Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. K. ir O. Č., veikdami kartu, viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką :

2012-09-29 apie 2.30 val., viešoje vietoje – prie UAB „Fotomenas“ priklausančio baro „Vingrių 17“, esančio Vilniuje, Vingrių g. 17, abu priėjo prie nukentėjusiųjų A. Č. ir Ž. V., ir O. Č. be jokios dingsties ne mažiau kaip vieną kartą rankos kumščiu sudavė A. Č. į kairę veido pusę, Ž. V. pradėjus ginti A. Č. ir O. Č. nustūmus, šis sudavė rankos kumščiu Ž. V. į galvą nenustatytą kiekį smūgių, spyrė į koją, o R. K. pora kartų rankomis mėgino suduoti smūgius A. Č., tačiau nepataikė, nes A. Č. apsigynė nuo smūgių, po to A. Č. bandant išskirti O. Č. ir Ž. V., prie A. Č. pribėgęs R. K. vieną kartą spyrė A. Č. bei sudavė 2-3 smūgius kumščiais A. Č. į veidą, taip bendrais veiksmais padarė A. Č. ir Ž. V. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis O. Č. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog įvykio dieną ėjo kartu su R.K. V. gatve. Prie baro kilo ginčas su nukentėjusiaisiais, nes jie jį įžeidė. Tuomet jis trenkė A. Č., po ko gavo smūgį į nosį nuo Ž. V., ir jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Tuomet jam ant galvos kažkas užsmaukė jo megztinį ir tampė, sudavė jam smūgius, dėl ko jis mosikavo rankomis ir jautė, kad kažkam pataikė. Ką tuo metu veikė R. K., nematė. Įvykio metu buvo išgėręs alaus, R. K. taip pat. Jis realiai sudavė tik vieną smūgį A. Č., jo nespardė, merginos taip pat nespardė. R. K. bandė jį atskirti. Kas spardė A. Č., jis nematė. Kitų jo pažįstamų toje vietoje nebuvo. Matė, kad link jų pradėjo bėgti daug žmonių, todėl pabėgo link „Maximos“.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu O. Č. nurodė, jog 2012 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neprisimena, naktį, po vidurnakčio, jis su R.K. stovėjo aikštelėje prie baro „Plan B“, esančio Vingrių g., Vilniuje. Buvo išgėręs pora butelių alaus. Beeidami prie baro „Vingrių17“, sutiko grupę vaikinų ir merginų, kurių buvo daugiau negu 10, kurie stovėjo pasidalinę gal į dvi grupes. Eidamas pro šalį pradėjo su minėtais nepažįstamais asmenimis apie kažką kalbėtis, kas pirmas užkalbino ir apie ką kalbėjo, neprisimena, nes praėjo daug laiko. Bendravo visi. Tarp minėtos kompanijos buvo mergina. Bekalbėdami pradėjo paskui nerasti kalbos vienas su kitu, kilo žodinis konfliktas, jis buvo įžeistas, negražiai apvadintas, po ko jis pirmas dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė smūgį vienam iš ten buvusių vaikinų, pataikė jam į žandą. Po to netikėtai gavo smūgį į nosį ranka iš minėtos merginos, nuo ko jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kas toliau vyko, nelabai prisimena dėl bėgančio kraujo iš nosies, mergina pradėjo jį tampyti laikydama už megztinio. Kai bandė ištrūkti, pajuto pora smūgių į galvą, tačiau kas jam sudavė, jis nematė, nes buvo palenkęs galvą. Kad būtų sudavęs merginai, jis neprisimena, bandydamas ištrūkti jautė, kad kažką liečia ranka, kadangi jomis mojavosi, tačiau kam pataikė, nežino. T. y. netyčia nieko nematydamas galėjo suduoti merginai ar kitam asmeniui, tačiau tyčia nei merginos, nei kito asmens, išskyrus patį pirmąjį smūgį, jis nemušė ir niekam nesudavė, kad kam nors būtų spyręs, jis neprisimena. Jokių bendrų veiksmų nei su R. K., nei su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nebuvo. Po to kažkaip ištrūko ir pabėgo. Kai kilo žodinis konfliktas, bei po jo smūgio R. K. bandė žodžiu visus nuraminti. Kad šis būtų kam nors sudavęs, ar kad kas nors pastarajam suduotų, nematė. Kai ištrūko ir pabėgo, girdėjo, kad kažkas rėkė, tačiau kad kas nors muštųsi, nematė. (1 t., b.l. 149-152, 155-156)

Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino ir nurodė, jog įvykio metu su O. Č. ėjo pro barą. Tuo metu kažkaip prasidėjo konfliktas, kažkas kažkam kažką pasakė, ir O. Č. sudavė smūgį A. Č., o Ž. V. sudavė O. Č.. Tuomet jis įsikišo, t.y. bandė nuraminti, kad neįvyktų muštynės. Po to iš baro išbėgo žmonės, prasidėjo masinės muštynės, jis ir pats nukentėjo, bet spėjo pabėgti. Jis pats niekam smūgių nesudavė, tik patraukė A. Č., o po to pradėjo bėgti žmonės, ir jis pabėgo. Nematė, kad A. Č. būtų nugriuvęs. Taip pat nematė, kad O. Č. ant galvos būtų užmautas megztinis. Nepažįstami žmonės pradėjo muštis, sudavė jam. Jis turi jaunesnį brolį, kurio ranka įvykio metu buvo sugipsuota. Kai jie priėjo prie nukentėjusiųjų, prie baro be jų stovėjo, atrodo, dar vienas žmogus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. K. nurodė, jog 2012-09-28-29 naktį, kada tiksliai neprisimena, jis buvo su O. Č., vartojo alkoholinius gėrimus, po ko pasibaigus alkoholiui, sugalvojo dar jo nusipirkti ir ėjo į naktinę alkoholio parduotuvę, esančią netoli Vilniaus m. 3-ojo policijos komisariato. Praeinant pro barą „Vingrių17“, esantį Vilniuje, Vingrių g. 17, staiga O. Č. kažką pasakė, tačiau ką tiksliai, nepamena, ten stovėjusiems trims jam nepažįstamiems asmenims, pamena tarp jų buvo vaikinas ir mergina, o kas buvo trečias, nepamena. Pastarieji O. Č. nieko neatsakė. Mano, kad O. Č. iš neturėjimo ką veikti „prisikabino“ prie pašalinių nepažįstamų asmenų. Kažką pasakęs O. Č. puolė vaikiną smūgiuodamas kumščiais, t.y. viena ranka lyg sugriebė, o kitos rankos kumščiu smūgiavo. Matė, kad O. Č. sudavė apie 2-3 smūgius nepažįstamam vaikinui į veidą, po ko jis puolė jų skirti, t.y. nepažįstamą vaikiną, kuris taip pat buvo agresyvus ir aktyviais veiksmais gynėsi nuo O. Č., o jis apkabinęs nutraukė į šoną. Vaikiną gynė ir kartu su juo buvusi mergina, puldama O. Č. delnais ir nagais. Tuo metu, kai atitraukinėjo vaikiną, pastarasis jam sudavė ranka į galvą. Atitraukė apie kokius 3 metrus į šoną. Tuo momentu į įvykio vietą atbėgo daugiau žmonių – iš baro gal kokie 4-5, ir iš lauko pusės kokie 5-7, kurie pradėjo link jų bėgti. Nei vieno jų nepažįsta. Prie jo pribėgo kokie 4-5 asmenys iš baro, su kuriais jis stumdėsi, bandė jį pargriauti ant žemės, kažkas iš jų jam sudavė pora kartų per galvą. Jam pavykus ištrūkti, jis net neatsisukdamas nubėgo. Kas tuo metu vyko su jo pažįstamu O. Č., nematė. Įvykio metu jis pats tik stumdėsi su jį užpuolusiais asmenimis, tačiau nei merginos, nei kartu su ja buvusio vaikino jis nemušė, priešingai, bandė išskirti besimušančius. (1 t., b.l. 99-101, 104-105).

