- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- e2YT-535-848/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18323-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- K. M.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo K. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. L. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. M., gim. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties priėmė visą jo palikimą faktiškai jį valdydama.
Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad S. D. (pareiškėjos motina) po S. M. (pareiškėjos prosenelės) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė ir valdė jos palikimą, o pareiškėja priėmė ir valdė savo mamos S. D. palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23465-717/2017 pareiškimą tenkino. Pareiškėja kreipėsi į Kauno m. 14-ojo biuro notarą ir notarė Dangira Martinonytė informavo, kad paveldėjimo liudijimo negalinti išduoti į visą butą (duomenys neskelbtini), kadangi minėtą butą S. M. (pareiškėjos prosenelė) įgijo santuokoje su savo sutuoktiniu J. M. (santuoka sudaryta apytiksliai (duomenys neskelbtini)), taigi nors butą pirko S. M. (pareiškėjos prosenelė), tačiau butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė – priklausė kiekvienam po ½ dalį. Kadangi S. M. (pareiškėjos prosenelė) pergyveno savo sutuoktinį J. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini) priėmė visą po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą faktiškai jį valdydama. Tačiau atsižvelgiant į tą aplinkybę ir galiojusios įstatymus, dokumentai juridiškai po J. M. mirties sutvarkyti nebuvo. Notarė paaiškino pareiškėjai, kad reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog S. M. (pareiškėjos prosenelė) po savo sutuoktinio J. M. (pareiškėjos prosenelio) mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydama.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad jai iš savo mirusios mamos (S. D.) ir rastų dokumentų aiškiai žinoma tai, kad S. M. ir J. M. santuokoje buvo susilaukę 4 vaikų – Leonoros G. P., J. M. B., A. M. ir K. M.. Iš jų visų vaikų vienintelis likęs gyvas yra K. M.. Po savo sutuoktinio J. M. mirties S. M. priėmė jo visą palikimą faktiškai jį valdydama. Niekas kitas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepretendavo ir palikimo faktiniu valdymu nepriėmė. S. M. mokėjo komunalinius mokesčius, ten nuolat gyveno, po jos mirties, palikimą priėmė S. D. (pareiškėjos motina), šis juridinę reikšmę turintis faktas jau nustatytas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-23465-717/2017, sprendimas įsiteisėjęs. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M. (pareiškėjos prosenelė) viena priėmė po savo vyro J. M. atsiradusį palikimą patvirtina ir tas faktas, kad jau po savo sutuoktinio mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) S. M. (pareiškėjos prosenelė) sudarė testamentą, kuriuo nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko Leonorai G. P., K. M. ir S. B.. Testamentas tą pačią dieną buvo patvirtintas Kauno valstybinės notarinės kontoros, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Kauno valstybinės notarų kontoros notarė L. R. patvirtino S. M. testamentą, vadinasi jis buvo sudarytas teisėtai, dėl teisėtai asmeninės nuosavybės teise S. M. priklausančio turto. Minėtasis testamentas nebuvo nei pakeistas, nei panaikintas, naujo testamento S. M. taip pat nebuvo sudariusi, tą patvirtina (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities archyvo pažyma dėl testamento Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros (duomenys neskelbtini) metų dokumentuose žinių apie minėto testamento pakeitimą, panaikinimą ar naujo testamento sudarymą nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios patvirtina, kad S. M. (pareiškėjos prosenelė) po savo vyro J. M. (pareiškėjos prosenelio) mirties priėmė jo palikimą faktiškai jį valdydama.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir pareiškimą prašo tenkinti.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu 2021 m. sausio 6 d. paskelbiant pranešimą tinklalapyje www.teismai.lt ir teismo pranešimais (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos A. L. prosenelis J. M. mirė (duomenys neskelbtini) prosenelė S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Po pareiškėjos prosenelio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė S. M., kuri mirė (duomenys neskelbtini) Po pareiškėjos prosenelio mirties liko bendras prosenelių įgytas šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla po pareiškėjos prosenelio mirties užvesta nebuvo.
Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis).
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
Nustatyta, kad po pareiškėjos prosenelio J. M., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai priėmė ir valdė jo palikimą, turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą.
Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėjos prosenelė po savo sutuoktinio mirties palikėjo J. M. turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo, mokėjo visus priklausančius mokesčius, elgdamasi kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad po jos prosenelio J. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė jos prosenelė S. M., prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio J. M., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą, pradėdama paliktąjį turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.