Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2466-781/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
2S-2466-781/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2466-781/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01555-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (apelianto) K. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutarties, kuria netvirtintas K. N. mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens K. N. bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartimi K. N. iškelta bankroto byla; nurodyta nutartimi, be kita ko, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“, nustatytas keturių mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pateikti teismui tvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 5 d.2017 m. birželio 22 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris patikslintas 2017 m. rugpjūčio 4 d. ir 2018 m. kovo 14 d. nutartimis.2018 m. sausio 26 d. nutartimi bankroto administratorė UAB „Bankrotas ir restruktūrizavimas“ atstatydinta ir pareiškėjo bankroto administratore paskirta MB „Įmonių administravimas“.2018 m. kovo 16 d. teisme gautas pareiškėjos bankroto administratorės prašymas pratęsti terminą pareiškėjo mokumo atkūrimo planui pateikti teismui tvirtinti iki 2018 m. balandžio 10 d., kuris teismo rezoliucija buvo tenkintas.2018 m. balandžio 24 d. gautas bankroto administratorės pakartotinis prašymas pratęsti vienam mėnesiui terminą minėtam mokumo atkūrimo planui pateikti, kuris taip pat buvo tenkintas.Bankrutuojančio fizinio asmens K. N. bankroto administratorė MB „Įmonių administravimas“ 2018 m. gegužės 30 d. pateikė teismui prašymą dėl K. N. mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, kuriame administratorė nurodė, kad 2018 m. balandžio 4 d. įvykusiame bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime buvo nepritarta pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektui; 2018 m. gegužės 25 d. įvyko antras kreditorių susirinkimas, kuris pakartotinai nepritarė patikslintam mokumo atkūrimo planui, todėl administratorė prašė minėtą planą patvirtinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi netvirtino K. N. mokumo atkūrimo plano ir nutraukė pareiškėjo K. N. fizinio asmens bankroto bylą.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad, pagal teismų praktiką, vien ta aplinkybė, jog pakartotiniam kreditorių susirinkimui buvo pateiktas tas pats planas, iš esmės neatsižvelgus į pirmame kreditorių susirinkime nurodytas pastabas ir realiai neatlikus jokių taisymų, patikslinimų, sudaro teismui formalų teisinį pagrindą atsisakyti jį tvirtinti, nebent teismas pripažintų, kad kreditorių susirinkimas nepritarė plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus.Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas visiškai neatsižvelgė į kreditorės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pastabas, kurios buvo pagrįstos FABĮ 7 straipsnio nuostatomis ir atitinkančios realią situaciją; teismas iš dalies sutiko su kreditorės nuomone, jog bankrutuojantis asmuo nepagrįstai nepateikė bankroto administratorei visų duomenų apie visas savo gaunamas pajamas (FABĮ 16 straipsnio 11 punktas) ir tų duomenų neįtraukė į plano turinį. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu bankroto administratorės atstovė patvirtino, jog apie papildomai periodiškai gautas bankrutuojančio asmens pajamas sužinojo tik iš kreditorės UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ pateiktos informacijos.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, jog jis, vykdydamas patvirtintą mokumo atkūrimo planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus, t. y. bankrutuojantis asmuo turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo. Pažymėjo, kad nustačius, jog bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininko teisingos interesų pusiausvyros, bankrutuojančiam asmeniui nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, mokumo atkūrimo planas netvirtintinas ir byla nutrauktina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) K. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus, nes nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos duomenis. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš esmės tik formaliai nurodė priežastis, dėl kurių nepritarė pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Anot apelianto, teismas iš esmės rėmėsi tik kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktais argumentais, su kuriais pareiškėjas nesutinka ir pažymi, jog niekada neslėpė savo gaunamų pajamų, visos jo pajamos pagrįstos rašytiniais įrodymais, kuriais remiantis ir buvo rengiamas planas. Be to, apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas net nesprendė, kokios konkrečiai pajamos buvo nuslėptos ir kokia apimtimi.Pareiškėjas nurodo, kad bankrutuojančio fizinio asmens pajamos keičiasi, todėl tokiu atveju turi būti koreguojamas mokumo atkūrimo planas. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas visiškai nenurodė kuo konkrečiai pateikto plano nuostatos pažeidžia šalių pusiausvyrą, nesiėmė priemonių išsiaiškinti tikrųjų priežasčių, dėl kurių nebuvo pritarta plano projektui.