Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei I. V., atsakovo P. V. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei V. S., teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui P. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., ir pagal atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei I. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB Prekybos namai ,,Nora“, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 162,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2015-01-01 iki vaikų pilnametystės, santuokoje įgytą turtą padalinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), jiems gimė sūnus V. V., . (duomenys neskelbtini)- sūnus M. V. (duomenys neskelbtini),– sūnūs B. V. ir D. V.. Ji su atsakovu daugiau nei metus laiko nepalaiko artimų ryšių, nebendrauja. Atsakovas gyvena atskirame buto kambaryje, yra atsiribojęs nuo šeimos, visiškai nesirūpina buitimi, vaikais, jų auklėjimu ir ugdymu. Atsakovas nuo 2015-01-01 nebeteikia išlaikymo vaikams, todėl iš jo turėtų būti priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad ji šiuo metu nedirba, nuo 2015-02-03 yra registruota darbo biržoje ir ieško darbo. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa, vaiko pinigai, be to, ji papildomai užsidirba parduodama gaminamus rankdarbius. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo prašo priteisti šalims lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, asmeninės nuosavybės teise.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį patikslina bei teismo prašo: santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti ieškovei ir atsakovui lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams – kiekvienam vaikui po 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos (MMA), t.y. 160,00 Eur bei dalį išlaikymo vaikams priteisti turtu (1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini)). Taip pat prašo teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1100,00 Eur – už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad šiuo metu ieškovė vykdo individualią veiklą, jos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 500,00 Eur.

Atsakovas kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. . (duomenys neskelbtini) , M. V., gim. . (duomenys neskelbtini), D. V., gim. . (duomenys neskelbtini) , B. V., gim. . (duomenys neskelbtini), po 37,50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, pripažinti nekilnojamąjį turtą – butą, esantį . (duomenys neskelbtini), jo asmenine nuosavybe, priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. V., gim. . (duomenys neskelbtini), M. V., gim. . (duomenys neskelbtini), D. V., gim. . (duomenys neskelbtini) , B. V., gim. . (duomenys neskelbtini), turtu, t.y. po 1/8 dalį buto, esančio. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi nuo 2015 metų tarp šalių atsirado nesutarimai dėl bendro ūkio vedimo, kadangi ieškovė nenorėjo prisidėti prie šeimos išlaikymo, ieškotis darbo. Pažymėjo, kad iki nesutarimų su ieškove jis rūpinosi nepilnamečiais vaikais, išlaikė šeimą. Atsakovas nurodė, jog nors butas, esantis. (duomenys neskelbtini) , yra įgytas santuokos metu, tačiau jis laikytinas jo asmenine nuosavybe, kadangi jis butą įsigijo iš asmeninių lėšų. Po jo tėvų mirties, jis su savo seserimi B. D. susitarė, kad jis atsisakys paveldėjimo teisės į namą, esantį Tauragėje, kuris priklausė jų tėvams, o sesuo jam už tai sumokės piniginę kompensaciją. Vykdydama susitarimą jo sesuo pardavė jai priklausiusį butą T. M., kuri 2008-05-19 minėto buto kainą sumokėjo jam, pervesdama į jo banko sąskaitą 300000,00 Lt. Gavęs minėtas pinigines lėšas jis sudarė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo butą, esantį . (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jo pajamas sudaro 310,02 Eur senatvės socialinio draudimo pensija, todėl jis negali teikti išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 162,50 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad butas yra įgytas už asmenines atsakovo lėšas, todėl turi būti pripažintas atsakovo asmenine nuosavybe. Paaiškina, kad byloje yra pateikti nenuginčijami įrodymai – bankiniai pavedimai, kurie įrodo, kad atsakovas butą įsigijo sesers jam padovanotų lėšų. Pažymi, kad ieškovė, perkant ginčo butą, pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė. Dėl išlaikymo priteisimo – nurodo, kad atsakovo galimybės dirbti dėl jo garbaus amžiaus yra ribotos, todėl dalis išlaikymo vaikams gali būti priteista turtu (t.y. 1/2 dalis buto visiems vaikams lygiomis dalimis, kas sudaro po 1/8 dalį buto kiekvienam vaikui). Išlaikymo įsiskolinimo nepripažįsta. Prašo teismo nustatyti buto naudojimosi tvarką: atsakovas naudojasi patalpa, plane pažymėta 28-4, vaikai naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis 28-3 bei 28-2, o ieškovei nustatyti uzufruktą teisę į patalpą, plane esančią 28-10 iki vaikų pilnametystės.