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. Č. nurodė, jog 2012-09-29 nakties metu su Ž. V. stovėjo prie baro, esančio Vingrių 17. Pats buvo išgėręs alkoholio. Bestovint prie jų priėjo nepažįstami vaikinai, kažko paklausė, o jis atsakė, kad jų nepažįsta. Tuomet jam vienas smogė į veidą, o tamsiais plaukais vaikinas jį puolė, jis atsitraukė, matė, kad šviesesnis talžo Ž. V.. Tada jis bėgo skirti ją ir vaikiną, ir tuo metu vaikinas, tamsiais plaukais, pradėjo talžyti jį. Po to atbėgo dar 3 žmonės, kurie jį spardė, ko pasekoje jam lūžo koja. Kaltinamųjų įvykio metu neįsidėmėjo, vienas buvo tamsiais plaukais, kitas – šviesiais. Matė, kaip šviesesnis vaikinas sudavė Ž. V. į pakaušį. Jam atrodo, kad būryje pribėgusių asmenų buvo ir vaikinas tamsiais plaukais. Yra tikras, kad jam smūgiavo tamsus vaikinas, kuris buvo priėjęs kartu su šviesesniu vaikinu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. Č. nurodė, jog 2012-09-29 apie 1 val. jis kartu su savo drauge Ž. V. nuėjo į barą „Vingrių17“, esantį Vilniuje, Vingrių g. 17, kur vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau girtas įvykio metu nebuvo. Bare susipažino su barmene, vardu Izolda. Apie 2.30 val. jis kartu Ž. V. išėjo iš baro, perėjo į kitą gatvės pusę, ketino eiti namo. Pradėjo rūkyti. Tada iš baro išėjo Izolda, kurią pakvietė prie savęs parūkyti. Netrukus prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai, vienas šviesesnis su apgamu, kitas - tamsesnis. Jie atėjo pėstute. Šviesus vaikinas jo paklausė, ar jis kažko norėjo, jis atsakė, kad ne, kad jo nepažįsta, po ko toliau bendravo su merginomis, pastarąjį ignoruodamas. Šviesus vaikinas dar kažką jam sakė, tačiau ką, jis neįsidėmėjo, neklausė, po ko staiga jam kumščiu buvo smogta į kairę veido pusę, žandą ar tai akį. Jam smogė šviesus vaikinas, kadangi antrasis – tamsesnis stovėjo už Izoldos ir būtų negalėjęs to padaryti. Jis atsitraukė, po ko pamatė tamsų vaikiną kovinėje padėtyje – pakėlusį rankas ir pasiruošusį muštis. Tamsus vaikinas bandė jam smūgiuoti pora kartų, tačiau jis nuo jo apsigynė blokuodamas rankomis smūgius. Tada pamatė, kad šviesus vaikinas tampo Ž. V., t.y. ši jam buvo įsikibusi į megztinio rankoves, o vaikinas, bandydamas ištrūkti, tampė Ž. V., jai smūgiuodamas, matė kad sudavė vieną kartą, atrodo kairės rankos kumščiu į pakaušį. Tada jis tamsiam vaikinui vieną kartą spyrė į kojas, pastarasis sukniubo, o jis nubėgo prie Ž. V., kuri su šviesiu vaikinu grūmėsi kitoje gatvės pusėje. Jis šviesų vaikiną bandė