- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-754-618/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03211-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Atsakovas
- R. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medbaltica“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medbaltica“ ieškinį atsakovui R. J. dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medbaltica“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovo R. J. pranešimuose nurodytą nuo 2024 m. balandžio 19 d. atliktą vienašališką nuomos sutarties nutraukimą nuomos sutarties 5.1.1. ir 5.1.3. punktų pagrindu neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė UAB „Medbaltica“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti nuomos sutarties nutraukimo vykdymą, uždrausti atsakovui R. J. imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, uždrausti atsakovui R. J. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei subnuomoti dalį patalpų subnuomininkui ar gauti iš subnuomininko nuomos ir kitus mokėjimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 21 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė vienašalį 2020 m. spalio 5 d. Nuomos sutarties Nr. KV14-2D2p/20 nutraukimo vykdymą, uždraudė atsakovui R. J. imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, uždraudė atsakovui R. J. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei subnuomoti dalį patalpų subnuomininkui ar gauti iš subnuomininko nuomos ir kitus mokėjimus.
Motyvuojamoji dalis
4. Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė, jog atsakovo veiksmai apsunkins ar padarys neįmanomu ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymą. Sprendė, jog ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su byloje pareikštais reikalavimais ir jų įgyvendinimo galimybėmis, o jų taikymas nagrinėjamu atveju užtikrins, kad bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis (status quo), kuri buvo iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, taip pat užkirs kelią galimai žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teismas nurodė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas bet kuriuo metu gali imtis ir kitų su nuomos sutarties nutraukimu susijusių priemonių – nutraukti atitinkamų paslaugų ieškovei teikimą ar kitaip riboti ieškovo galimybę naudotis patalpomis, kas sukeltų ieškovei dar didesnes neigiamas pasekmes ir nuostolius, keltų grėsmę ieškovės veiklos tęstinumui bei ieškovės verslui, todėl ieškovės ieškinio reikalavimų pripažinimas vienašališką nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu taptų beprasmiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas R. J. atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7. Nurodė, jog ieškiniu prašoma pripažinti, pareikštas ieškinys pagal procesinį tikslą priskirtinas ieškiniams dėl pripažinimo. Tokio pobūdžio ieškinio reikalavimams įvykdyti nėra reikalingas priverstinis vykdymas. Teismui priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, toks sprendimas realizuosis savaime. Ieškovė prašytomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekė išspręsti ginčą iš esmės dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, nes pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, o užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės įvykdyti, negalima. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, o vienintelė tokios taisyklės taikymo išimtis – prevencinio ieškinio pareiškimas. Dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pobūdžio, neegzistuoja grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, todėl neegzistuoja būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
8. Pažymėjo, kad ieškovės ieškiniu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekiama atsakovą priversti tęsti sutartinius santykius, išlaikyti bei tęsti ieškovės sudarytus subnuomos santykius viso ginčo metu, neatsižvelgiant į tai, kad, teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutartis būtų laikoma galiojančia, o ginčo šalys įgytų iš sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas. Ieškovė reiškia atsakovui neturtinio pobūdžio reikalavimą, kurį patenkinus sutartis būtų laikoma nenutraukta ir galiojanti. Toks teismo sprendimas be atskiro jo vykdymo, grąžintų šalis į pirminę padėtį, todėl teigti, kad sutarties nutraukimas iki teismo sprendimo priėmimo gali apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą arba padaryti jo vykdymą neįmanomu nėra jokio teisinio pagrindo. Vienašališko nuomos sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu savaime nereiškia tolimesnės nuomos santykių tarp šalių tąsos.
9. Akcentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos plečiamai, peržengiant ieškinio reikalavimo ribas. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės savo mastu išeina už ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų ribų.
10. Nepranešęs apie prašymo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismas suvaržė atsakovo teisę pateikti savo poziciją dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat skundžiamoje nutartyje nepateikti jokie motyvai, kodėl teismo manymu egzistavo pagrindas apeliantui nepranešti apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimą ir planuojamą nagrinėjimą.
