- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-384-479/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- D. S., L. L.
- Atsakovas
- S. L.
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės D. S. (buvęs vardas ir pavardė – L. L.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 27 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui S. L. (S. L.) dėl sutuoktinių turto padalinimo ir prievolių kreditoriams vykdymo bei pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“ savarankiškus reikalavimus dėl skolos priteisimo ieškovei L. L. ir atsakovui S. L., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, kredito unija „Naftininkų investicijos“, kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“, akcinė bendrovė Nordea Bank, Reverta AS Latvijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, I. A., A. Š., M. M., akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-30 daliniu sprendimu priteisė iš atsakovo S. L. nepilnamečiui sūnui A. L. išlaikyti po 1/2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2015-05-01 iki vaiko pilnametystės.Atsakovas 2017-10-05 pateikė teismui prašymą panaikinti 2016-03-15 vykdomąjį raštą Nr. N2-46-889/2016, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumos skirti atsakovui, kreiptis į prokurorą ir pranešti apie šioje byloje ieškovės galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Atsakovas nurodė, kad teismas šioje byloje ieškovės prašymu dėl išlaikymo sūnui išieškojimo išdavė du vykdomuosius raštus, tai yra 2015-11-05 vykdomąjį raštą Nr. N2-1358-889/2015 ir 2016-03-15 vykdomąjį raštą Nr. N2-46-889/2016, kurie buvo pateikti vykdyti skirtingiems antstoliams. Atsakovo teigimu, tokie ieškovės veiksmai laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis bei atitinka sukčiavimo požymius.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-11 nutartimi nutarė laikyti negaliojančiu 2016-03-15 vykdomąjį raštą Nr. N2-46-889/2016 dėl išlaikymo išieškojimo nuo jo išdavimo dienos, skyrė ieškovei 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pusę šios sumos, tai yra 100 Eur, paskyrė atsakovui.Ieškovė pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevykdė teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, todėl ieškovė 2015-11-05 vykdomąjį raštą Nr. N2-46-889/2016 pateikė vykdyti antstolei V. V. Kadangi nuo vykdomojo rašto pateikimo antstolei V. V. iki 2016-03-15 vykdomojo rašto išdavimo dienos iš atsakovo nebuvo išieškota jokių piniginių lėšų, ieškovė kreipėsi į teismą dėl naujo vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovė teigė, jog buvo įsitikinusi, kad atlieka teisėtus veiksmus. Dėl to ieškovė teismo prašė panaikinti jai paskirtą baudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-10-27 nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad bauda ieškovei buvo paskirta už tai, kad ji ne tik paprašė išduoti, bet ir pateikė kitam antstoliui antrą kartą priverstinai vykdyti 2016-03-15 vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas konstatavo, jog nėra pagrindo panaikinti ieškovei paskirtą baudą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-27 nutartį ir panaikinti jai paskirtą baudą. Apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl baudos panaikinimo. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo atsisakyti išduoti ieškovei antrąjį vykdomąjį raštą ir tai būtų sukliudę ieškovei jį pateikti vykdyti kitam antstoliui, tačiau sprendžiant dėl baudos panaikinimo šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Apeliantė pažymėjo, kad ji nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinai kreipėsi neturėdama pakankamai žinių apie vykdymo procesą.Atsiliepimų į atskirąjį skundą teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl baudos panaikinimo. Skunde teigiama, kad teismas privalėjo atsisakyti išduoti ieškovei antrąjį vykdomąjį raštą ir tai būtų sukliudę ieškovei jį pateikti vykdyti kitam antstoliui, tačiau sprendžiant dėl baudos panaikinimo šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Apeliantė pažymėjo, kad ji nesiekė piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, o dėl vykdomojo rašto išdavimo pakartotinai kreipėsi neturėdama pakankamai žinių apie vykdymo procesą. Su šiomis skundo nuostatomis galima sutikti.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, tai yra civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, tai yra ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės prašymu pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 dalinį sprendimą 2015-11-05 ir 2016-03-15 buvo išduoti du analogiški vykdomieji raštai dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo išieškojimo iš atsakovo, kurie buvo pateikti vykdyti skirtingiems antstoliams. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pakartotinį prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir jo pateikimą vykdyti kitam antstoliui kvalifikavo kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir už šių veiksmų atlikimą paskyrė ieškovei baudą. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis vykdomasis raštas ieškovei buvo išduotas 2015-11-05, o 2016-03-14 ieškovė pateikė pakartotinį prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal CPK 647 straipsnio 1 dalies nuostatas pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-11 nutartimi buvo nutarta 2016-03-15 vykdomąjį raštą Nr. N2-46-889/2016 laikyti negaliojančiu. Taigi akivaizdu, kad nagrinėdamas 2016-03-14 ieškovės pateiktą prašymą teismas turėjo įvertinti byloje esančius duomenis, kurie patvirtina, jog vykdomasis raštas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 dalinį sprendimą jau yra išduotas. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog susidariusią procesinę situaciją iš dalies lėmė tai, jog ieškovei nepagrįstai antrą kartą buvo išduotas vykdomasis raštas pagal tą patį vykdytiną teismo sprendimą ir tai sudarė sąlygas ieškovei pakartotinai kreiptis į antstolį. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors ieškovė pateikė nepagrįstai prašymą ir vėliau nepagrįstai inicijavo naują vykdomąją bylą, tačiau byloje nėra nustatyta, jog ieškovė šiuos veiksmus atliko sąmoningai, turėdama su teismo sprendimo vykdymu nesusijusių tikslų. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovės veiksmai buvo atlikti jos nepilnamečio vaiko naudai ir interesais, siekiant užtikrinti tinkamą teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo vykdymą. Byloje taip pat nenustatyta, jog dėl ieškovės atliktų veiksmų atsakovui būtų atsiradę didesnių neigiamų turtinių pasekmių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės veiksmai gali būti vertinami kaip netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas, tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes šis pažeidimas nesudaro pagrindo ieškovės veiksmus kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 1 dalies prasme, todėl bauda ieškovei paskirta nepagrįstai.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ieškovei paskirtą baudą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 11 d. nutartimi L. L. (D. S.) paskirtą baudą.