atplėšti nuo Ž. V., skirdamas juos rankomis, ir tada prie jo pribėgo tamsus vaikinas, kuris pradžioje link jo artėjo kovinėje padėtyje, pastarasis jam vieną kartą spyrė, tačiau kur pataikė, jis neprisimena, bet ne į galvą, po ko 2-3 kartus sudavė kumščiais į veidą, po ko iš kažkur atsirado dar 2-3 jam nepažįstami vaikinai ir jie visi pradėjo jį mušti, jam buvo suduoti smūgiai į galvą, kūną, spardomas į kojas, jam buvo suduota bendrai apie 14 smūgių, kas, kur ir kiek kartų sudavė, jis konkretizuoti negali, bet mušė tikrai visi 4, kadangi buvo jų apsuptas ir smūgiai buvo iš visų pusių. Nuo smūgių jis parkrito ant žemės, po ko buvo spardomas į įvairias kūno vietas, t.y. kūną, kojas, rankas, galvą, jis tuo metu buvo užsidengęs rankomis galvą, jam bendrai buvo suduota apie 14 kartų. Kas jį spardė, jis nematė ir negali pasakyti, ar jį spardė tamsus vaikinas, tačiau buvo spardomas iš visų pusių. Tuo metu išgirdo šaukiančią Ž. V. „ką jūs darot, moteris mušat“ ir tuo metu iš baro išbėgę nepažįstami žmonės pradėjo ginti jį ir Ž. V., po ko smūgiai liovėsi. Jis atsistojo ir pradėjo Ž. V. tempti link baro. Ji tuo metu su niekuo nesimušė. Jam pastarąją vedant prie baro, prie pat baro durų jį vėl užpuolė, tarp užpuolikų buvo ir tamsus vaikinas. T. y. pirmiausia pajuto du smūgius į nugarą ties viduriu ir į sprandą, smūgiai buvo praktiškai vienu metu, todėl mano, kad spyrė dviese, be to, sprendžiant iš smūgio stiprumo, mano, kad buvo spirta, o ne suduota rankomis. Po smūgių jis iškart atsisuko ir pamatė už jo stovinčius ne mažiau kaip tris vaikinus, tarp kurių buvo ir tamsus vaikinas. Būtent tamsus vaikinas stovėjo iškart už jo, o kiti - iš šonų apsupę, todėl mano, kad į nugarą jam spyrė būtent jis, o kitas, stovintis iš šono – į sprandą. Jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, galvą, kūną, kojas. Jį mušė rankomis ir kojomis. Kas, kur ir kiek kartų sudavė, jis pasakyti negali, nes rankomis buvo užsidengęs veidą ir nematė, kas jį mušė, tiesiog juto smūgius iš trijų pusių, jam buvo suduota apie 14 smūgių, po ko jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Atgavęs sąmonę pastebėjo, kad koja sulaužyta. Kad jį mušė tamsus vaikinas, kuris pradžioje atėjo prie jų su šviesesniu, jis yra įsitikinęs ne tik dėl to, kad įvykio metu pastarasis tamsus vaikinas išsiskyrė savo ūgiu ir sportiniu kūno sudėjimu, atrodė vyresnis nei kiti, ar jo dėvimų įvykio metu drabužių, bet ir veido, kurį matė įvykio metu. Dėl šio įvykio jam padaryta fizinė žala. (1 t., b.l. 16-22).