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tikslindamas planą ir teikdamas jį pakartotiniam kreditorių susirinkimui, pareiškėjas neatsižvelgė į kreditorių pastabas. Apelianto teigimu, į nurodytas kreditorių pastabas buvo atsižvelgta, buvo teikiami papildomi įrodymai dėl būtinųjų poreikių pagrįstumo. Pažymi, kad visi plano patikslinimai buvo rengti remiantis tai dienai galiojusiais dokumentais, pagrindžiančiais visą informaciją, nurodytą plane.Be to, apelianto vertinimu, nagrinėjamu atveju bankroto bylos nutraukimas neatitiktų bendrųjų civilinės teisės principų, nes, nutraukus bylą, pareiškėjas vėl galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir visa procedūra prasidėtų iš naujo, tuo tarpu toliau tęsiant bylos nagrinėjimą, būtų užtikrinta pareiškėjo ir jo kreditorių teisių bei teisėtų interesų pusiausvyra.Bankroto administratorė MB „Įmonių administravimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą su skundu iš esmės sutinka ir prašo jį tenkinti. Administratorė nurodo, kad neprieštarauja apelianto nuomonei, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino bylos aplinkybių visumos, neištyrė visų bylai reikšmingų duomenų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutraukė fizinio asmens bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės konstatavo, kad pateiktas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, atsisakė patvirtinti šį mokumo atkūrimo planą ir FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bankroto bylą nutraukė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nedėjo pastangų pašalinti kreditorių nurodytus mokumo atkūrimo plano trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka.FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinti efektyvų kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka ir tuo pačiu išlaikyti teisingą kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrą. Šiuo įstatymu siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių bei padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą. Fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus. Dėl to fizinio asmens bankroto procedūros tikslas lemia fizinio asmens pareigą rūpintis suderinti savo ir kreditorių interesus. Viena iš fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą (FABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros. Būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų priklauso bankroto tikslų įgyvendinimas. Taigi, pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas.Mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 8 straipsnis, kuriame nurodyta, kad mokumo atkūrimo plano tvirtinimas susideda iš kelių etapų. FABĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos turi pateikti bankroto administratoriui plano projektą. Bankroto administratorius, gavęs plano projektą, likus ne mažiau kaip 20 dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo, pateikia išvadą ir plano projektą kiekvienam fizinio asmens kreditoriui ir šaukia pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui, suderinęs su fiziniu asmeniu šio susirinkimo vietą ir laiką (FABĮ 8 straipsnio 2 dalies 1, 2 dalys).Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).Taigi, fizinio asmens bankroto byloje sprendžiant klausimą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, teismas privalo ne tik formaliai taikyti FABĮ nuostatas, reglamentuojančias atvejus, kuomet kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet ir visapusiškai ištirti bei įvertinti priežastis, dėl kurių kreditoriai nesutinka su pateiktu plano projektu, taip pat įvertinti šių priežasčių atitikimą FABĮ 7 straipsnyje nustatytiems plano reikalavimams.Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 4 d. įvyko pirmasis pareiškėjo kreditorių susirinkimas, kurio metu kreditoriai (UAB „Būsto paskolų draudimas“), balsų dauguma, nepritarė bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui.Iš kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarimo (2018 m. balandžio 4 d. kreditorių susirinkimo metu) planui priežasčių matyti, kad jos buvo akivaizdžiai susijusios su planui keliamais reikalavimais, nustatytais FABĮ 7 straipsnyje. Iš kreditorės nepritarimo argumentų matyti, kad kreditorė iš esmės nesutiko su pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamos sumos dydžiu, pagrindinės kreditorės sumos dydžiu (jo tenkinimo eile), pareiškėjo gaunamų pajamų pagrįstumu (pareiškėjui nurodant kokia suma buvo sutaupyta kreditorių reikalavimams dengti nuo bankroto bylos iškėlimo). Nurodytos priežastys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės patenka į FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6, 10 ir 12 punktuose nustatytus mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus.Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Kaip minėta, 2018 m. gegužės 25 d. kreditorių susirinkime buvo svarstomas pareiškėjo pateiktas patikslintas mokumo atkūrimo plano projektas, kuriam ir vėl nebuvo pritarta, iš esmės nurodant beveik analogiškas nesutikimo priežastis, t. y. kad pareiškėjas nepagrindė būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamų lėšų dydžio, nuo bankroto bylos iškėlimo iki plano svarstymo viršijo teismo nustatytą sumą, skirtą būtinųjų poreikių tenkinimui, nepateikė duomenų dėl sutaupytų lėšų, neteikė nei kreditoriams, nei administratorei visų duomenų apie gaunamas pajamas, t. y. jas nuslėpė.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto pareiškėjo patikslinto mokumo atkūrimo plano nuostatas, sprendžia, kad jis buvo patikslintas tik formaliai – iš esmės buvo tik perskaičiuota kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pagrindinės skolos dalis (į ją įtraukiant vykdymo išlaidas) ir perskaičiuotos sumos, skiriamos kreditorių reikalavimų dengimui (faktiškai jos kreditoriams sumažėjo). Tuo tarpu plano tikslinimų dėl būtinųjų poreikių tenkinimui skiriamos sumos ir (ar) gaunamų pajamų (bei jų panaudojimo) nebuvo atlikta, ko iš esmės ir reikalavo pagrindinė kreditorė.Kaip ir pirminiame pareiškėjo mokumo atkūrimo plane, patikslintame mokumo atkūrimo plane būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti nustatyta suma buvo didesnė negu ½ minimalios mėnesinės algos (875 Eur), kuri buvo gerokai didesnė, nei buvo patvirtinta pirmosios instancijos teismo, iškeliant pareiškėjui bankroto bylą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo mokumo atkūrimo plano tvirtinimo