11. Ieškovė UAB „Medbaltica“ atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, jog atsakovo cituojama teismų praktika kardinaliai skiriasi ir nesutampa su nagrinėjamos bylos ratio decidendi. Atsakovo nurodomi išaiškinimai ir jais paremti atsakovo argumentai atskirajame skunde ginčo atveju yra neaktualūs ir netaikytini.
13. Nurodė, jog priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įtaka teismo sprendimo įvykdymui, sąsajumas ir būtinumas vertintini ne tik pagal teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę, tačiau kompleksiškai įvertinant galimas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir iki pažeidimo buvusios padėties laikino neatstatymo pasekmes.
14. Pažymėjo, jog atsakovo veiksmais sudaromos prielaidos apsunkinti ir / ar sąlygoti tai, kad ieškovei esant palankiam teismui sprendimui šalys nebus grąžintos į pradinę padėtį. Atsakovas gali sudaryti naujas nuomos sutartis dėl tų pačių patalpų nuomos, kas dar labiau apsunkintų šalių grąžinimą į prieš pažeidimą (neteisėtą nuomos sutarties nutraukimą) buvusią padėtį. Atsakovas bet kuriuo metu imsis ir kitų su nuomos sutarties nutraukimu susijusių priemonių – nutrauks atitinkamų paslaugų ieškovei teikimą ir / ar kitaip ribos ieškovės galimybę naudotis patalpomis, kas sukeltų ieškovei dar didesnes neigiamas pasekmes ir nuostolius, keltų grėsmę ieškovės veiklos tęstinumui bei ieškovės verslui (paveiktų ieškovės ir jo klientų santykius, paveiktų ieškovės klientų susiformavusius įpročius naudotis ieškovės paslaugomis, taip pat reikšmingai paveiktų ieškovės finansinę padėtį bei galimybę tęsti veiklą ir verslą). Jei dėl atsakovo veiksmų bus trikdoma ieškovės veikla, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti ir ieškovės sveikatos paslaugomis besinaudojantys gyventojai.
15. Nesutinka su atskirojo skunde nurodytais teiginiais, jog pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra netinkamas ir / ar jog pritaikant laikinąsias apsaugos priemones buvo išeita už ieškinio reikalavimo ribų. Teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, jų mastas ir apimtis yra nustatyti tinkamai, atsižvelgiant ir neviršijant pareikštų reikalavimų, laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei būtinumą, be kita ko, vienareikšmiškai patvirtina ir teismų praktika faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas esant tokio pobūdžio ginčui yra pripažįstamas būtina bei proporcinga priemone, siekiant užtikinti ieškovo teises ir teisėtus interesus bei galimybę grąžinti šalis į prieš pažeidimą (ginčijamą nuomos sutarties nutraukimą) buvusią padėtį.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
18. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
19. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir nagrinėjimo tvarkos
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl, nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs prašymą rašytinio proceso tvarka apie tai nepranešęs atsakovui, suvaržė atsakovo teisę pateikti savo poziciją dėl prašymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atsakovo teiginiais nesutinka.
22. CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama atsakovui. Taigi, įprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra nagrinėjamas apie jį nepranešus asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, ir tik išimtiniais atvejais (kai, teismo vertinimu, tai yra būtina) – pranešus.
23. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti atsakovą apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas turi įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Teismui nusprendus, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti arba mano, kad būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kitą suinteresuotą asmenį, kurių teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jiems apie klausimo nagrinėjimą.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. Nors teismas nutartyje ir nenurodė argumentų, kodėl klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė spręsti nepranešęs atsakovui, tačiau šis formalus pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti teismo nutartį. Apeliantas nenurodė jokių ypatingų aplinkybių, kodėl teismas nagrinėjamu atveju turėjo nustatyti būtinumą informuoti apie šio procesinio veiksmo atlikimą. Prašymo išsprendimas nepranešus atsakovui nereiškia, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kadangi šia procesine teise atsakovas pasinaudojo, pateikdamas atskirąjį skundą ir jame išdėstydamas savo argumentus dėl teismo nutarties neteisėtumo ir / ar nepagrįstumo.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsakovui nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, civilinio proceso teisės normų nepažeidė, atsakovui nebuvo apribota galimybė pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus.
Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo
26. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2‑1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
27. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194-2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017).
28. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti.
29. Apeliantas nekvestionuoja skundžiamos teismo nutarties motyvų dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo, todėl dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais buvo sprendžiama dėl ieškinio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
30. Kaip nurodyta anksčiau, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, būtina nustatyti ir antrąją jų taikymo sąlygą – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pažymėtina, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra pareiškėjo, o ne teismo pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet ir konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
31. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė 2020 m. spalio 5 d. Nuomos sutarties Nr. KV14-2D2p/20 vienašalio nutraukimo vykdymą, uždraudė atsakovui R. J. imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, uždraudė atsakovui R. J. imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei subnuomoti dalį patalpų subnuomininkui ar gauti iš subnuomininko nuomos ir kitus mokėjimus.
32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ieškovė neįrodė grėsmės, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Apelianto argumentai, kad (i)ieškovė neįrodė grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, kad (ii)prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikštu reikalavimu, kad (iii)jos neproporcingai suvaržo apelianto teises, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tik iš dalies pagrįsti.
33. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo nurodyta, kad parenkant bei taikant konkrečius suvaržymus turi būti atsižvelgiama į proporcingumo, ekonomiškumo, taip pat į teisingumo bei kitus civilinio proceso teisės principus, kurie reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Todėl visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai šaliai pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1231-516/2021).
34. Pasisakant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, nurodytina ir tai, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turto atžvilgiu gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017).
35. Vienas iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, yra status quo, t. y. faktiškai jau susiklosčiusios padėties užfiksavimas ir išsaugojimas iki ginčo teisme galutinio išsprendimo, ypač kai yra reikalaujama atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį ir (ar) pripažinti asmeniui kurias nors teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 ir 2 punktai).
36. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, taigi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra garantuojamas šio tikslo pasiekimas, o kartu – ir būsimo teismo sprendimo įgyvendinimas, jeigu jis būtų palankus ieškovei. Grėsmė ieškovei galbūt palankiam teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui grindžiama 2024 m. balandžio 5 d., 2024 m. balandžio 15 d., 2024 m. balandžio 18 d., 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. balandžio 24 d., 2024 m. balandžio 25 d. atsakovo pranešimais, kuriais reikalaujama mokėti padidintą nuomos mokestį; nurodyta, jog 2024 m. balandžio 5 d. atsakovo pranešimas yra laikytinas pranešimu apie nuomos sutarties nutraukimą, o nuomos sutartis nuo 2024 m. balandžio 19 d. laikytina vienašališkai nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Taigi, atsakovui perėmus patalpas, jis galėtų nevaržomai jomis disponuoti, o išnagrinėjus ginčą iš esmės ir ieškovei priėmus galimai palankų teismo sprendimą, būtų visiškai suvaržytos jos galimybės patalpas naudoti pagal dabartinę jos naudojimo paskirtį.
37. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių svarių argumentų, kokių kitų tikslų, nei susiklosčiusios situacijos stabilizavimo, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekė ieškovė.
38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė 2020 m. spalio 5 d. Nuomos sutarties Nr. KV14-2D2p/20 vienašališko nutraukimo vykdymą ir uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, nes nagrinėjamu atveju pripažįstama, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti skirtos ne tik būsimu galimai palankiu ieškovei teismo sprendimu suformuluotų reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinam ginčo situacijos teisiniam sureguliavimui.