Specialisto išvadoje Nr. G 2242/12(01) nurodyta, kad A. Č. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose su odos nubrozdinimu dešinės akies viršutiniame voke, paviršinė muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio kairės pusės srityje, daugybiniai odos nubrozdinimai dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 27-29).

Apklausta teisme nukentėjusioji Ž. V. nurodė, jog 2012-09-29 vakare su A. Č. užėjo į barą, esantį Vingrių gatvėje. Po to išėjo į gatvę parūkyti. Su jais kartu rūkė ir barmenė. Tuo metu prie A. Č. priėjo O. Č. ir paklausė „Ką tu sakei?“ Tuomet O. Č. sudavė smūgį A. Č., R. K. irgi prisidėjo. Tą vakarą ji išgėrė pusę litro alaus, A. Č. – šiek tiek daugiau. Ji sudavė gindama A. Č. O. Č. į nosį, šiam pradėjo bėgti kraujas, ir užtiško jai ant drabužių. O. Č. jai sudavė į galvą, pakaušį, kelis kartus sudavė, taip pat spyrė. Koją galėjo susižaloti, kai buvo pratempta pro medžius. Ji nuo O. Č. gynėsi. Prieš ją smurtą vartojo tik O. Č.. Grumtynių su pastaruoju metu, pamatė, kad A. Č. muša keli asmenys, R. K. buvo šalia jo. Ji matė, kad grumtynių metu privažiavo kažkoks automobilis, ir abu kaltinamieji įlipo į automobilį ir išvažiavo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. nurodė, jog 2012-09-29 apie 1 – 1.30 val. ji kartu su savo draugu A. Č. nuėjo į barą „Vingrių17“, esantį Vilniuje, Vingrių g. 17, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė po bokalą alaus, todėl girta įvykio metu nebuvo. Bare juos aptarnavo barmenė, kaip vėliau po įvykio sužinojo - vardu Izolda. Apie 2.30 val. ji kartu A. Č. išėjo iš baro, perėjo į kitą gatvės pusę. Pradėjo rūkyti. Tada iš baro išėjo Izolda ir jie ją pakvietė prie jų prisijungti. Netrukus prie jų priėjo du nepažįstami vaikinai. Jie atėjo pėstute, kad jie būtų išlipę iš kokio nors automobilio, nepastebėjo. Vienas iš jų buvo šviesių plaukų, virš viršutinės lūpos kairėje pusėje buvo apgamas, antrasis – tamsių plaukų. Jie priėjo prie jų. Šviesus vaikinas paklausė A. Č. „ką tu sakei“, šis atsakė, kad jo nepažįsta ir nusisuko, jį ignoravo. Po ko šviesus vaikinas kumščiu, tačiau kurios rankos, neprisimena, sudavė A. Č. į galvą, kur pataikė, neprisimena. Ji šviesų vaikiną nustūmė nuo A. Č., po ko pastarasis jai sudavė kumščiu, tačiau kurios rankos, neprisimena, į galvos dešinę pusę. Tada ji pastarajam kumščiu irgi sudavė į galvą, kur tiksliai pataikė, nepamena. Po ko jie pradėjo muštis rankomis ir spardytis. Pastarasis jai dar kelis kartus kumščiu sudavė į galvą, į tą pačią vietą, kaip ir pirmą kartą, bei įspyrė į kairės kojos šlaunį. Ji jam pataikė kažkur į kojos keliu, gal aukščiau, bei rankomis sudavė jam į rankas bei į galvą kelis kartus. Vienu momentu, kai mušėsi, A. Č. ją pakvietė bėgti į barą, tačiau ji vis dar mušėsi su šviesiu vaikinu. Paskui kažkas atbėgo jį gelbėti ir šviesų vaikiną nustūmė nuo jos. Kaip vėliau suprato, tai buvo baro klientai. Tada ji pamatė už kokių 5-6 metrų ant žemės gulintį A. Č., o jį spardė ne mažiau 4 jai nepažįstami vaikinai, tačiau iš kur jie atsirado, ji nepastebėjo. Jie visi apsupę ant šono gulintį A. Č., kuris rankomis buvo susiėmęs galvą, spardė į visas kūno vietas – galvą, rankas, kūną, kojas. A. Č. bendrai buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, kiekvienas iš jų sudavė ne mažiau kaip po keturis kartus. Tačiau tiksliai kas, kur sudavė, ji pasakyti negali. A. Č. šaukė, kad jam skauda koją, kad ji lūžo, po ko užpuolikai pabėgo. Dėl šio įvykio jai padaryta fizinė žala. (1 t., b.l. 31-37)

Specialisto išvadoje Nr. G 2243/12(01) nurodyta, kad Ž. V. padaryta odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu. Sužalojimas kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b.l. 42-44).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1190)-IS1-1626 nurodyta, kad ant pateiktų tirti Ž. V. suknelės, švarko ir pėdkelnių dalies, pateiktų 2012-10-04 Ž. V. daiktų pateikimo metu, rasta vyro kraujo genotipas sutampa su O. Č. genotipu. (1 t., b.l. 74-75)

