažino, jog matė raudoną rizikos kanalą sistemoje, suprato, jog dėl to gali atsirasti mokestinė prievolė valstybei, tačiau šią aplinkybę ignoravo, dėl to, nepaėmus užstato, prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą. Apeliantai tvirtina, kad ne jų pareiga buvo spręsti klausimą, ar reikalinga imti garantiją, nuteistųjų nuomone, šis klausimas turėjo būti sprendžiamas kituose etapuose dirbusių pareigūnų, t. y. kiekvienas iš nuteistųjų šią pareigą perkelia vienas kitam. Nuteistojo A. G. teigimu, ne jo kompetencija buvo spręsti klausimą, ar reikalinga imti garantiją. Tai, A. G. teigimu, buvo J. P. pareiga, kuri dirbo 5-ajame etape, kuomet yra paimamas mėginys, nes tik paėmus mėginį galima nustatyti, ar prekės kodas keisis, ir apskaičiuoti mokesčius. Kadangi nei rizikos valdytojas K. G., nei J. P. negrąžino dokumentų mokesčių perskaičiavimui ir garantijos paėmimui, todėl jis suprato, kad to daryti nereikia. Tuo tarpu nuteistosios J. P. teigimu, garantiją privalėjo padaryti 3-ajame etape dirbęs A. G., nes būtent jis buvo atsakingas už mokesčių patikrinimą ir turėjo numatyti, kad prekės kodas gali keistis, todėl privalėjo paimti garantiją, o ji tik patikrino užpildytas deklaracijas, matė, kad B langelyje nustatyti nuliniai mokesčių tarifai bei suprato, jog garantinio rašto nėra paimta. Tokius nuteistųjų argumentus paneigia teismo ištirtų ir skundžiame teismo nuosprendyje išsamiai aptartų įrodymų visuma.

2008-04-21 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų „Darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) krovinių poste ,,(duomenys neskelbtini)“ informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių“, pakeistų 2008-06-18 (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. RŽ3-212 (toliau – Taisyklės), 38¹.6. punkte numatyta, kad inspektorius, tikrinantis deklaracijas 3-iame muitinio tikrinimo etape, įsitikina, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti. Šių Taisyklių 41 punkte numatyta, jog inspektorius, tikrinantis deklaracijas 4-ame muitinio tikrinimo etape, išrašo pranešimus mokesčiams sumokėti, priima ir tikrina mokesčių mokėjimo dokumentus. Remiantis šių Taisyklių nuostatomis, akivaizdu, kad A. G., atlikęs 1, 3, ir 4 muitinio tikrinimo etapų funkcijas, buvo atsakingas už mokestinių dokumentų patikrinimą bei garantijos paėmimą. Nors pastarasis tvirtina, kad dokumentus perdavė rizikos valdytojui ir kad dokumentai atgal jam nebuvo grąžinti, tačiau tai neatleidžia A. G. nuo pareigos tinkamai ir atsakingai vykdyti teisės aktų nustatytus reikalavimus. Minėtų Taisyklių 49 punkte numatyta, kad inspektorius, tikrinantis deklaracijas 6-ame muitinio tikrinimo etape, privalo patikrinti, ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu. Nuteistosios J. P. teigimu, jos pareiga buvo tik patikrinti, ar visi deklaracijų ir kitų dokumentų punktai yra užpildyti. Tačiau, remiantis Taisyklių 50.1. punktu, 6-ame etape dirbantis inspektorius privalo perduoti dokumentus į 4-ąjį muitinio tikrinimo etapą, jei mokesčiai, kurie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, yra dar nesumokėti. J. P. teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad šių veiksmų ji neatliko, nors ji matė, kad sistemoje dega raudonas rizikos kanalas, tačiau dokumentų mokesčių perskaičiavimui bei garantijos paėmimui A. G. negrąžino bei paėmusi mėginį ir iš raudono kanalo perjungė į žalią.

Nuteistojo A. G. teigimu, žala nebūtų atsiradusi, jeigu (duomenys neskelbtini) krovinių posto pamainos viršininkas K. G. būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, nurodytas pareigybinėje instrukcijoje, patvirtintoje (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2010-05-20 įsakymu Nr. RŽ3-193 ir laikęsis Taisyklių 28 p. reikalavimų. Tačiau, nors 2007-12-19 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-867 patvirtintos rizikos valdymo muitinės poste taisyklės numato (toliau – Rizikos valdymo taisyklės), jog už rizikos valdymą muitinės poste atsakingas pareigūnas –

Nors šiuo atveju 2-ame muitinio tikrinimo etape dirbančio K. G., kaip rizikos valdytojo pareiga buvo kontroliuoti pavedimo vykdymo ir tikrinimo kokybę bei priimti sprendimą dėl tolesnių veiksmų su prekėmis, tačiau Rizikos valdymo taisyklių 10 punkte nustatytos pareigos ir kitiems muitinės poste dirbantiems pareigūnams bei nurodyta, kad atlikdami savo pareigas jie vertina riziką pagal savo kompetenciją ir informuoja rizikos valdytoją apie savo pastebėjimus ir siūlymus. Todėl, atsižvelgdamas į Taisyklių nuostatas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tiek A. G., tiek J. P. turėjo pareigą atsakingai įvertinti sistemoje degančio raudono kanalo rodomą riziką ir, vadovaujantis 2008-12-31 Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų 4 punktu, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą paimti garantiją. Šią aplinkybę patvirtino ir kaip liudytoja pirmosios instancijos teisme apklausta V. G.. Ši liudytoja paaiškino, kad pareigūnai negali iš anksto numatyti, ar prekės kodas keisis, dėl to mokesčiai didės, mažės arba liks tokie pat, todėl akivaizdu, jog yra rizika mokesčiams didėti, vadinasi tokiu atveju atsakingai pareigūnai privalo paimti garantiją. Be to, tiek liudytoja V. G., tiek liudytojas V. L. nurodė, jog garantija yra paimama 99 proc. atvejų, garantiją privalo paimti inspektoriai, tikrinantys dokumentus. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek A. G., tiek J. P. matė, kad sistemoje degė raudonas rizikos kanalas, o tai reiškia, jog buvo rizika, kad ištyrus prekės mėginį keisis mokesčiai, todėl jie privalėjo paimti garantiją, tačiau dėl neatsargumo bei aplaidaus neveikimo to nepadarė, aplaidžiai ir neatsakingai vykdydami teisės aktais jiems nustatytas pareigas, dėl to didelės žalos patyrė valstybė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga valstybei 319 625, 39 Lt dydžio muito mokestinę nepriemoką, kuri susidarė nepateikus garantijos, laiduojančios muito mokestinės nepriemokos įvykdymą. „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus 319 625,39 Lt muito mokesčio valstybei buvo padaryta didelė turtinė žala, t. y. viršijanti 250 MGL (BK 229 straipsnio prasme tokio dydžio žala pripažintina didele), kuri atsirado į laisvą apyvartą išleidus prekes, už kurias nebuvo sumokėti muito mokesčiai bei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paimta garantija, kurią, kaip konstatuota anksčiau, privalėjo paimti A. G. ir J. P., tačiau to nepadarė, dėl to valstybė patyrė didelę – 319 625,39 Lt – žalą.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl A. G. ir J. P. kaltės padarius

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog A. G. ir J. P. padarė BK 229 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistųjų A. G. ir J. P. apeliacinių skundų argumentais naikinti apkaltinamojo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir A. G. bei J. P. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų J. P. ir A. G. apeliacinius skundą atmesti.