39. Pirmiau minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nuomos sutarties vienašališko nutraukimo vykdymo sustabdymas ir uždraudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, atitinka pareikšto ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, ir priešingai nei teigia atsakovas, nevaržo jo teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 145 straipsnio 2 dalis).
40. Apeliantas, be kita ko, nurodo, jog skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei subnuomoti dalį patalpų subnuomininkui ar gauti iš subnuomininko nuomos ir kitus mokėjimus, nėra susijusios su pareikštu reikalavimu.
41. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad minėtos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka joms keliamo sąsajumo reikalavimo. Pažymėtina, teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo, priimto teismo sprendimo, jei reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
42. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų šalies teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galbūt pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-684-467/2023).
43. Minėta, nagrinėjamu atveju ginčo pagrindu yra šalių sudaryta nuomos sutartis, kurios nutraukimą ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis sustabdytas sutarties nutraukimo vykdymas ir atsakovui uždrausta imtis bet kokių veiksmų, kurie trukdytų ieškovei naudotis patalpomis, negali būti vertinamos kaip nesusijusios su pareikštu reikalavimu ir neskirtos jo vykdymui užtikrinti.
44. Byloje pateikti duomenys, kad nuomotojo R. J. ir nuomininkės UAB „Medbaltica“ 2020 m. spalio 5 d. nuomos sutartis Nr. KV14-2D2p/20 Priedu Nr. 3 buvo papildyta punktu, jog nuomotojas sutinka, kad nuomininkas dalį patalpų subnuomotų legaliai medicininei, sveikatos priežiūros odontologijos, dantų technikų, grožio paslaugų veiklai vykdyti. Nuomos sutartis Priedu Nr. 4, be kita ko, papildyta, jog nuomininkas sutinka, kad subnuomininkas registruotų savo įmonės būstinę subnuomojamų patalpų adresu. Tiek nuomos sutartyje, tiek nuomos sutarties prieduose yra ir atsakovo sutuoktinės A. J. sutikimas dėl sandorių bei subnuomotojo (ieškovės) atstovo parašai. Ieškovė nurodo ir teikia duomenys, jog atsakovas ėmėsi veiksmų, t. y. kreipėsi į ieškovės subnuomininką, informuojant, jog ieškovės ir subnuomininko sudaryta subnuomos sutartis yra nebegaliojanti bei reikalaujant nutraukti mokėjimų pagal subnuomos sutartį ieškovei vykdymą.
45. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ir tuo atveju, jeigu yra nustatomos pirmosios dvi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (ieškinio tikėtinas pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui), reikia įvertinti taikomų priemonių proporcingumą. Tai yra svarbu ne tik nustatant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir parenkant konkrečią jų rūšį, mastą.
46. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, uždraudė atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma subnuomoti dalį patalpų subnuomininkui ar gauti iš subnuomininko nuomos ir kitus mokėjimus. Tokio procesinio sprendimo motyvų skundžiamoje nutartyje nenurodė ir dėl minėtų apribojimų taikymo pagrindų nepasisakė.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog: (i) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi atitikti tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, atsakovo nesuvaržytų labiau nei reikalinga; (ii) ieškovės ir subnuomotojo sudaryta subnuomos sutartis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; (iii) pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepasisakydamas ir nevertindamas aplinkybių dėl uždraudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.
48. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje ieškovės reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nepagrįstai uždrausdamas atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su ieškovės sudaryta subnuomos sutartimi, pirmosios instancijos teismas suvaržė tiek neįtrauktų į bylą asmenų teises, tiek nenurodė priimto procesinio sprendimo motyvų.
49. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
50. Atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atskirąjį skundą, atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, tai yra, kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo, nes dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl atsakovo prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, nes šalių byloje patirtų išlaidų paskirstymo klausimas turės būti išspręstas galutiniame teismo sprendime dėl ginčo esmės, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovui R. J. uždrausta imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų trukdoma ieškovei subnuomoti dalį patalpų subnuomininkui ar gauti iš subnuomininko nuomos ir kitus mokėjimus.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.