Apklausta teisme liudytoja I. L. nurodė, jog įvykio metu ji dirbo barmene bare, esančiame Vingrių g. 17, Vilniuje. Bare susipažino su nukentėjusiaisiais. Kaltinamieji taip pat matyti, nes lankydavosi bare. Įvykio metu jai išėjus parūkyti, nukentėjusieji taip pat rūkė lauke. Matė, kad pribėgo 5-6 vaikinai, kurie pradėjo spardyti A. Č., paguldė šį ant žemės. Teigia, kad įvykio metu R. K. iš viso nebuvo. Konfliktas prasidėjo visai be priežasties, A. Č. daugiausia spardė 16-17 metų vaikinas, po to prisijungė kiti. Nukentėjusioji dar gynė A. Č.. Po to vaikinai pabėgo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Nematė, kad Ž. V. kam nors suduotų. Nukentėjusieji buvo šiek tiek išgėrę, bet tikrai negirti. Patvirtino, jog jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Tik kad R. K. įvykio metu nebuvo.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. L. nurodė, jog ji dirba UAB „Fotomenas“ bare „Vingrių 17“, esančiame Vilniuje, Vingrių g. 17, barmene. 2012-09-28 nuo 20 val. ji pradėjo darbą minėtame bare. Dirbo iki 2012-09-29 apie 9 val. 2012-09-29 apie 01-02 val. į barą atėjo jai nepažįstama mergina, kaip vėliau su ja susipažinusi sužinojo - vardu Žaneta, su jai nepažįstamu vaikinu, kaip vėliau sužinojo - Audriumi, kurie atsisėdo prie staliuko. Ji juos aptarnavo. Maždaug po valandos kitos, tiksliai neprisimena, jie atsiskaitė ir išėjo iš baro. Po 3 minučių ir ji išėjo į lauką parūkyti. Pamatė kitoje Vingrių g. pusėje priešais barą stovinčią Žanetą su Audriumi. Jie pakvietė ją prieiti, kadangi prieš tai būdami bare susibendravo. Ji rūkydama prie jų priėjo. Bendravo. Maždaug po 1-2 minučių prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo du jai iš matymo pažįstami vaikinai, kuriuos pakankamai dažnai teko matyti prie baro. Jie priėjo prie Žanetos ir Audriaus. Tarp jų jokio pokalbio, bendravimo, konflikto nebuvo. Jie be jokios priežasties užpuolė Žanetą ir Audrių. Vienas puolė prie Žanetos, kitas – prie Audriaus, tačiau kuris prie kurio, ji pasakyti negali. Jie mušė Žanetą ir Audrių rankomis ir kojomis suduodami kiekvienam apie 20 smūgių į įvairias kūno vietas. Žaneta ir Audrius bandė gintis aktyviais veiksmais. Galėjo būti ir taip, kad vaikinas, mušė Žanetą, mušė ir Audrių ir priešingai. Tiksliai pasakyti negali, kadangi viskas įvyko labai greitai ir netikėtai. Tai truko apie pusę minutės, kai iš automobilio išlipo 3-4 iš matymo pažįstami vaikinai, kuriuos taip pat pakankamai dažnai teko matyti prie baro. Jie puolė prie Audriaus, Žanetos jau nebemušė, jį apsupo ir smūgiavo jam rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bendrai buvo suduota apie 30 smūgių, tačiau kas, kur ir kiek kartų sudavė, pasakyti negali, viskas įvyko labai greitai. Mušimo metu Audrius buvo pargriautas ant žemės, po ko iškart užpuolikai atsitraukė, įsėdo į tą patį automobilį ir nuvažiavo. Įvykis truko apie pora minučių. Įvykio metu ji stovėjo poros metrų atstumu. Kai užpuolikai pasišalino, ji įbėgo į barą ir iškvietė greitąją med. pagalbą skambindama 112. Konkrečiai pasakyti kas, kur ir kiek kartų sudavė Žanetai ir Audriui, ji negali, kadangi buvo tamsu, viskas įvyko labai greitai. Įvykio metu jokia žala jai padaryta nebuvo, tiesiog buvo šokiruota ir pasipiktinusi, kad viešoje vietoje be jokios priežasties galima sumušti. (1 t., b.l. 49-50)

