Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, dalyvaujant pareiškėjai D. L. (D. L.), jos ir suinteresuoto asmens Z. L. atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei, suinteresuotam asmeniui V. L., jos atstovei advokatei Alisai Kostiuk, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. L., V. L., Klaipėdos m. 10-jo notaro biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos m. 10-jo notaro biuro notarė Gražina Kazlaučiūnienė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas raštas dėl nedalyvavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja D. L. yra Rusijos Fedreacijos pilietė, gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėja D. L. yra V. L. dukra iš pirmosios santuokos (b. l. 12-13). 2013-08-31 V. L. mirė (b. l. 14). P. V. L. 1999 m. sausio mėn. 16 d. Klaipėdos m. 4-ajame notarų biure sudarė testamentą, kuriuo visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko V. Š. (L.), šioje byloje dalyvaujančiai suinteresuotu asmeniu (b. l. 57). Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos, iš Rusijos registro valdybos Maskvoje rašto nustatyta, kad pareiškėja neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, iš VĮ „Regitra“ pažymos, iš Rusijos valstybinės kelių eismo saugumo inspekcijos pažymos nustatyta, kad pareiškėjos vardu transporto priemonių nėra registruota. Iš gydymo įstaigų išrašų matyti, kad pareiškėja nuo 2012-01-11 iki 2012-01-27 buvo gydoma Maskvos miesto klinikinės ligoninės Nr. 59 ortopedijos skyriaus stacionare, diagnozuota politrauma, abiejų kelio sąnarių hemartrozė, stuburgalio sumušimas, stuburo kaklinės dalies sumušimas, hematomos. (b. l. 17-18), 2012-02-06 miesto S.P. Botkino klinikinėje ligoninėje atlikta dešiniojo ir kairiojo kelio sąnario magnetinio rezonanso tomografija (b. l. 20, 22), nuo 2012-03-12 iki 2012-03-30 buvo gydoma stacionare, rekomenduota tęsti gydymą namuose (b. l. 25-26), 2012-06-01 atliktas abiejų kojų kelio sąnario magnetinis rezonansas, nustatyti pakitimai dėl traumos (b. l. 28-30), 2012-07-09 nustatyti pakitimai po traumos (b. l. 32-34), 2013-01-15 atliktas reabilitacijos kursas, rekomenduoti papildomi tyrimai (b. l. 36), kurie atlikti 2013-02-28, nustatyti kryžkaulio ir klubo jungties išnirimai, degeneracinių meniskų pakitimai (b. l. 38, 40), 2013-03-20 rekomenduota reabilitacija gydomoji mankšta, fizioterapija, masažas, baseinas, adatų refleksoterapija (b. l. 42), 2013-08-28 rekomenduota tęsti kompleksinį gydymą ir reabilitaciją (b. l. 44), 2014-03-14 rekomenduoti papildomi tyrimai ir reabilitacija, 2014-07-25 rekomenduoti papildomi tyrimai ir reabilitacija. Iš byloje esančio diplomo matyti, kad pareiškėja 2010-06-21 Maskvos miesto pedagoginiame universitete įgijo socialinio darbo specialisto kvalifikacija, 2010-05-24 persikvalifikavo (b. l. 185, 187). Iš darbo knygelės išrašo nustatyta, kad pareiškėja nuo 2010-08-25 pradėjo dirbti, 2011-09-07 abiejų šalių sutikimu atleista iš darbo, 2014-03-03 pradėjo dirbti naujoje darbovietėje (b. l. 99-100). Suinteresuotas asmuo V. L. pateikė V. L. sąskaitos išrašą nuo 2012-01-01 iki 2013-08-31 (b. l. 101-111).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. J. paaiškino, kad su V. L. pažįstami nuo vaikystės. Nurodė, kad nuo 2012-01-09 6 kartus V. L. prašymu perdavė pinigus D. L.. Pinigų perdavimo aplinkybių, laiko bei priežasties nurodyti negalėjo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. J. iš esmės patvirtino liudytojo O. J. parodymus. Nurodė, kad pareiškėjai tėvas pinigus perduodavo slapčia nuo V. L..