Trečiasis asmuo UAB Prekybos namai „Nora“ atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašo dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo turi būti atsižvelgiama į atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, jo pajamas sudaro senatvės socialinio draudimo pensija bei minimalios darbinės pajamos, iš kurių jis išlaiko save bei teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad vaikams išlaikymas turėtų būti priteistas dalis periodinėmis išmokomis kas mėnesį – po 90,00 Eur – 100,00 Eur, dalis turtu (1/2 buto, Vyturio g. 6-28, Klaipėda, priteista vaikams lygiomis dalimis,).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys . (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. . (duomenys neskelbtini). Šalims. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. V., . (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.; . (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. V., . (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo liudijime įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.; . (duomenys neskelbtini) gimė sūnūs D. V. ir B. V., . (duomenys neskelbtini) išduotuose gimimo liudijimuose įrašyti tėvai – I. V. ir P. V.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo P. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esantis. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – 2008-05-22 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. . (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė I. V. vykdo individualią veiklą, jos mėnesines pajamas sudaro apie 500,00 Eur. A. P. V. vidutinės mėnesinės pajamos sudaro apie 600,00 Eur (apie 300,00 Eur senatvės socialinio draudimo pensija bei apie 300,00 Eur darbo užmokestis).

Dėl buto, (duomenys neskelbtini) , padalijimo

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo. Ieškovė nurodė, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl prašo padalinti butą lygiomis dalimis, priteisiant po 1/2 dalį. Atsakovas su ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo 1/2 dalį buto priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise, 1/2 dalį buto priteisti vaikams lygiomis dalimis kaip išlaikymą turtu.

Ginčo butas įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl tokiu atveju taikytina CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti šią prezumpciją. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turtui priskirti prie asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis (LAT 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, LAT 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

LR CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Formuojama teismų praktika, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teisės nustatančią funkciją, todėl sprendžiant tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl turto priskyrimo asmeninėn ar bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, teismas turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet turi būti laikomasi CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų (banko sąskaitos išrašų, buto pirkimo pardavimo sutarties) matyti, kad 2008-04-23 tarp atsakovo sesers B. D. ir E. D., atstovaujamų atsakovo ir T. M. bei V. M. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) kuria B. D. ir E. D. pardavė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300 000,00 Lt. 2008-05-19 T. M. į atsakovo vardu registruotą banko sąskaitą pervedė 300 000,00 Lt (mokėjimo paskirtis Nr. K1ES-6953). Po 3 dienų, t. y. 2008-05-22 tarp atsakovo ir V. Ž. sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 300 000,00 Lt. Nors ieškovė nėra buto pirkimo sutarties šalis, tačiau 2008-05-22 sutarties, sudarytos tarp V. Ž. ir P. V. dėl buto, adresu(duomenys neskelbtini) , pirkimo 1.1 punkte nurodyta, jog pirkėjas (P. V.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise perka minėtą butą. Be to, iš VĮ ,,Registrų centras” išrašo nustatyta, kad nors buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybė yra įregistruota P. V. vardu, tačiau taip pat yra įregistruotas juridinis faktas - butas įgytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, jog iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno bendrą gyvenimą, naudojo bendras finansines lėšas, ieškovė I. V. mokėjo buto komunalinius mokesčius; ieškovės ir atsakovo šeima nuo pat buto, esančio(duomenys neskelbtini), įsigijimo laikė jį šeimos turtu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo lėšų panaudojimas įsigyjant ginčo butą yra tikėtinas, tačiau vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-529/2005).

Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo butas buvo įgytas šalių šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu paskesni veiksmai patvirtina, jog butas buvo įgytas ne asmeninėn, o bendrojon jungtinėn nuosavybėn, bute šeima gyveno (butas buvo šalių ir jų vaikų gyvenamoji patalpa), remontavo jį iš ieškovei jos motinos dovanotų lėšų (tai pripažįsta pats atsakovas), kartu mokėjo buto išlaikymo išlaidas.

Nenustačius visų būtinųjų turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe sąlygų nėra pagrindo butą pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nepaneigė įstatymu nustatytos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Esant šioms aplinkybėms, butas, esantis(duomenys neskelbtini), nutraukiant santuoką dalijamas lygiomis dalimis, t.y. po 1/2 dalį.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5, 3.3 straipsniai). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2016 konstatavo, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.

Parinkdamas išlaikymo formą, teismas turi vadovautis CK 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikru turtu, taip pat atsižvelgti į tai, kad vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-401/2006). Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta draudimo teismui priteisti išlaikymą keliomis formomis. Esminis aspektas, kurį teismas turi įvertinti, minėta, yra tas, jog parinkta išlaikymo forma labiausiai turi atitikti vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys).

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašo priteisti nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 160,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, kiekvienam vaikui bei prašo dalį išlaikymo priteisti turtu - 1/2 dalį buto, (duomenys neskelbtini), kiekvienam vaikui lygiomis dalimis (t.y. po 1/8 dalį buto kiekvienam). Atsakovas sutinka mokėti nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis po 37,50 Eur kas mėnesį.