Nors kaltinamasis O. Č. kaltę pripažįsta iš dalies, o R. K. – nepripažįsta, teismas kaltinamųjų parodymus apie tai, kad R. K. nesudavė nei vieno smūgio, o O. Č. Ž. V. sudavė netyčia, vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes tokie parodymai yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, ką patvirtina ir patys kaltinamieji, prie stovinčių gatvėje nukentėjusiųjų priėjo būtent abu kaltinamieji, ir O. Č. be jokios dingsties sudavė smūgį kumščiu A. Č. į veidą. Apie tolesnes įvykio aplinkybes nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų parodymai skiriasi. Teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais, kad O. Č. sudavus smūgį A. Č., pastarąjį puolė R. K., tačiau A. Č. nuo šio apsigynė. Tuo metu, kai Ž. V. grūmėsi su O. Č., ir pastarasis šiai sudavė smūgius per galvą ir spyrė į koją, A. Č. einant ginti Ž. V., R. K. spyrė bei sudavė 2-3 smūgius kumščiu A. Č. į galvą. Netikėti šiais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes šioje dalyje nukentėjusiųjų parodymai iš esmės sutampa, juos patvirtina ir kiti įrodymai, o būtent ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos I. L. parodymai, kad abu kaltinamieji ( kaip nurodė I. L., tie du asmenys, kurie iš pat pradžių priėjo prie nukentėjusiųjų ) tyčia sudavė smūgius nukentėjusiesiems, specialisto išvados, kad nukentėjusiesiems įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, medicininiai dokumentai, jog Ž. V. padarytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, specialisto išvada, kad ant nukentėjusiosios drabužių rasto vyro kraujo genotipas sutampa su O. Č. genotipu. Dėl to kaltinamųjų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes kaltinamieji viešoje vietoje įžūliu elgesiu ( pasireiškusiu smūgių sudavimu ) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismo proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, kad iki nusikaltimo kaltinamieji ir nukentėjusieji nebuvo pažįstami, konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties, todėl konflikto motyvai buvo chuliganiški. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Kaltinamieji smūgius sudavė viešoje vietoje, jų veiksmus matė kiti asmenys, kurie buvo išgąsdinti tokio kaltinamųjų elgesio. Todėl tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamiesiems pateiktame kaltime buvo nurodyta, jog inkriminuojamą veiką įvykdė veikdami su ne mažiau kaip trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, su kuriais sudavė apie dešimt – dvylika kartų rankomis ir kojomis A. Č. į įvairias kūno vietas, nuo smūgių A. Č. nukritus ant žemės R. K. kartu su maždaug dviem – trim ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie keturiolika kartų kojomis sudavė A. Č. į įvairias kūno vietas. Smūgiams nurimus ir A. Č. vedant Ž. V. link baro, R. K. vieną kartą spyrė A. Č. į nugaros vidurį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo – į sprandą, po ko R. K. kartu su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie keturiolika kartų sudavė A. Č. į kairės pusės žandikaulį, galvą, kūną, rankas, kojas, nuo ko A. Č. praradus sąmonę ir nukritus ant žemės ne mažiau kaip keturi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys spyrė A. Č. į įvairias kūno vietas kiekvienas spirdamas ne mažiau kaip po keturis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus įrodymus teisme, buvo negauta jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamieji su ne mažiau kaip trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis veikė kartu. Paneigti kaltinamųjų versijos apie tai, kad A. Č. vėliau užpuolusiųjų asmenų jie nepažinojo, su šiais nesitarė vykdyti nusikalstamą veiką, ir kad A. Č. atžvilgiu nevartojo smurto kartu su nenustatytais asmenimis, nepavyko. Nukentėjusiųjų parodymai apie šias aplinkybes nėra nuoseklūs, įvykio metu buvo tamsu, A. Č. veidą buvo užsidengęs rankomis ir negalėjo matyti, kas jį spardo, be to, spyris į nugarą įvyko jam nematant, o kitų objektyvių ir neabejotinų įrodymų apie šias aplinkybes byloje nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Kaltinimas dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra grindžiamas tik prielaidomis, o objektyvių įrodymų dėl šių nusikalstamos veikos aplinkybių nėra, todėl iš kaltinimo šalintina ta aplinkybė, jog kaltinamieji inkriminuojamą veiką įvykdė veikdami su ne mažiau kaip trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, su kuriais sudavė apie dešimt – dvylika kartų rankomis ir kojomis A. Č. į įvairias kūno vietas, nuo smūgių A. Č. nukritus ant žemės R. K. kartu su maždaug dviem – trim ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie keturiolika kartų kojomis sudavė A. Č. į įvairias kūno vietas. Smūgiams nurimus ir A. Č. vedant Ž. V. link baro, R. K. vieną kartą spyrė A. Č. į nugaros vidurį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo – į sprandą, po ko R. K. kartu su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis apie keturiolika kartų sudavė A. Č. į kairės pusės žandikaulį, galvą, kūną, rankas, kojas, nuo ko A. Č. praradus sąmonę ir nukritus ant žemės ne mažiau kaip keturi ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys spyrė A. Č. į įvairias kūno vietas kiekvienas spirdamas ne mažiau kaip po keturis kartus.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, abu yra neteisti, dirbantys, darbovietės ir kaimynų R. K. charakterizuojamas teigiamai, yra kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdami bendrininkų grupe, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Dėl išdėstyto kaltinamiesiems skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam O. Č. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina.