stadijoje iškilus ginčui tarp pareiškėjo bei kreditorių dėl būtiniesiems pareiškėjo poreikiams tenkinti skirtinos sumos, kuri yra iš esmės gerokai didesnė negu ½ minimalios mėnesinės algos, bei atitinkamai kreditorių susirinkimui konstatavus pirminiame mokumo atkūrimo plane nustatytų atitinkamų sumų nepagrįstumą, darytina išvada, jog tokiu atveju pareiškėjui šioje bankroto byloje buvo iškilusi pareiga patikslinti mokumo atkūrimo planą šioje dalyje bei atitinkamai pateikti kreditorių susirinkimui (bei vėliau teismui) duomenis, pagrindžiančius būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą bei ją sudarančių išlaidų dydžius. Kita vertus, pareiškėjas tokių duomenų iš esmės nei kreditorių susirinkimui, nei teismui nepateikė – papildomai pateikta tik buto nuomos sutartis, įrodanti tik dalį prašomos būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinos sumos.Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjas, siekdamas bendradarbiauti su kreditoriais bei užtikrinti bankroto procedūrų vykdymo tęstinumą, turėjo imtis atitinkamų veiksmų, siekdamas mokumo atkūrimo planą šioje dalyje iš esmės patikslinti, ir pateikti kreditorių susirinkimui bei teismui duomenis, pagrindžiančius pareiškėjo būtiniesiems poreikiams skirti mokumo atkūrimo plane nurodytas išlaidas arba jas sumažinti, tačiau pareiškėjas nurodytas kreditorių pastabas/trūkumus faktiškai ignoravo ir plano šioje dalyje netikslino.Be to, pareiškėjas nei teikdamas patikslintą planą, nei nagrinėjant klausimą dėl plano tvirtinimo pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas atskirąjį skundą nenurodė/nepaaiškino aplinkybių dėl gautų pajamų (virš 1000 Eur/mėn.) panaudojimo nuo bankroto bylos iškėlimo, kurios, kaip nustatyta, gerokai viršijo teismo patvirtintą sumą (500 Eur/mėn.), reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui.Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas pagrįstai nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui, nes, akivaizdu, jog jis neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, jog jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Be to, kasacinis teismas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra konstatavęs, kad kai kreditorių susirinkimas, nepritardamas mokumo atkūrimo plano projektui, nurodo nepritarimo priežastis, t. y. plano neatitiktį FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimams, o fizinis asmuo nededa jokių pastangų šį planą patikslinti pagal kreditorių susirinkimo nurodytas priežastis, netikslina plano (jo dalių) ir tą patį plano projektą pateikia pakartotiniam kreditorių susirinkimui, reiškia, kad fizinis asmuo nebendradarbiauja ir nesiekia kreditorių reikalavimų tenkinimo. Toks fizinio asmens elgesys gali būti vertinamas kaip siekis bankroto procedūrų pagrindu nurašyti skolas, o ne atkurti mokumą ir tenkinti kreditorių reikalavimus. Taigi teismas, patikrinęs ir nustatęs, kad pakartotinio kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys yra susijusios su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, o fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pateikia tą patį plano projektą, turi jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nebent nustato, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai nepritarė plano projektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-219/2018).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas nustatytas aplinkybes, t. y. kad tiek kreditorių susirinkimui, tiek pirmosios instancijos teismui pateiktas tvirtinti mokumo atkūrimo planas buvo pakeistas tik formaliai, iš esmės pareiškėjui nepašalinus jame pirmame kreditorių susirinkime nustatytų mokumo atkūrimo plano trūkumų/pastabų, dėl kurių šio mokumo atkūrimo plano atitinkamos nuostatos prieštarauja FABĮ 7 straipsnio reikalavimams, sprendžia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu egzistavo teisinis pagrindas pareiškėjo bankroto bylą nutraukti.Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad plano projektas turi būti teismui pateiktas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, o kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (FABĮ 8 straipsnio 5 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. birželio 26 d.). Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant minėtą nuostatą, darytina išvada, kad mokumo atkūrimo planas teismui turėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (jeigu pradinis keturių mėnesių terminas buvo pratęstas mėnesiui). Iš bylos duomenų matyti, kad šis terminas buvo aiškiai pažeistas – kaip minėta, 2017 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria pareiškėjui iškelta fizinio asmens bankroto byla, įsiteisėjo 2017 m. gegužės 5 d., tuo tarpu planas teismui tvirtinti pateiktas tik 2018 m. gegužės 30 d. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino dėl kokių priežasčių užsitęsė bankroto bylos nagrinėjimas; kita vertus, iš bylos duomenų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas jį parengė ir pateikė administratorei bei kreditorių susirinkimui pavėluotai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai neatliko savo pareigų bankroto procese, vilkino bankroto procedūras ir nesiekė kuo operatyviau ir didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėtina, kad nustatytais terminais plano nepateikimas teismui tvirtinti taip pat sudaro teisinį pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir pagrįstai netvirtino pateikto pareiškėjo mokumo atkūrimo plano bei nutraukė fizinio asmens bankroto bylą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo (apelianto) K. N. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartį, kuria netvirtintas K. N. mokumo atkūrimo planas ir nutraukta fizinio asmens K. N. bankroto byla, palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė