Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Vilniaus karvelis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. S. Limited pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kreditorius „P. S. Limited“ kreipėsi į teismą su pareiškimu skolininkui UAB „Vilniaus karvelis“ dėl teismo įsakymo išdavimo CPK XXIII skyriaus tvarka.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. išdavė teismo įsakymą dėl 82 447,10 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditoriui iš skolininko.Skolininkas UAB „Vilniaus karvelis“ 2017 m. liepos 25 d. pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.Kreditorius atsiliepime su skolininko prieštaravimais ir prašymu atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti kreditoriaus naudai iš skolininko jo patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo parengimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nutarė atmesti skolininko UAB „Vilniaus karvelis“ prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, atsisakyti priimti skolininko UAB „Vilniaus karvelis“ prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą ir grąžinti juos pateikusiam asmeniui, priteisti kreditoriaus „P. S. Limited“ naudai iš skolininko UAB „Vilniaus karvelis“ 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas konstatavo, kad CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pranešimas apie teismo įsakymo išdavimą skolininkui buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 25 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų nuo procesinių dokumentų išsiuntimo juridinio asmens buveinės adresu (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Taigi prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo skolininkas teismui turėjo pateikti iki 2016 m. gruodžio 15 d. Skolininkas prieštaravimus teismui pateikė 2017 m. liepos 24 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą 20 dienų terminą daugiau nei 7 mėnesiais. Skolininkas kartu su prieštaravimais pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pareikšti. Skolininkas nurodo, kad jam iki 2017 m. liepos 5 d., kai gavo antstolio A. N. patvarkymą ir kitus dokumentus, apie šią civilinę bylą nebuvo žinoma. Skolininko teigimu, teismo įsakymas jam nebuvo įteiktas, todėl jis objektyviai neturėjo galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo. Teismas su skolininko nurodytais argumentais nesutinko ir pažymėjo, jog teismas procesinius dokumentus (pareiškimo, teismo įsakymo ir teismo pranešimo kopijas) 2016 m. spalio 31 d. skolininkui siuntė pareiškime nurodytu adresu (Laisvės pr. 60-1107, Vilnius), kuris sutapo su skolininko Juridinių asmenų registre įregistruota buveinės vieta, tačiau procesiniai dokumentai skolininkui grįžo neįteikti. Šią aplinkybę patvirtina byloje grįžęs vokas su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Procesinius dokumentus 2016 m. lapkričio 15 d. išsiuntus skolininko registruotos buveinės adresu antrą kartą, skolininkas jų pašte taip pat neatsiėmė. Skolininko teigimu, tokia situacija galėjo įvykti dėl pašto darbuotojų nerūpestingumo, neatidumo, netinkamai palikto pranešimo apie gautą siuntą, nes pastatas, esantis Laisvės pr. Nr. 60, Vilniuje, yra labai didelis, jame įsikūrę daug įmonių, tačiau teismas šiuos skolininko teiginius atmetė kaip nepagrįstus, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, kad teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo neįteikti dėl pašto darbuotojų kaltės. Kreditoriui nurodžius kitą galimą skolininko buvimo vietos adresą (Žirmūnų g. 70, Vilnius), teismas 2016 m. lapkričio 29 d. procesinius dokumentus skolininkui siuntė šuo adresu, tačiau ir jie nebuvo atsiimti pašte. Taigi šiuo atveju procesinius dokumentus 2016 m. lapkričio 15 d. išsiuntus skolininko registruotos buveinės adresu antrą kartą, laikoma, kad dokumentai atsakovui buvo įteikti praėjus 10 dienų nuo jų išsiuntimo, t. y. 2016 m. lapkričio 25 d. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad procesiniai dokumentai (pareiškimo, teismo įsakymo ir teismo pranešimo kopijos) skolininkui buvo įteikti tinkamai. Teismas pažymėjo, kad pareiškime skolininkas iš esmės nenurodo jokių svarbių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jis laiku nepateikė prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl teismas konstatuoja nenustatęs pagrindo atnaujinti termino prieštaravimams pateikti. CPK 73 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai veiksmai turi būti atliekami įstatymų nustatytais terminais. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti konkrečius procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir teismas šį terminą atnaujinti atsisakė, vadovaudamasis CPK 75 straipsnio 1 dalimi ir 439 straipsnio 2 dalimi, taip pat įvertinęs aplinkybę, kad 2016 m. spalio 27 d. teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas dokumentas, teismas atsisakė skolininko pateiktus prieštaravimus priimti ir juos grąžino skolininkui. Teismas taip pat nustatė, kad kreditorius už atsiliepimą į skolininko prieštaravimus ir prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti patyrė 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas atsižvelgdamas į rekomenduojamus advokato atlyginimo dydžius civilinėse bylose, nutarė sumažinti kreditoriui priteisimą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 200 EUR.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skolininkas UAB „Vilniaus karvelis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti.Apeliantas teigia, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, jis nežinojo apie procesą ir negalėjo gintis pareikšdamas prieštaravimus.Teismas įsakymo nesiuntė skolininkui juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu.Kreditorius piktnaudžiavo susidariusia padėtimi, nes žinojo, kad skolininką šiame ginče atstovauja advokatas U. P., bet to nenurodė teismui. Kreditorius siekė, kad skolininkas realiai nesužinotų apie procesą ir negalėtų pareikšti prieštaravimų reikalaudamas pagrįsti skolą.Dokumentai nebuvo įteikti dėl pašto darbuotojų aplaidumo.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad greiti teismo procesai, įskaitant teismo įsakymą, negali būti organizuojami kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita.Kreditorius P. S. Limited atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Mano, kad skolininko nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo praleistam terminui atnaujinti. Pats skolininkas nepriėmė dokumentų, pristatytų juridinio asmens buveinės adresu, registruotu juridinių asmenų registre. Korespondencija buvo siunčiama du kartus, todėl nėra pagrindo manyti, kad pašto darbuotojai galėjo suklysti. Konkrečių įrodymų dėl to apeliantas nepateikia. Teigia, kad skolininkas yra pats kaltas dėl susiklosčiusių aplinkybių. Taip pat nesutinka su skolininko teiginiais, kad kreditorius turėjo nurodyti visus įmanomus skolininko ar jo atstovų adresus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

esmė ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus analogiškoje situacijoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2018 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, aiškindamas procesinių dokumentų įteikimo taisykles juridiniam asmeniui supaprastintame procese dėl teismo įsakymo išdavimo, palaikė griežtą poziciją dėl dokumentų tinkamo įteikimo juridinio asmens buveinės adresu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesinių dokumentų įteikimas buvo tikslingai įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 429 ir 438 straipsnių pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. lapkričio 18 d., CPK 438 straipsnį papildant nuoroda į CPK 123 straipsnį, įskaitant ir nuorodą į jame nustatytą įteikimo pagal įstatymą institutą. Šio pakeitimo parengiamieji dokumentai <...> suponuoja, kad tokio pakeitimo tikslas – įgalinti teismus taikyti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką – išsiuntimą juridinio asmens buveinės adresu, kai praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo procesinis dokumentas laikomas tinkamai įteiktu, tokiu reguliavimu siekiant pagreitinti bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimą.Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad juridinis asmuo turi pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus. Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių.Kasacinis teismas vertino, kad CPK 123 straipsnyje numatyta dokumentų įteikimo fikcija yra proporcinga teisinė priemonė, o Žmogaus Teisės juridiniam asmeniui taikomos ribotai.Nagrinėjamu atveju iš apelianto nurodytų aplinkybių yra aišku, kad UAB „Vilniaus karvelis“ viešam juridinių asmenų registrui deklaravo fiktyvų buveinės adresą (Laisvės pr. 60-1107, Vilnius), kuriuo veiklos nevykdė ir taip pat nesiėmė jokių protingų priemonių, kurios užtikrintų buveinės adresu siunčiamos korespondencijos priėmimą ir pristatymą numatytiems juridinio asmens valdymo organams. Tokios aplinkybės rodo, kad apeliantas terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti praleido dėl savo paties pasirinkto elgesio, o ne dėl svarbių priežasčių.Apeliantas neatskleidžia aplinkybių, rodančių, kad dokumentų įteikimo metu juridiniam asmeniui buvo įvykusi kokia nors išskirtinė teisinė ar faktinė situacija, apsunkinusi dokumentų gavimą.Kitos apelianto nurodomos aplinkybės nėra reikšmingos, nes nei teismas, nei kreditorius neprivalėjo vykdyti juridinio asmens ar jo atstovų paieškos. Įrodymų apie tai, kad pašto darbuotojai būtų blogai atlikę savo pareigas, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skolininko UAB „Vilniaus karvelis“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.