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jos tėvo V. L. mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, kad galėtų gauti mirusiojo palikimo privalomąją dalį. Savo reikalavimą pareiškėja grindžia medicininiais išrašais ir tėvo materialiniu rėmimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas - privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Valstybė įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį - jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, tačiau ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu - reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal bylos aplinkybių visumą. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą; vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikro asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Šių kriterijų sąrašas nėra baigtinis - teismai kiekvienoje byloje turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.Ž v. R.Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-596/2008; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.V v. R.G., bylos Nr. 3K-3-173/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2008, pažymėjo, kad įrodinėjimo dalykas tokios kategorijos bylose neapribojamas pavieniais faktais, susijusiais su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Nustačius pareiškėjos prašomą juridinį faktą, pareiškėja galėtų dalyvauti mirusio tėvo palikimo paveldėjimo procedūroje, tačiau pareiškėja turi pateikti įrodymus, kuriuos įvertinus teisimas galėtų spręsti išlaikymo reikalingumą pareiškėjos tėvo mirties dieną. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civilinio proceso metu įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Taigi, sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą būtina įvertinti ar palikimo atsiradimo dieną pareiškėja: 1) turėjo pajamų, 2) turėjo galimybes jų gauti, 3) turėjo turto ar turtinių teisių, 4) kokia buvo jos sveikatos būklė, 5) ar pareiškėja turėjo galimybę gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2010-06-21 Maskvos miesto pedagoginiame universitete įgijo socialinio darbo specialisto kvalifikaciją, nuo 2010-08-25 pradėjo dirbti, 2011-09-07 abiejų šalių sutikimu atleista iš darbo ir iki 2014-03-03 nedirbo. Nors pareiškėjos sveikata buvo suluošinta 2012-01-09, būdama darbingo amžiaus, įgijusi kvalifikaciją, ji nuo 2011-09-07 nedirbo. Pareiškėja įsidarbino tik po pustrečių metų – 2014-03-03. Nors jokio turto neturėjo, pareiškėja nurodo, kad visą nurodytą laikotarpį gyveno iš santaupų bei remiama tėvo, įsidarbinti po patirtų sužalojimų negalėjo dėl prastos sveikatos būklės ir besitęsiančio gydymo. Tačiau pateiktais išrašais iš medicininių dokumentų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2012-01-11 iki 2012-01-27 buvo gydoma Maskvos miesto klinikinės ligoninės Nr. 59 ortopedijos skyriaus stacionare, 2012-02-06 pareiškėjai atlikta dešiniojo ir kairiojo kelio sąnario magnetinio rezonanso tomografija, nuo 2012-03-12 iki 2012-03-30 buvo gydoma stacionare, rekomenduota tęsti gydymą namuose, 2012-06-01 atliktas abiejų kojų kelio sąnario magnetinis rezonansas, nustatyti pakitimai dėl traumos, 2012-07-09 nustatyti pakitimai po traumos. Nuo 2013 m. sausio 15 d. pareiškėjos sveikata pastoviai yra tiriama: 2013-02-28, 2013-03-20, 2013-08-28, 2014-03-14, 2014-04-04, 2014-07-25, jai buvo rekomenduojama reabilitacija, gydomoji mankšta, fizioterapija, masažas, baseinas, adatų refleksoterapija ir kt. Todėl pareiškėjos argumentas, kad ji būtent dėl sveikatos problemų iki pat 2014-03-03 negalėjo įsidarbinti ir dirbti pripažintinas abejotinu ir mažiau tikėtinas. Be to, pareiškėja nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad reabilitacijos metu kreipėsi į atitinkamas įstaigas nedarbingumo lygiui ar neįgalumui nustatyti. Pareiškėja pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų nedarbingumo lygiui ar neįgalumui nustatyti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų apie autoavarijos aplinkybes, kaltininką, žalos atlyginimą. Pareiškėja nurodo, kad autoįvykis įvyko dėl slidžios kelio dangos, vairuotojas jai mažai pažįstamas, tyrimas dėl autoįvykio atliekamas nebuvo, į teismą civilinio proceso tvarka dėl žalos atlyginimo ji nesikreipė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko V. Š. (L.). Nors palikėjas turėjo vienintelę dukrą, testamentu turtą po mirties paliko moteriai, kuri net nebuvo tuo metu jo sutuoktinė. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Testatorius iki pat mirties turi teisę pakeisti testamente išreikštą valią. Testamentas notaro biure sudarytas 1999-01-29 ir per visą laikotarpį iki mirties testatorius šia teise nepasinaudojo. Pareiškėja nurodo, su tėvu nesimatė 22 metus, kad apie ją ištikusią traumą tėvas žinojo ir rėmė ją materialiai, pinigus perduodamas per Maskvoje gyvenantį O. J., tačiau šią aplinkybę slėpdavo nuo sutuoktinės V. L.. Pareiškėjos nuomone, mirusio V. L. finansinė parama taip pat įrodo išlaikymo reikalingumo faktą. Suinteresuotas asmuo V. L. paaiškino, kad jokių paslapčių nuo jos sutuoktinis neturėjo, būtent pareiškėjos elgesys tėvo atžvilgiu lėmė visišką jų santykių atšalimą, ji kategoriškai neigia, kad jos sutuoktinis rėmė pareiškėją po avarijos. Visas Vl. L.atlyginimas buvo pervedamas į jo sąskaitą banke Swedbank, AB. Savo teiginiams patvirtinti suinteresuotas asmuo V. L. pateikė Vl. L. sąskaitos išrašą nuo 2012-01-01 iki 2013-08-31, iš kurio matyti, kad per 20 mėnesių buvo išgryninti 6700,00 Lt, pinigus, tikėtina, grynino V. L., nes jos sutuoktinis tuo metu buvo komandiruotėje jūroje (b. l. 158), jokių pavedimų pareiškėjos vardu nebuvo, išgrynintų visų piniginių lėšų suma neatitinka pareiškėjos paaiškinimo apie tai, kad kas tris mėnesius tėvas reguliariai perduodavo jai po 500 JAV dolerių sužalotos sveikatos gydymui, kas sudaro apie 7860,00 Lt. Pareiškėjos teiginius apie tėvo materialinį rėmimą patvirtino liudytojai O. J. ir jo motina V. J., tačiau jų parodymai prieštaringi, teismo posėdžio metu jie negalėjo atsakyti į konkrečius klausimus, neslėpė savo nuostatos, kad pareiškėja yra vienintelė V. L. duktė, todėl turi teisę į palikimo dalį. Dėl nurodytų priežasčių teismas nurodytų liudytojų parodymais nesivadovauja. Atkreiptinas dėmesys, kad net jei būtų įrodyta, kad iki mirties V. L. finansiškai rėmė savo dukterį Dianą, ši aplinkybė negali būti lemiama įrodinėjant išlaikymo būtinumo faktą.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, tačiau vien tik nurodymas, kad tėvo mirties dieną, praėjus 1 metams ir 8 mėnesiams po autoįvykio, ji nedirbo dėl turėtos traumos pasekmių, nesudaro pagrindo teismui nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, kuriuo remiantis būtų pripažinta teisė į mirusio tėvo palikimo privalomąją dalį. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja 2013-08-31 buvo pilnamete ir turėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą, jai nebuvo nustatytas nedarbingumo lygis ar neįgalumas, teismas konstatuoja, kad pateiktų įrodymų visumos nepakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, kad pareiškėjai jos tėvo mirties diena buvo reikalingas išlaikymas. Taigi, išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, kad jos tėvo mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl pareiškėjos D. L. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kaip neįrodytas, netenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.