A. Č. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 1000 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti bei 10000 lt. dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro suplėšyti drabužiai, kurių vertė 450 lt., vaistai – 350 lt., kelionės išlaidos, susijusios su sveikatos įstaigų lankymu – 200 lt. Drabužių, vaistų pirkimo kvitų neturi, kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų taip pat neturi. 10000 lt. dydžio neturinę žalą motyvuoja tuo, jog buvo sumuštas ir pažemintas viešoje vietoje, iki šiol dėl lūžusios kojos jaučia nepatogumus, patyrė keletą skausmingų operacijų, dar bus atliekama viena operacija, dėl kojos lūžio 1,5 mėn. buvo nedarbingas, iki šiol negali aktyviai sportuoti, dirbti judraus fizinio darbo.

Ž. V. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 3500 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti bei 5000 lt. dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog turtinę žalą sudaro sugadinti drabužiai, kurių vertė 1000 lt., negautos pajamos – 2500 lt., nes slaugydama A. Č., negalėjo dirbti. Drabužių, pirkimo kvitų neturi, dokumentų apie negautų pajamų dydžio taip pat neturi. 5000 lt. dydžio neturinę žalą motyvuoja tuo, jog buvo sumušta viešoje vietoje, ir iki šiol išliko baimė, nepasitiki nepažįstamais žmonėmis, 1,5 mėn. rūpindamasi A. Č., pati išgyveno, matydama jo kančias.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį padarytai 2179,54 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji buvo gydomi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis O. Č. sužalojo Ž. V., dėl ko pastarajai buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė 37,47 lt. A. Č. buvo gydomas dėl šleivikaulio lūžio, ir gydymas kainavo 2142,07 lt. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad A. Č. kojos sužalojimą, dėl kurio buvo gydomas ligoninėje, padarė ne kaltinamieji, todėl Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. iš kaltinamojo O. Č. priteistina 37,47 lt. Valstybinės ligonių kasos naudai dėl Ž. V. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų.

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė 1000 lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog įvykio metu buvo suplėšyti jo drabužiai, pirko vaistus ir patyrė kelionės išlaidas, susijusias su sveikatos įstaigų lankymu. Nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, įrodančių ieškinio dydį, be to, nėra jokių duomenų, kad drabužius suplėšė būtent kaltinamieji. Byloje taip pat nustatyta, kad A. Č. kojos sužalojimą, dėl kurio ir buvo gydytas bei vartojo vaistus, lankėsi sveikatos priežiūros įstaigose, padarė ne kaltinamieji. Dėl išdėstyto civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji Ž. V. pareiškė 3500 lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog įvykio metu buvo sugadinti jos 1000 lt. vertės drabužiai, t.y. aptaškyti krauju, be to, negavo 2500 lt. pajamų, nes slaugė A. Č.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ž. V. grumiantis su kaltinamuoju O. Č., buvo sugadinti jos drabužiai, t.y. aptaškyti O. Č. krauju. Teismas pripažįsta, jog ši žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, nes pastarasis užpuolė nukentėjusiuosius, ir Ž. V. teko aktyviai gintis, ko pasekoje O. Č. buvo suduotas smūgis į nosį, ir bėgantis kraujas sugadino nukentėjusiosios drabužius. Drabužių nurodyta vertė abejonių nekelia, yra protingo dydžio. Dėl negautų pajamų dydžio teismui nepateikta jokių duomenų, be to, ši turtinė žala dėl galimai negautų pajamų atsirado ne dėl kaltinamųjų nusikalstamų veikų, nes nukentėjusioji galimai negavo pajamų slaugydama A. Č. dėl sužalojimo, kuriuo kaltinamieji nepadarė. Dėl išdėstyto Ž. V. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir jai iš O. Č. priteistina 1000 lt. turtinei žalai atlyginti.

A. Č. pareiškė 10000 lt. dydžio, o Ž. V. – 5000 lt. dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, jiems sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusieji buvo pažeminti, iki šiol išliko baimės ir nesaugumo jausmas. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui įtakos turi ir žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Byloje yra duomenų, kad kaltinamieji dirba. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų naudai po 1500 litų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, ši suma geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią kaltinamiesiems skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti O. Č. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš dalies patenkinti Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš O. Č. 37,47 lt. Valstybinės ligonių kasos naudai.

A. Č. civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti netenkinti.

Ž. V. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti iš O. Č. 1000 lt. Ž. V. naudai.

A. Č. ir Ž. V. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti nukentėjusiesiems solidariai iš kaltinamųjų po 1500 lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.