Kaip minėta, paprastai išlaikymas yra priteisiamas periodinėmis išmokomis, taip užtikrinant, jog vaikai nuolat gaus jų poreikiams patenkinti nustatytą sumą. Tačiau pažymėtina, kad tėvų (motinos, tėvo) galimybė teikti išlaikymą tokia forma turi būti reali, t. y. jie turi nuolat gauti pajamų, ir, be kita ko, turi objektyviai galėti skirti nustatytą jų dalį nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas yra pensininkas, šiuo metu dirba, gauna minimalų darbo užmokestį. Gaunamų darbo pajamų dalis - apie 300,00 Eur, senatvės pensija – apie 300,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos, iš kurių, jo nuomone, jis teiktų išlaikymą vaikams yra nedidelės, bei į tai, kad ateityje atsakovo galimybės dirbti (dėl jo amžiaus) yra ribotos, teismas sprendžia, kad išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, susijęs su nemokumo rizika, dėl to atsirastų uždelsti įsiskolinimai, nebūtų patenkinti vaikų poreikiai. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko tikslingu priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 75,00 Eur bei kiekvienam vaikui bei po 1/10 dalį atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavedant uzufrukto teise vaikų turtą administruoti jų įstatyminei atstovei motinai I. V..

Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2015-11-26 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str., 3.192 str., 3.196 str., 3.201 str.)

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už vienuolika mėnesių. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Byloje įrodymų, kad atsakovas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 31 d. prisidėjo prie vaikų išlaikymo nepateikė; ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neteikė išlaikymo sūnums, byloje nepaneigtos. Konstatuotina, kad atsakovas neteikė sūnums išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 31 d., todėl iš jo, remiantis CK 3.200 str., priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėnesių. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sūnums tenkintinas, iš atsakovo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 31 d., skaičiuojant po 100,00 Eur (t.y. kiekvienam vaikui po 25,00 Eur) kas mėnesį, iš viso 1100,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą.

Dėl buto, (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo

Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta, atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. A. S. , bylos Nr.3K-3-272/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. U. v. E. C. , bylos Nr. 3K-3-260/2009). Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, jam paskiriant naudotis kambarį, plane pažymėtą indeksu 28-4, vaikams – kambarius, pažymėtus indeksu 28-3 ir 28-2, kitas patalpas palikti naudotis bendrai, ieškovei nustatyti uzufrukto teisę į kambarį, pažymėtą indeksu 28-10.

Teismas byloje nustatė, kad šalių butas yra dalus – susideda iš keturių izoliuotų kambarių, virtuvės, vonios, koridoriaus ir tualeto – priskirtinų bendrai naudotinoms patalpoms. Šalims priteisus po 1/2 buto dalį, bei vaikams dalį išlaikymą priteisus turtu (po 1/10 dalį buto), remiantis kasacinio teismo praktika, nepažeidžiant šalių nuosavybės teisių bei teisėtų interesų, atsakovo priešieškinio reikalavimas tenkintinas iš dalies, ir nustatytina tokia buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: atsakovas naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 28-4, vaikai naudojasi kambariais, plane pažymėtais indeksais 28-3 ir 28-2, ieškovė naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 28-10, kitomis patalpomis naudojasi bendrai.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 2 ir 3 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, naikintinos. Į išlaikymo dydį įskaitytinos piniginės lėšos, gautos vykdant 2016-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) bei bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2015-10-14 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1577-15 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-05-18 pažymą Nr. NTP-7-5663 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 289,50 Eur advokato užmokestis.

Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 463,00 Eur ji buvo atleista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-15 nutartimi.

Teismui patenkinus 80 % ieškovės ieškinio reikalavimų, už ieškovės patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 1389,00 Eur žyminis mokestis, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1111,20 Eur žyminio mokesčio. Teismui patenkinus 80 % ieškovės ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 231,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Už priešieškinyje pareikštus reikalavimus mokėtinas 1285,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Jeigu ieškinys (priešieškinys) patenkintas iš dalies, o atsakovas (ieškovas) atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (atsakovo), neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 3 d.). Patenkinus 60 % priešieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei turi būti priteista 514,00 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas pareikšdamas priešieškinį sumokėjo 53,00 Eur žyminio mokesčio žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nutartimi buvo atleistas. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo valstybei priteistina 461,00 Eur žyminio mokesčio.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas taip pat patyrė 1300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, todėl patenkinus 60 % priešieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 271, 279 ir 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 75,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-26 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 75,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-26 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 75,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-26 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 75,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-11-26 iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu - pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turtu – pripažinti, kad nepilnamečiam vaikui B. V., gim. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Paskirti ieškovę I. V. lėšų, skirtų nepilnamečių vaikų V. V., gim. (duomenys neskelbtini), M. V., gim. (duomenys neskelbtini), D. V., gim. (duomenys neskelbtini) , B. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja.

Pripažinti, kad atsakovui P. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/10 dalis nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti, kad ieškovei I. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini , esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: atsakovas naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 28-4, vaikai naudojasi kambariais, plane pažymėtais indeksais 28-3 ir 28-2, ieškovė naudojasi kambariu, plane pažymėtu indeksu 28-10, kitomis patalpomis naudojasi bendrai.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-11 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2016-02-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Priteisti iš atsakovo P. V. į valstybės biudžetą 1572,22 Eur žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo P. V. į valstybės biudžetą 231,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą pervedant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“; AB, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės I. V. 780,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui P. V..

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.